„Kinija yra gana nuosekli savo veiksmuose ir kai kažkoks nutarimas jai nepatinka, tai ji imasi priemonių. Galima sakyti, kad čia yra atsakomoji priemonė. Užsienio reikalų ministerija turbūt užklaus Kinijos diplomatų. Ką tai reiškia – galėsime išgirsti iš pirmų lūpų“, – antradienį Žinių radijui komentavo A. Skaisgirytė, pažymėdama, kad yra noras grįžti prie normalių Lietuvos santykių su Kinija.
„Yra noras juos kažkiek sušildyti, yra noras turėti diplomatinius santykius ambasadorių lygyje. Yra noras iš Lietuvos pusės akredituoti ambasadorių Pekine. Atitinkamai galima būtų tikėtis Kinijos ambasadoriaus Vilniuje. Tačiau iki to dar turime prieiti“, – apibendrino ji.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę užsienio reikalų ministras G. Landsbergis patvirtino, jog Kinijos atstovybė sustabdė vizų išdavimą Lietuvos piliečiams.
„Esame informuoti apie tai. Daugiau informacijos nėra pateikta. Žinau, kad esant poreikiui, Lietuvos piliečiai gali būti priimami kitose valstybėse – Lenkijoje ar kitur“, – viešėdamas Ukrainoje žurnalistams sakė jis.
Visgi, kodėl vizos neišduodamos ir ar tokia situacija yra laikina, G. Landsbergis teigė, kad kol kas pakomentuoti negali.
Lietuvai leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 metų pabaigoje Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas G. Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
G. Nausėda: aš ir dabar palaikau mūsų poziciją Taivano atžvilgiu
Prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad pašliję Lietuvos ir Kinijos santykiai ilgainiui atsistatys. Nors šalies vadovas teigia, kad Lietuvos sprendimai dėl Taivano buvo „drastiški“, tačiau, pasak jo, persigalvoti dėl jų nebūtų buvęs tinkamas žingsnis.
„Mūsų aktyvus veiksmas tarptautinėje bendruomenėje nebuvo nepastebėtas Kinijos ir ilgainiui jos pozicija tapo nuosaikesnė. Ilgainiui ir santykiai atsistatys, tačiau tai užtruks gerokai ilgesnį laiką“, – antradienį pradėtame Rytų Europos studijų centro (RESC) rengiamame diskusijų su kandidatais į prezidentus cikle sakė G. Nausėda.
Visgi prezidentas akcentuoja ir toliau palaikantis Lietuvos poziciją Taivano atžvilgiu.
„Turime teisę užmegzti santykius su bet kuriuo pasaulio regionu. Mes tai padarėme drastiška forma, kuri sukėlė hipertrofuotą Kinijos reakciją. Manau, kad būtų buvusi didelė klaida persigalvoti, nes tai būtų buvęs sprendimas iš silpnosios pozicijos“, – tikino šalies vadovas.
