Pirmoje „Kauno detalių“ dalyje: statinys, kuriame buvo įsikūręs pirmasis miesto SPA, architekto Vladimiro Dubeneckio indėlis formuojant Kauno veidą, taip pat namas, priklausęs tris kartus ministru pirmininku buvusiam Mykolui Sleževičiui.

Būtent jis nusprendė sostinę perkelti iš Vilniaus į Kauną. Beje, kitas svarstytas variantas – Gardinas.

Daugiau įdomių istorijų – „Kauno detalių“ laidoje. Iš viso numatoma 30 serijų.

Kviečiame žiūrėti:

Rusų kilmės patriotas

Savaitgalį buvo paminėtos talentingo architekto, rusų kilmės, bet lietuvišką tautinį architektūros stilių kūrusio V.Dubeneckio 90-osios mirties metinės.

Gidė Marija Oniščik ta proga Kaune surengė ekskursiją, aplankant V.Dubeneckio projektuotus pastatus – daugeliui pažįstamus, daug kartų lankytus, bet anot gidės, kaskart naujai atsiveriančius.

Pradėdama ekskursiją M.Oniščik atkreipė dėmesį į V.Dubeneckio asmenybę. Ji pacitavo žinomų to metų žmonių pasakymus apie V.Dubeneckį – „simpatiškiausias žmogus, reto paslaugumo, švelnumo, atlaidus kitų silpnybėms ir trūkumams, kilnus“.

Anot V.Dubeneckio vyresniojo draugo architekto Mykolo Songailos, „kiekviena architektūros forma buvo jo sielos dalele, jo paties dalele“.

Vladimiras Dubeneckis. Visuotinės lietuvių enciklopedijos nuotr.

Būta pikantiškų istorijų

Tarpukariu Kaune buvo plačiai aptarinėjamos V.Dubeneckio skyrybos su žmona Olga, kuri išėjo pas geriausią jo draugą tapytoją Petrą Kalpoką.

Gidė M.Oniščik atkreipė dėmesį, kad V.Dubeneckis ir P.Kalpokas toliau išliko gerais draugais, o paliktasis vyras dar pasistengė palengvinti skyrybas – pasiekė, kad jo pase žodis „vedęs“ būtų pakeistas įrašu „nevedęs“. Tam reikėjo teismo sprendimo. Liudytojais, kad V.Dubeneckis neva buvo nevedęs, tapo jo geri draugai, žinomos asmenybės – dailininkas Justinas Vienožinskis ir dailės istorikas Paulius Galaunė.

Gidė akcentavo, kad meniškos sielos V.Dubeneckis buvo vienas tuo metu garsaus ir populiaraus menininkų klubo „Vilkolakis“ sumanytojų ir įkūrėjų.

Spalvingoje klubo veikloje dalyvavo daug žinomų to meto žmonių – menininkų, diplomatų. Čia buvo rengiami triukšmingi pasilinksminimai ir pramoginiai vaidinimai – pavyzdžiui, „Negrų tragedija: juokai, dainos, šokiai, galvažudybės“.

Jis vykdė daug valstybinių užsakymų, bet nebuvo turtuolis.

Turtų nesukaupė

Apie neišsemiamą V.Dubeneckio kūrybingumą pasakojusi gidė pabrėžė, kad architektas turėjo daug valstybinių užsakymų, tačiau turtų nesukaupė.

„Jis vykdė daug valstybinių užsakymų, bet nebuvo turtuolis. Pirmaisiais nepriklausomybės dešimtmečiais Lietuvos valstybė buvo neturtinga. Ne už visus įgyvendintus projektus V.Dubeneckis gaudavo atlygį. Dažnai trukdavo net elementarių statyboms reikalingų medžiagų, todėl teko virti sriubą iš kirvio. Tačiau visi jo darbai buvo aukščiausios klasės – jungiantys lietuvių tautinės architektūros bruožus ir modernizmą“, – pasakojo gidė.

Tarp žinomiausių V.Dubeneckio kūrinių – Karo muziejaus ir Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus kompleksas. Viešbutis „Metropolis“.

