„Jeigu Europos Sąjunga ir kiti Vakarų partneriai priimtų sprendimų įvesti Baltarusijai papildomų sankcijų, Baltarusija bus priversta reaguoti kuo griežčiausiai. Kaip? Vyriausybėje šios priemonės buvo ir yra svarstomos. Tačiau pati situacija privers mus taip elgtis“, – V. Makejaus žodžius citavo Užsienio reikalų ministerija.

Atsakydamas į klausimą, ar Minskas svarstė galimybę sustabdyti Rusijos gamtinių dujų tiekimą Europai per Baltarusiją, V. Makejus sakė, kad Minskas bus pasiruošęs „imtis bet kokių pačių griežčiausių ir kraštutinių priemonių“.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį per vieną pasitarimą Minske pagrasino blokuoti vamzdyną, kuriuo gamtinės dujos iš Jamalo telkinių Sibire pumpuojamos į Europą, jeigu būtų įgyvendintas Lenkijos grasinimas visiškai uždaryti sieną su Baltarusija.

Tranzitinis dujotiekis Jamalas–Europa, taip pat ir jo atkarpa Baltarusijoje, yra Rusijos valstybės kontroliuojamo dujų giganto „Gazprom“ nuosavybė. Jis taip pat yra Baltarusijos magistralinių dujotiekių operatorės „Gazprom transgaz Belarus“ savininkas, ją iš Baltarusijos valstybės už 5 mlrd. JAV dolerių dalimis nupirkęs 2007–2011 metais.

„Gazprom transgaz Belarus“ yra gamtinių dujų importuotoja į Baltarusiją, užtikrina jų tranzitą per Baltarusiją į Rusijos Kaliningrado sritį, Lietuvą, Lenkiją ir Ukrainą visais kitais nei Jamalas–Europa vamzdynais.

„Mes apšildome Europą, o jie mums dar grasina, kad uždarys sieną. Na, o jeigu mes užsuksime gamtines dujas, [tiekiamas] ten? Todėl Lenkijos vadovybei, lietuviams ir kitiems begalviams patarčiau pagalvoti prieš kalbant“, – ketvirtadienį sakė A. Lukašenka.

Vokietijos ekonomikos ministerijos atstovė Susanne Ungrad (Zuzanė Ungrad) penktadienį sakė apgailestaujanti dėl A. Lukašenkos grasinimų nutraukti dujų tiekimą Europos Sąjungai vamzdynu Jamalas–Europa.

„Šiuos žodžius priėmėme apgailestaudami. Dujų tiekimo Vokietijai saugumas tebėra užtikrinamas“, – žurnalistams Berlyne sakė ji.

Minskas šių grasinimų pažėrė aštrėjant migrantų krizei prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos.

Šimtai migrantų, tarp kurių didelę dalį sudaro Irako piliečiai, jau kelias dienas yra įstrigę prie sienos, tikėdamiesi patekti į Europos Sąjungos teritoriją, nors orai vis labiau vėsta.  Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) anksčiau penktadienį nurodė esanti „labai susirūpinusi“ dėl šių žmonių padėties.

Lenkija atsisako juos įsileisti, o Vakarų šalys kaltina A. Lukašenkos režimą apgaulingais pažadais viliojant šiuos žmones į savo šalį ir siunčiant juos veržtis pro Lenkijos ir kitų kaimyninių Europos Sąjungos šalių sienas, keršijant už Bendrijos sankcijas Minskui, įvestas dėl represijų prieš opoziciją.

„Problemos turėtų būti sprendžiamos prie derybų stalo – tai yra mūsų principinė pozicija“, – U. Makejų citavo valstybinė naujienų agentūra BELTA.

Ministras perspėjo, kad Minskas analogiškai reaguos į Vakarų ruošiamas sankcijas.

„Nepagrįstas Baltarusijos žmonių ir valstybės juodinimas tapo įprastu reiškiniu Vakaruose“, – pareiškė U. Makejus.

