Stilizuota lenta bus atidengta Laisvės alėjoje, ant namo, kuriame V. Starevičius pradėjo kurti pirmuosius pasaulyje tūrinės animacijos filmus, pranešė renginio iniciatorius Aurelijus Silkinis.

Šiam kūrėjui skirtas atminimo ženklas – memorialinė lenta su jo sukurtų personažų elniaragio, skruzdės ir žiogo skulptūromis – jau stovi Rotušės aikštėje, prie buvusio Ryšių muziejaus.

A. Silkinio teigimu, dabar pavyko rasti namą, kuriame animatorius gyveno ir kūrė, todėl nutarta pažymėti ir šią vietą.

V. Starevičius (1882–1965) – kino režisierius, dailininkas, operatorius, erdvinės (lėlių) animacijos pradininkas. 1886–1911 metais jis gyveno ir kūrė Kaune, vėliau buvo  Maskvos kino studijų režisierius, vienas pirmųjų Rusijoje pradėjo kurti pieštinius animacinius filmus, nuo 1919 gyveno Italijoje, nuo 1920 metų – Paryžiuje.

Jo padaryti vabalai „vaidino“ taip įtikinamai, kad pirmųjų jo filmų žiūrovai net neabejojo, jog V. Starevičius dresuoja gyvus vabzdžius.

Pasak A. Silkinio, Rusijoje jis vadinamas Rusijos animacinio kino pradininku, Lenkijoje – lenkų kinematografininku, pirmojo pasaulyje lėlinio filmo autoriumi, prancūzai nemažą jo meninio paveldo dalį įvardija kaip prancūzų animacinio kino klasiką.

„Tačiau būtent dirbdamas Kaune V. Starevičius ne tik atrado ir ištobulino naują animacijos techniką, kurios pasiekti kiti amžininkai taip ir nesugebėjo, jo padaryti vabalai „vaidino“ taip įtikinamai, kad pirmųjų jo filmų žiūrovai net neabejojo, jog V. Starevičius dresuoja gyvus vabzdžius. Tuometiniai kinematogtafininkai V. Starevičių praminė paslaptingu kino alchemiku. Paslaptingu, kosmopolitišku ir provokuojančiu jis išliko iki gyvenimo pabaigos“, – teigė A. Silkinis.

Vėliau projektas bus pristatomas Kaune, LDS galerijoje „Meno parkas“. Projektu siekiama supažindinti visuomenę su kino istorijai ir lėlinei animacijai itin reikšminga V. Starevičiaus asmenybe bei tarptautinėje scenoje reprezentuoti kūrėjo nuopelnus animacijos raidai. Skirtingų šalių siekį „nusisavinti” autorių kaip savo nacionalinę vertybę pagrindžia tai, kad Rusijoje kūrėjas vadinamas Rusijos animacinio kino pradininku, Lenkijoje – lenkų kinematografininku, pirmojo pasaulyje lėlinio filmo autoriumi, o prancūzai nemažą V. Starevičiaus meninio paveldo dalį įvardija kaip prancūzų animacinio kino klasiką.

1965 m. mirusio menininko kūrybinį palikimą sudaro 45 filmai. Pirmoji lėlių animacija „Elniaragių kova“ sukurta 1910-siais V. Starevičiui pradėjus dirbti Kauno miesto muziejuje, kuris užsakė menininkui sukurti dokumentinius filmus. Šiam užsakymui įgyvendinti V. Starevičius įsigijo kamerą. Tuomet ir prasidėjo jo kaip filmų kūrėjo karjera. Pirmasis visuotinio pripažinimo sulaukęs buvo lėlių animacijos trumpametražis filmas „Gražioji Lukanida“. Nuo tada jis sukūrė daugybę filmų, kurie pasklido po visą pasaulį, pasiekdami net Kiniją ir JAV. Nors menininkas laikomas animacijos klasiku ir vadinamas „Europos Disnėjumi“, o jo filmai įkvėpė tokius kūrėjus kaip Tim Burton, brolius Quay ir Wes Anderson, Lenkijoje ir Lietuvoje jis vis dar mažai žinomas. Tai lėmė sudėtinga menininko biografija.

Galerijos nuotr.