Žinomiausiu V.Dubeneckio kūrybos šedevru laikomas Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir M.K.Čiurlionio dailės muziejaus kompleksas. Eitvydo Kinaičio nuotr.

V.Dubeneckio kurti interjerai puošia istorinę Istorinę Lietuvos Respublikos Prezidentūrą Kaune, buvusius Seimo rūmus (dabar Maironio gimnazija), tuomečius ministrų kabineto rūmus, Medicinos fakulteto rūmus.

Anot gidės, nors V.Dubeneckis nebuvo reiklus kasdieniams poreikiams, gyveno bohemiškai, tačiau terminų laikydavosi labai sąžiningai, užsakovai žinojo, kad nenuvils.

„Galima sakyti, kad tuo metu jis buvo pagrindinis architektas“, – pabrėžė ekskursijos vadovė.

Ne visi saugomi

Visi V.Dubeneckio suprojektuoti statiniai laikomi unikaliais, tačiau toli gražu ne visi saugomi valstybės. Kaune tokių statinių yra Vytauto prospekte, Laisvės alėjoje.

„Kartais pastato vertybėms išsaugoti užtenka ir gyventojų požiūrio. Vieni didžiuojasi, kad gyvena unikalaus architekto suprojektuotame name, kitiems tai visiškai nesvarbu. Tokia situacija – Vytauto gatvėje, netoli Autobusų stoties esančiame name. Statinys blogos būklės, tačiau jį atnaujinti trukdo butų savininkų nesutarimai“, – apgailestavo M.Oniščik.

Jos pastebėjimu, pasitaiko, kad gyventojų požiūris į V.Dubeneckio palikimą yra atsakingesnis.

„Vilniuje, Žvėryne, pagal V.Dubeneckio projektus buvo pastatyti du namai. Ten gyvenantys žmonės tai vertina ir didžiuojasi, stengiasi puoselėti paveldą“, – sakė gidė.

SPA prototipas

Pirmas Lietuvoje įgyvendintas V.Dubeneckio projektas buvo Karmėlavos bažnyčia, tačiau ji neišliko – 1944 m. sudegė.

Trečiajame dešimtmetyje V.Dubeneckis Laisvės alėjoje suprojektavo pastatą, kuriame pradėjo veikti pirmasis Kauno SPA prototipas – purvo ir mineralinio vandens gydykla.

Gidė pasakojo, kad 1927 m. gydyklą sugalvojo įkurti gydytojas Jurgis Venckūnas, kuris iki tol dirbo sanatorijos Birštone vadovu.

„Spaudoje buvo paskelbta, kad Kaunas taps kurortiniu miestu, o gydykla paslaugų lygiu prilygs geriausioms Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos gydykloms. Kaune buvo įrengti maži kambariukai su voniomis, apačioje – šildymo įrenginiai. Mineralinio vandens atveždavo iš Šančiuose esančios versmės. Bet Kauno ponios nesunešė daug pinigų. J.Venckūnas nepajėgė grąžinti skolų ir 1932 m. gydykla bankrutavo“, – pasakojo M.Oniščik.

Ji parodė, kaip buvusiame gydyklos pastate iš kirvio buvo verdama architektūrinė sriuba.

„Pastato kolonos apkaltos paprastomis lentelėmis ir nudažytos, nes turbūt nebuvo kokybiško tinko“, – samprotavo gidė.

Žinomiausias šedevras

Žinomiausiu V.Dubeneckio kūrybos šedevru laikomas Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir M.K.Čiurlionio dailės muziejaus kompleksas.

Gidė M.Oniščik pasakojo, kad visai Lietuvai labai svarbus dabartinis kompleksas buvo subrandintas ir pastatytas įveikus kelis sudėtingus etapus.

Dar 1847 m. dabartinio komplekso vietoje buvo jojimo maniežas, cerkvė ir caro ulonų pulko kareivinės. Cerkvė turėjo atskirą varpinę.