Minsko ir Vakarų šalių santykiai dar labiau pašlijo, kai praeitą sekmadienį Minsko oro uoste buvo priverstinai nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę.

Nepagrįstas Baltarusijos žmonių ir valstybės juodinimas tapo įprastu reiškiniu Vakaruose.

„Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas su daugiau kaip šimtu keleivių nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino.

Šiuo lėktuvu skrido 26 metų žurnalistas R. Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas, taip pat sulaikyta jo 23 metų mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė Sofija Sapega.

ES lyderiai pirmadienį perspėjo, kad bus imtasi tolesnių „tikslinių ekonominių sankcijų“ Baltarusijai, žadėdami išplėsti susidorojimu su opozicija kaltinamų subjektų „juodąjį“ sąrašą; į jį jau įtraukti 88 režimo atstovai ir septynios kompanijos.

Pernai Baltarusijoje kelis mėnesius vyko beprecedenčiai protestai prieš A. Lukašenkos valdymą, juose dalyvaudavo dešimtys tūkstančių žmonių. Tačiau protestai buvo brutaliai nuslopinti, buvo sulaikyta tūkstančiai žmonių, kurių daugelis pranešė apie patirtus kankinimus.

Daugelis protestų lyderių, tarp jų opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, kuri pareiškė laimėjusi rugpjūčio rinkimus, turėjo bėgti iš šalies.

Nors beprecedenčių protestų banga Baltarusijoje nuslopo, bet nepriklausomiems žurnalistams ir aktyvistams dėl jų vis dar skiriamos griežtos laisvės atėmimo bausmės.

S. Cichanouskaja šią savaitę paragino Europą ir Vašingtoną imtis griežtesnių veiksmų prieš A. Lukašenkos režimą, bet jį ir toliau tvirtai remia Rusija.

Trečiadienį vaizdo ryšiu kreipdamasi į Europos Parlamentą, S. Cichanouskaja paragino imtis virtinės konkrečių priemonių, įskaitant naujų užsienio investicijų draudimą, taip pat draudimą tokioms pagrindinėms Baltarusijos eksporto prekėms kaip naftos ir metalo produktai, kalio trąšos ir mediena.

Diplomatiniai šaltiniai AFP sakė, kad JT Saugumo Taryba trečiadienį surengs neformalų susitikimą Baltarusijos klausimu, bet dėl Rusijos paramos Minskui turbūt negalės susitarti dėl bendro pareiškimo.

Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makėjus pareiškė, kad incidentas Rygoje yra "valstybinio vandalizmo aktas", pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA.

Ministras taip pat pranešė, kad į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Latvijos ambasadorius Einaras Semanis, jam pasiūlyta per parą išvykti iš Baltarusijos.

„Pasiuntiniui pasiūlyta per 24 valandas išvykti iš Baltarusijos. Visiems diplomatiniams ir administraciniams techniniams ambasados darbuotojams taip pat pasiūlyta išvykti iš Baltarusijos – per 48 valandas. [Pasiūlyta] palikti čia tik vieną administracinį techninį darbuotoją pastatui prižiūrėti“, – sakė V. Makėjus.

Latvijos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad E. Semaniui ir kitiems ambasados darbuotojams nurodyta išvykti iš Baltarusijos.

Reaguodama į Baltarusijos sprendimą latvių ministerija iškvietė baltarusių reikalų patikėtinį ir informavo, kad Baltarusijos diplomatai išsiunčiami iš šalies ir galės sugrįžti tik tada, kai abiejų šalių santykiai bus normalizuoti.

