Kaip teigiama, daugelį metų jie siekė įsijausti į tai, kas dedasi V. Putino mintyse ir geriau suprasti jo ketinimus.

Izoliavosi ir užsisklendė

Norint išvengti šios krizės peraugimo dar pavojingesniu teritoriniu mastu, labai svarbu įsigilinti į Rusijos prezidento vidinę būseną. Spėta. kad V. Putinas serga, tačiau daugelis analitikų teigia, kad iš tikrųjų jis izoliavosi ir užsisklendė bet kokioms alternatyvoms.

Jo mėginimas izoliuotis nuo aplinkos buvo akivaizdus, pavyzdžiui, tada, kai V. Putinas susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Jiedu sėdėjo skirtinguose ilgo stalo galuose. Tokiu pat būdu Rusijos prezidentas susitiko ir su savo paties nacionalinio saugumo komanda karo Ukrainoje išvakarėse.

Kaip BBC aiškino vienas Vakarų žvalgybos pareigūnas, pirminis V. Putino karinis planas buvo panašus į sugalvotą KGB karininko. Manoma, kad planas buvo sukurtas pagal griežtą „sąmokslą“, slaptai. Tačiau viso to rezultatas – chaosas. Rusijos kariuomenės vadai nebuvo pasiruošę, o kai kurie kariai įžengė į Ukrainą nežinodami, ką čia darys.

Sprendimus priima vienas

Vakarų žvalgybininkai, remdamiesi šaltiniais, apie V. Putino planus žinojo daugiau nei daugelis Rusijos vadovybės. Tačiau dabar jų laukia naujas iššūkis – suprasti, ką toliau darys Rusijos lyderis. Ir tai nėra lengva.

Iššūkis suprasti Kremliaus žingsnius yra tai, kad Putinas yra vienintelis sprendimų priėmėjas Maskvoje.

„Iššūkis suprasti Kremliaus žingsnius yra tai, kad Putinas yra vienintelis sprendimų priėmėjas Maskvoje“, – aiškino Johnas Sipheris, anksčiau vadovavęs CŽV operacijoms Rusijoje.

„Sistemoje, kuri taip gerai apsaugota kaip Rusija, labai sunku turėti gerą žvalgybinę informaciją apie tai, kas vyksta lyderio galvoje, ypač kai tiek daug Rusijos gyventojų nežino, kas vyksta“, – kalbėjo buvęs Didžiosios Britanijos MI6 vadovas Johnas Sawersas.

V. Putinas, anot žvalgybos pareigūnų, yra izoliuotas savo paties sukurtame burbule, į kurį prasiskverbia labai mažai pašalinės informacijos – ypač tos, kuri gali užginčyti jo nuomonę.

„Jis yra savo propagandos auka ta prasme, kad klauso tik tam tikro skaičiaus žmonių ir blokuoja visa kita. Tai suteikia jam keistą pasaulio vaizdą“, – teigė psichologijos profesorius Adrianas Furnhamas.

Vakarų žvalgybos pareigūnų nuomone, tų, su kuriais V. Putinas kalbasi, ratas niekada nebuvo didelis, bet kai buvo priimtas sprendimas įsiveržti į Ukrainą, jis susiaurėjo iki saujelės žmonių, kuriems būdingas V. Putino mąstymo braižas ir tikėjimas juo.

Susikaupusios nuoskaudos ir ambicijos

Tie, kurie stebi Rusijos prezidentą, teigė, kad V. Putinas nori atsigriebti už 1990-ųjų Rusijos pažeminimą. Į priekį jį taip pat stumia įsitikinimas, kad Vakarai yra pasiryžę sunaikinti Rusiją ir išstumti jį iš valdžios.

CŽV direktorius Williamas Burnsas įvertino V. Putino psichinę būklę, jis sakė, kad Rusijos prezidentas daugelį metų savyje turi susikaupusias nuoskaudas ir ambicijas. Toks jo požiūris – „užkietėjęs“.

Ar Rusijos prezidentas išprotėjo? Tokį klausimą uždavė daugelis vakariečių, rašo BBC. Psichologas, turintis patirties tokiuose atvejuose kaip V. Putino, sakė, kad toks sprendimas kaip įsiveržimas į Ukrainą, leidžia jį priėmusį asmenį pavadinti „bepročiu“.

Dar 2014 metais Angela Merkel JAV prezidentui Barakui Obamai pasakė, kad V. Putinas gyvena „kitame pasaulyje“. Tuo tarpu prezidentas E. Macronas, neseniai sėdėdamas su V. Putinu, pastebėjo, kad Rusijos lyderis yra „dar griežtesnis ir labiau izoliuotas“ palyginus su ankstesniais susitikimais.

Kaip jau minėta, kai kurie spėlioja apie pablogėjusią Rusijos prezidento sveikatą ar vaistų poveikį. Kiti atkreipia dėmesį į psichologinius veiksnius, tokius kaip jausmas, kad jam pritrūks laiko, kad įvykdytų tai, ką suplanavęs, kad apsaugotų Rusiją ar atkurtų jos didybę.

„Tikimybė, kad V. Putinas nėra psichiškai nesveikas išlieka. Jis vis labiau skuba, bet pastaraisiais metais yra ir dar labiau nuo visko atsiribojęs, izoliuotas“, – sakė buvęs JAV vyriausybės gydytojas ir diplomatas Kenas Dekleva.

Manoma, kad V. Putinas vis dar gali nesuvokti, kaip blogai Ukrainoje sekasi jo šalies kariams. Todėl tai kelia susirūpinimą, nes sunku nuspėti, kaip jis galėtų sureaguoti, pamatę blogėjančią Rusijos padėtį.

Gali būti dar pavojingesnis

Pasak BBC, Vakarų politikos formuotojai užduoda klausimą, ką daryti, jei V. Putinas dabar jaučiasi įspraustas į kampą?

„Kyla klausimas, ar jo žiaurumas išaugs, ar padaugės ginklų, kuriuos jis bus pasirengęs naudoti“, – svasrtė vienas Vakarų pareigūnas, neslėpdamas susirūpinimo, kad V. Putinas gali panaudoti cheminį ar net branduolinį ginklą.

Pats V. Putinas gali apsimesti pavojingu ar net neracionaliu – tai gerai žinoma taktika – vadinamoji „bepročio“ teorija. Kai kažkas, turintis prieigą prie branduolinio ginklo, bando priversti savo priešininką atsitraukti įtikindamas, kad jis gali jį panaudoti, nepaisant to, kad visi žus.

„V. Putinas neleidžia sau patirti nesėkmių ar parodyti silpnumo. Jis niekina tokius dalykus. Į kampą įspraustas, nusilpęs V. Putinas yra pavojingesnis“, – sakė K. Dekleva.