V. Starevičius buvo Sausio sukilimo dalyvių Aleksander Starewicz and Antonina Legęcka sūnus, gimęs 1882 m. Maskvoje. Po motinos mirties išsiųstas pas senelius į Kauną, kuriame prabėgo būsimojo kūrėjo vaikystė ir jaunystė. 1912 m. su šeima Starevčius atvyksta į Maskvą, iš kur 1919 m. bėgdamas nuo bolševikų atvyko į Paryžių, kuriame praleido visą savo likusį gyvenimą. Enciklopedijose Starevičius įprastai minimas kaip rusų tautybės kino kūrėjas su lenkiškomis šaknimis, gyvenęs ir kūręs Prancūzijoje. Jo kilmės komplikuotumą atskleidžia dažnai rašytiniuose šaltiniuose skirtingai interpretuojamas menininko vardas, tačiau Lenkijai jis visada bus Władysław Starewicz, nes savo lenkišką kilmę pats menininkas pabrėžė iki pat gyvenimo pabaigos.

Vykdant šį projektą Torunės šiuolaikinio meno centras kolekcijas formuoja remdamasis Lenkijos ir Prancūzijos kolekcijomis, nuotraukomis iš lenkiškų žurnalų, spaudos apžvalgų, naudoja originalias scenografines detales ir lėlių dizainą bei pristato filmus.

Projekto parodoms pasirinkti du miestai – Vilnius ir Kaunas – yra glaudžiai susiję su menininko gyvenimu ir kūryba. Kaunas – menininko vaikystės ir jaunystės miestas. Čia pradėta menininko karjera (pirmiausia kaip tapytojo, satyriko, fotografo, vėliau filmų kūrėjo). Vilniuje prabėgo studijų laikai. Netrukus įvyksianti paroda galerijoje „Arka“ akcentuoja menininko kūrybos tarptautinį mastą ir svarbą. Paroda Kaune numatyta „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ metu. Joje bus pristatyta šio žinomo autoriaus Kauno ir Maskvos laikotarpių pasiekimai fotografijos, tapybos, karikatūrinio žanro srityse ir, žinoma, pirmosios animacijos.

Suaugusiųjų vaizduotė, nuo per didelio jų rimtumo ir kasdienių "svarbių reikalų", deja, siaurėja, todėl ir narsių, kilniaširdžių, šaunių personažų kupinas animacijos pasaulis tampa toks tolimas. Tačiau atrasti naujus-senus dalykus – niekada nevėlu, kaip ir trumpam pabūti vaiku, todėl Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje veikianti režisieriui, autorinės lėlinės animacijos pradininkui Vladislovui Starevičiui (Władysławui Starewicziui) skirta paroda "Vladislovas Starevičius – animacijos pionierius" suaugusiesiems gali tapti paskatinimu trumpam grįžti į vaikystę.

Vaikystės miestas

Neatsitiktinai V.Starevičiaus paroda yra surengta Kaune – čia jis praleido 26-erius savo jaunystės metus. Iškeliavęs į Rusiją, o vėliau – į Prancūziją, mieste, o ir šalyje, kurioje, brendo ir kaip asmenybė, ir kaip kūrėjas, buvo primirštas. Todėl ši ekspozicija yra galimybė iš naujo susipažinti su, kaip apibūdino fotografijos, televizijos ir kino kritikas Skirmantas Valiulis, iš meilės skruzdėlėms ir vabalams gimusiu pasaulinio lygio menininku.

Nors paroda yra nedidelė, tačiau ji leidžia pažinti V.Starevičių kaip inovatyvų menininką. Eksponuojamos jo kurtos fotografijos, publikuotos savaitraštyje "Ziemia" 1913-aisiais, Lenkijos nacionaliniame skaitmeniame archyve saugomi istoriniai kadrai, kurių viename – režisierius užfiksuotas su dukra kino studijoje prie Paryžiaus tarp savo kurtų, rodos, tuoj atgysiančių personažų, emocionaliai pasakojantis istoriją su neįtikėtinu siužetu. Pristatomos ir publikacijos apie V.Starevičių leidiniuose "Film", "Na Szerokim Świecie", iliustruotos spalvotomis režisieriaus kurtų personažų nuotraukomis iš animacinių filmų.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

Atgyjantys personažai

Įdomiausia parodos dalis – režisieriaus eskizai ir projektai animaciniams filmams "Gražioji Lukanida" ir "Uodas". Vienuose – detaliai, kituose – eskiziškai, pavaizduoti personažai atgyja prieš žiūrovo akis. Scenoje su kardais negalima nepastebėti ir vieno iš herojų didelių, juokingų oranžinės spalvos ilgaaulių, kuriose gležnutės vaizduojamo elniaragio kojytės, rodos, perlūš ir kovos su kardais scena bus baigta. Kitoje jie prazvimbia pro žiūrovo ausis taikydamiesi išskristi iš uždaros ekspozicijų erdvės trečioje netikėtai praropoja siena.