V. Makėjus sakė, kad Baltarusija yra pasirengusi simetriškam Latvijos atsakui.

Anksčiau pirmadienį ledo ritulio pasaulio čempionate Rygoje tarp dalyvaujančių valstybių vėliavų buvo iškelta istorinė, baltos ir raudonos spalvų Baltarusijos vėliava.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius ir Rygos meras Martinis Stakis prie viešbučio „Radisson Blu Hotel Latvija“, kur čempionato metu gyvena Baltarusijos nacionalinė ledo ritulio rinktinė, oficialią Baltarusijos vėliavą pakeitė istorine baltarusių vėliava.

M. Stakis sakė, kad šis gestas buvo Rygos miesto tarybos iniciatyva siekiant išreikšti paramą nuo autoritarinio Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos režimo kenčiantiems žmonėms. Pasak jo, iniciatyvą parėmė Baltarusijos opozicija.

E. Rinkevičius pridūrė, kad oficialios Baltarusijos vėliavos pakeitimas istorine taip pat parodo Latvijos požiūrį į Baltarusijos valdžios „terorizmo aktą“: iš Atėnų į Vilnių skridusio keleivinio lėktuvo priverstinį nutupdymą Minske siekiant areštuoti opozicijos žurnalistą.

„Panašios priemonės svarstytos ir anksčiau, jos parengtos... Jos bus adekvačios besiklostančiai situacijai. Visi mūsų oponentų, įskaitant ir Europos, Vakarų šalis, žingsniai sulauks atsako. Šios priemonės dabar iš tiesų parengtos, palaukime, kaip klostysis situacija ir kokius sprendimus priims partneriai Vakaruose“, – sakė ministras penktadienį žurnalistams.

Anot V. Makejaus, „bus ir simetriškų, ir asimetriškų sankcijų, įskaitant galimas priemones prieš Europos verslo įmones, veikiančias Baltarusijoje“. 

Tuo pat metu ministras pabrėžė, kad Minske „niekas nešaudys sau į kojas, galvą ar širdį“.

„Nuodugniai įvertiname visus variantus ir neleisime, kad mūsų priemonės paveiktų šalies ekonominę raidą, eilinių piliečių gerovę“, – kalbėjo ministras. 

Paklaustas apie planus nusiųsti Baltarusijos pasiuntinį į JAV, V. Makejus sakė, kad Minskas jų neatsisako, tačiau sunku rasti tinkamą kandidatūrą.

„Klausimas lieka atviras. Palaikome kontaktus su kolegomis. Šiuo metu baigiame tinkamo kandidato į šias pareigas atrankos procedūrą. Tai gana sudėtinga. Sunku rasti žmogų, kuris žinotų tą šalį ir galėtų ten efektyviai dirbti“, – sakė ministras.

Europos Sąjungai (ES) ir Didžiajai Britanijai svarstant sankcijas, Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makejus per virtualų Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos posėdį pareiškė, jog „kišimasis į mūsų vidaus reikalus, sankcijos bei kiti apribojimai Baltarusijai turės priešingą poveikį ir bus kenksmingi absoliučiai visiems“.

„Raginame savo partnerius parodyti išmintį, santūrumą ir nešališkumą“, – pažymėjo jis JT sesijai iš anksto išrašytoje kalboje.

V. Makejaus kalbos įrašas buvo parodytas praėjus kelioms valandoms po paskutiniojo iš didelių protestų, Baltarusijoje kilusių po rugpjūčio 9 dieną įvykusių rinkimų, kuriuos skelbiasi laimėjęs prezidentas Aliaksandras Lukašenka, tačiau opozicija sako, jog rinkimų rezultatai buvo suklastoti.

Raginame savo partnerius parodyti išmintį, santūrumą ir nešališkumą.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis šią savaitę dar labiau supykdė savo oponentus, netikėtai surengęs slaptą inauguracijos ceremoniją.

Baltarusijoje vykstančios demonstracijos yra didžiausios nuo tada, kai šalis 1991 metais atgavo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. V. Makejaus pareiškimai – o jis savo kalboje, be kita ko, pareiškė, jog „žmonės“ per rinkimus „padarė savo pasirinkimą“, – gali dar labiau pakurstyti protestus.