„Paskelbus nepriklausomybę Vytauto Didžiojo karo muziejaus sumanytojas generolas Vladas Nagevičius iš carinės kariuomenės palikto laužo V.Dubeneckiui pavedė sukurti muziejų. Teko kurti iš to, kas buvo po ranka. Cerkvės bokštą papuošė kuorais, nes bokštas turėjo priminti Gedimino pilį. Bokšte buvo pirmasis karilionas, kuriame kabėjo ir cerkvės varpas. Tuo metu dar tik pradedantis architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis tuo bokštu baisėjosi, vadino jį klaikia patriotine generolo užgaida. Senasis Karo muziejus buvo nugriautas 1926 m. ir V.Dubeneckis sukūrė tokį kompleksą, kurį matome dabar“, – pabrėžė gidė.

V.Dubeneckis netikėtai mirė Karaliaučiuje 1932 m. rugpjūčio 10 d. Jam buvo tik 44-eri.

„Buvo nuvykęs į Karaliaučių tartis dėl baldų Medicinos fakulteto rūmams (A.Mickevičiaus g.). Jį rado negyvą. Mirties priežastis – širdies paralyžius“, – apie mįslingą ir netikėtą išskirtinio kūrėjo gyvenimo kelio pabaigą pasakojo gidė M.Oniščik.

Atgaivinta istorija

Pagrindinių miesto menininkų kalvių istorija prasidėjo tuomet, kai 1922 m. tapytojas, meno kritikas Justinas Vienožinskis įsteigė Kauno meno mokyklą. Žaliakalnyje radosi svarbus kultūros lopšys: tarpukariu čia buvo ugdoma nauja dailininkų karta, greta vaizduojamųjų menų kūrėsi ir taikomojo meno specialybės.

VDA Kauno fakultetas, minėdamas Kauno meno mokyklos 100-metį, pristato šių metų jubiliejinius renginius: dvylikos parodų ciklą apie meno mokyklos įkūrimą ir jos įtaką šiems laikams bei tarptautinę konferenciją „Menas moderniai šaliai moderniame mieste“.

Ciklo parodos vyks kiekvieną mėnesį VDA Kauno fakulteto galerijoje (Muitinės g. 2). Visos VDA Kauno fakulteto katedros pristatys po Kauno dailės tęstinumui reikšmingą asmenybę ar temą, todėl katedrų organizuojamose parodose bus galimybė susipažinti su Vladimiro Dubeneckio, Justino Vienožinskio, Adomo Galdiko, Juozo Zikaro, Liudo Truikio, Liudviko Strolio, Stasio Ušinsko ir kitų asmenybių kūryba. Parodos „Šiandienos pulsas“, „Dabarties norai ir pažadai“, „Ritualai ir istorijos“, „Atminties archyvas“ leis lankytojams paimprovizuoti apie mokytojų ir mokinių – skirtingų kartų – ryšius, tęstinumą ir naujus bręstančius meno kontekstus, kurie skatins ieškoti sąsajų tarp reikšmingos praeities ir inovatyvios dabarties.

Tema: parodų ciklas Kauno meno mokyklos šimtmečiui pradėtas nuo V.Dubeneckiui skirtos ekspozicijos. / Visuotinės lietuvių enciklopedijos nuotr.

Kauno kolegijos Menų akademija kviečia į garsiausių savo auklėtinių darbų parodas. Šiuo metu "Pelėdų kalno" galerijoje vyksta dailininko, fotografo, leidėjo Rimanto Dichavičiaus paroda „Tarp laiko virsmų“.

Suburs teoretikus ir praktikus

Rugsėjo 15 d. Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje vyks tarptautinė konferencija „Menas moderniai šaliai moderniame mieste“. Ši konferencija suburs meno praktikus ir teoretikus diskutuoti labai skirtingomis temomis, kurių ištakas žymi Kauno meno mokyklos įkūrimas. Joje bus kalbama apie mokyklos kontekstus, vizijas, savitumą, tęstinumo paieškas ir šiandienos iššūkius.