Kiekvienas eskizas ir piešinys yra svarbus V.Starevičiaus animaciniuose filmuose pasakotų istorijų elementas, net ir pats vienas paskatinantis žiūrovą pakeliauti po fantazijų pasaulį, kuris yra pasiekiamas tikrai ne tik vaikams. Juk šiuolaikiniai, 3D, animaciniai filmai savo turiniu, vizualine raiška ir populiarumu nenusileidžia pilnas kino teatrų sales pritraukiantiems veiksmo, dramos ar romantiniams filmams.

Impulsas pažinti

Vartai į parodoje pristatomą unikalų, įdomų, truputį keistą ir neįprastą V.Starevičiaus animacijos pasaulį atveriami plačiai. Čia rodomi režisieriaus animaciniai filmai: "Belgijos lelija" (1915 m.), "Kinematografo operatoriaus kerštas" (1911), "Laumžirgis ir skruzdėlė" (1912 m.), vaidybinis filmas "Miško gyventojų Kalėdos" (1913 m.). Pažindinama ir su paties režisieriaus istorija, kupina įdomių biografinių faktų, pvz., apie tai, kad V.Starevičius atmetė atstovų iš Holivudo pasiūlymą dirbti drauge: režisierius labiausiai mėgo kurti vienas. Šiai temai skirtas dokumentinis filmas "The Bug Trainer: The Story of Władysław Starewicz" (liet. "Vabzdžių dresuotojas: Vladislavo Starevičiaus istorija").

Smagus sutapimas, kad, vaikščiojant po parodą, pro ekspozicijų erdvės langus matyti 125-osioms V.Starevičiaus gimimo metinėms skirta memorialinė lenta, kurioje rodoma režisieriaus darbų retrospektyva. Galbūt apsilankiusiems šioje parodoje nuo šiol tai nebus tik gražus Senamiesčio akcentas, prie kurio norisi nusifotografuoti?

Kas? Paroda "Vladislovas Starevičius – animacijos pionierius".

Kur? Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje (Rotušės a. 15).

Kada? Veikia iki sausio 31 d.

Ji pristatoma Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje iki kitų metų sausio pabaigos viešėsiančioje parodoje.

Pasak jos rengėjų, gimęs Maskvoje V. Starevičius vaikystę praleido Kaune, pas savo senelę. Čia išaugo ir visą gyvenimą jį lydėjęs susidomėjimas vabzdžių pasauliu bei fotografija, o vėliau – ir kinu. Pasitelkdamas drąsius kino kūrimo sprendimus, neįprastas metodikas istorijai pasakoti, jis sukūrė tai, be ko dabar neįsivaizduojamas kinas – stop kadro techniką bei lėlinę animaciją.

Ir visa tai įvyko Kaune, tiksliau, nuo XIX a. pabaigos veikusiame Kauno miesto muziejuje. Pirmuosius filmus šis kino išradėjas sukūrė dirbdamas tuo metu vadinto Kauno miesto moksliškai-pramoninio muziejaus Gamtos skyriuje.

Parodoje „Vladislovas Starevičius – animacijos pionierius“ Kauno muziejaus lankytojai turi galimybę susipažinti su jo kurtomis ir filmuose naudotomis fotografijomis, piešiniais ir tapybos darbais bei kino filmų kadrais.

Projektas finansuotas Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos ilgametės programos „Nepriklausoma 2017–2022“ ir Adomo Mickevičiaus instituto programos „Kultūros platforma“ lėšomis. Parodos kuratorius – Krzysztofas Stanislawskis, rengėjas – „Kampanija artystyczna“, tarp projekto rėmėjų yra ir Lenkijos institutas Vilniuje.