Didžiausios protesto akcijos paprastai vyksta sekmadieniais ir jose kartais susirenka iki 200 tūkst. žmonių.

V. Makejus pripažino, jog padėtis Baltarusijoje „išties tapo sudėtinga“, tačiau Vakarų šalių priekaištus pavadino kišimusi ir „pareiškimais ant cinizmo ribos“.

„Tai iš esmės yra niekas kitas, kaip tik mėginimai mūsų šalyje sukelti chaosą ir anarchiją, kad Baltarusija prarastų daugelį plėtros metų“, – pareiškė Baltarusijos diplomatijos vadovas.

„Baltarusijos Respublikos ateitį spręs jos pačios liaudis, kaip jau buvo ne kartą įrodyta mūsų šalies istorijoje. Bus sprendžiama ne barikadose, o per civilizuotą dialogą, be kita ko, jau pradėtos konstitucinės reformos procese“, – pridūrė jis.

„Žinoma, būsime priversti tinkamai reaguoti į Europos Sąjungos sprendimą. Be abejo, bus taikomos ir asmeninės sankcijos įvairių Europos Sąjungos struktūrų atstovams, taip pat atskirų Europos Sąjungos valstybių narių atstovams“, – sakė V. Makejus.

„Sąrašo projektą jau esame parengę. Būsime pasiruošę jį suaktyvinti iškart po atitinkamo Europos Sąjungos sprendimo“, – teigė baltarusių diplomatijos vadovas.

„Valstybė, be abejo, yra įpareigota saugotis nuo žalingo poveikio iš išorės ir iš vidaus. Taigi, jeigu bus paskelbtos kokios nors sankcijos Baltarusijai, manau, kad baltarusių valstybė imsis atitinkamų veiksmų, tarkime, susijusių su valstybės vidaus politiniu funkcionavimu. Tai gali būti susiję ir su politine sistema, ir su Baltarusijoje akredituotos užsienio žiniasklaidos veikimu, daugybe kitų žingsnių“, – pridūrė jis.

„Yra ir visiškai radikalių priemonių rinkinys, jei, tarkime, būsime priversti žengti šiuos žingsnius. Galime persvarstyti mūsų dalyvavimą įvairiose iniciatyvose, organizacijose, kurių veikla be Baltarusijos netektų prasmės“, – sakė ministras.

„Kraštutinės priemonės būtų, tarkime, diplomatinio buvimo lygio įvertinimas, galimybė išsaugoti diplomatinius santykius su viena ar kita valstybe“, – pridūrė V. Makejus.

Vis tik jis pabrėžė, jog kalba „tik teoriškai, hipotetiškai apie galimus reakcijos būdus, jei mūsų partneriai privers mus imtis tokių veiksmų“.

Jis išreiškė viltį, kad sveikas protas paims viršų, „kad visos šalys šioje situacijoje pademonstruos apdairumą“.

„Visų pirma – mūsų partneriai, kaltinantys Baltarusiją, Baltarusijos valdžią visomis mirtinomis nuodėmėmis, net nesivargindami pamėginti suprasti, kas vyksta Baltarusijoje, ir objektyviai įvertinti situaciją“, – pareiškė V. Makejus.

„Tiems, kas bando įsiūbuoti padėtį Baltarusijoje, kas jau ne vienus metus negrabiais žaidimais su Minsku bando atplėšti Baltarusiją nuo Rusijos, pakirsti Sąjunginės valstybės funkcionavimo pamatus, deramai, griežtai atsakysime“, – sakė S. Lavrovas per spaudos konferenciją Maskvoje, surengtą po derybų su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladzimiru Makejumi.

Jis pažymėjo, kad bet kokios permainos šalyje turi vykti remiantis Baltarusijos konstitucija ir laikantis viešosios tvarkos.

Pasak S. Lavrovo, Rusija smerkia užsienio valstybių spaudimą Baltarusijai.