Konferencijos pranešimų data – rugsėjo 15 d. – pasirinkta neatsitiktinai. Tądien, prieš 100 metų (1922 m.), į pirmąjį tarybos posėdį galutinai suvalstybintoje meno institucijoje rinkosi mokytojai. Po jo prasidėjo nuolatinės paskaitos. Tad ši konferencija dvylikos parodų apsuptyje – simbolinis slenkstis į antrąjį nacionalinės meno mokyklos šimtmetį.

Modernybių dialogai

100-mečiui skirtą parodų ciklą VDA Kauno fakultetas pradėjo paroda, skirta legendiniam tarpukario architektui Vladimirui Dubeneckiui. Parodą „Vladimiras Dubeneckis. Modernybių dialogai“ pristato Architektūros katedra.

Tema: parodų ciklas Kauno meno mokyklos šimtmečiui pradėtas nuo V.Dubeneckiui skirtos ekspozicijos. / M. Oniščik nuotr.

Visos VDA Kauno fakulteto katedros pristatys po Kauno dailės tęstinumui reikšmingą asmenybę ar temą.

V.Dubeneckis (1888–1932) – dailininkas, architektas, Sankt Peterburgo imperatoriškosios meno akademijos absolventas, Kauno meno mokyklos pedagogas, Lietuvos architektų sąjungos įkūrėjas, pirmuoju jos pirmininku buvęs iki pat mirties. Vienas išskirtinių jo kūrybinės biografijos bruožų – nors buvo nelietuvis, tapo pirmuoju tautinio stiliaus propaguotoju Lietuvoje.

Vladimiro tėvas Josifas Dubeneckis, kaip „politiškai neištikimas elementas“, iš Vilniaus į Sibirą carinės valdžios ištremtas 1888 m. Rusų kilmės menininkas V.Dubeneckis, gyvenęs ir dirbęs Kaune 1919–1932 m., Lietuvai paliko sodrų palikimą. Brandžiausias architekto kūrinys – Vytauto Didžiojo muziejaus pastatas Kaune (šiuo metu – Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus ir Vytauto Didžiojo karo muziejus) – tapo Lietuvos valstybingumo simboliu. V.Dubeneckio pasiūlytas tautinis stilius tapo populiarus tarpukario madoje, architektūroje.

Savo kūryboje V.Dubeneckis buvo nenuilstantis praeities ir modernybės sintezuotojas, praeitį perkuriantis pagal laikmečio specifiką, Lietuvos valstybinius poreikius ir ekonominių sąlygų realybę. Jis studijavo Lietuvai būdingą architektūrą, tačiau nekopijavo praeities statinių, o perkurdavo juos retrofuturistiškai.

V.Dubeneckio matymo tęstinumas šiuolaikinių architektų ir dailininkų kūriniuose – interaktyvus paminklas jo nuveiktiems darbams, kartu ir šiuolaikiška tautinės modernybės dirbtuvė.

Palikimas: vienas garsiausių tarpukario architektų yra sukūręs modernumu savąjį laikmetį pralenkusius pastatus, tarp kurių – ir VDU karo muziejaus bei Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus kompleksas. / Evaldo Šemioto nuotr.

2018 m., minint V.Dubeneckio 130-ąsias gimimo metines ir Lietuvos valstybingumo šimtmetį, Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus išleido humanitarinių mokslų daktarės architektūrologės Linos Preišegalavičienės monografiją „Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba 1888–1932“. Joje išsamiai atskleidžiamas architekto, dailininko, pedagogo, tautinio stiliaus ir moderniosios architektūros pradininko bei propaguotojo gyvenimas ir veikla.

V.Dubeneckio asmenybės, kūrybinio palikimo gerbimas yra fenomenalus reiškinys, nes prasidėjo iš karto po menininko mirties 1932 m. ir vyko nepriklausomai nuo besikeičiančios kultūrinės-politinės situacijos.

Kas? Paroda "Vladimiras Dubeneckis. Modernybių dialogai".

Kur? VDA Kauno fakulteto galerijoje (Muitinės g. 2).

Kada? Veikia iki vasario 4 d.