„Mes smerkiame tą spaudimą, kurį šiandien teisėtai Baltarusijos valdžiai bando daryti užsienio valstybės, tuo pačiu metu atvirai palaikančios opoziciją“, – kalbėjo jis.

Baltarusijai „peršamos abejotinos idėjos dėl tarpininkavimo, taip pat ir per ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją), kuri pati išgyvena didelę krizę ir kuriai reikia reformų“, pažymėjo S. Lavrovas.

Jis taip pat sakė, kad anksčiau ESBO „nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimų užtikrinant tarptautinį Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimų stebėjimą“.

Europos Sąjungos ir NATO pareiškimus apie padėtį Baltarusijoje S. Lavrovas pavadino destruktyviais.

„Didinama įtampa per Europos Sąjungą, NATO; iš ten girdisi gana destruktyvūs pareiškimai ir mes, žinoma, matome Šiaurės Atlanto aljanso aktyvumą netoli Baltarusijos sienų, kurios taip pat yra Sąjunginės valstybės išorės sienos“, – sakė jis.

S. Lavrovas pabrėžė, kad Maskva laiko Baltarusijos prezidento rinkimus įvykusiais.

„Tikimės, kad padėtis bus greitai normalizuota dialogo keliu, išsaugant dabartinę Baltarusijos Respublikos konstituciją ir gerbiant teisėtvarką“, – sakė jis. 

Ministras pridūrė, kad Maskva laiko neleistinu „bet kokį kišimąsi į vidaus reikalus, įkyrių tarpininkavimo paslaugų piršimą nepaisant Baltarusijos vadovybės suverenios valios“.

„Mes taip pat surengėme tarpžinybinį derinimą, o vakar parengėme pasiūlymus – ir jie jau patvirtinti – dėl asimetrinių sankcijų taikymo atitinkamoms asmenybėms iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos“, – po Maskvoje vykusių derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu sakė V. Makejus.

Jis pažymėjo, kad kalbama apie asmenis, „kurie tikrai uoliai bandė kištis į Baltarusijos valstybės vidaus reikalus, paskelbė atitinkamų nepriimtinų politinių pareiškimų ir pateikė konkrečių pasiūlymų dėl finansinės paramos valdžios oponentams“.

„Tai mums visiškai nepriimtina, mes tai interpretuojame kaip kišimąsi į mūsų valstybės vidaus reikalus“, – sakė baltarusių diplomatijos vadovas. Konkrečių pavardžių jis neįvardijo.

Jis sakė, kad jei kitos šalys įves sankcijų Baltarusijai, Minskas atsakydamas „taip pat imsis atitinkamų adekvačių sprendimų“.

V. Makejus užsiminė, kad Baltarusijos sankcijų sulaukusiems asmenims iš Baltijos šalių bus uždrausta įvažiuoti ir į Rusiją.

„Patikėkite, įtraukti pakankamai daug asmenų iš visų tų trijų Baltijos valstybių. Ir atsižvelgiant į tai, kad mes, kaip Sąjunginė valstybė, kartu su Rusija turime bendrą sąrašą, manau, kad tai turėtų priversti juos tam tikra prasme susimąstyti“, – sakė jis ir pridūrė, kad Minskas neketina skelbti šio sankcijų sąrašo.

Baltijos šalys šią savaitę paskelbė sankcijas Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai ir dar 29 režimo atstovams, kuriuos laiko atsakingais už rinkimų klastojimą ir smurtą prieš taikius demonstrantus. Jiems penkerius metus uždrausta atvykti į Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Europos Sąjunga taip pat rengia sankcijų sąrašą. BNS žiniomis, derinamame sąraše dabar yra 17 asmenų, bet jame nėra A. Lukašenkos. Pagal ES sankcijas šiems žmonėms ne tik būtų draudžiama atvykti į bendrijos šalis, bet ir būtų įšaldomas jų turtas.