Jungtinių Tautų teisėjai ketvirtadienį išteisino serbų ultranacionalistą Vojislavą Šešelį dėl visų devynių kaltinimų karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, kurie jam buvo pareikšti dėl vaidmens praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio Balkanų karuose.

Laisvas žmogus

Skelbdamas netikėtą nutartį, teisėjas Jeanas-Claude'as Antonetti (Žanas Klodas Antonetis) pažymėjo, kad prokurorams nepavyko įrodyti kaltinimų.

„Vojislavas Šešelis dabar yra laisvas žmogus“, - sakė jis.

Nutartis buvo paskelbta nedalyvaujant kaltinamajam.

V.Šešelis po verdikto paskelbimo gyrė „garbingus ir teisingus“ teisėjus, kurie jį išteisino.

„Šį kartą, po visų tų teismų, kuriuose buvo apkaltinti nekalti serbai, sulaukę žiaurių bausmių, du teisėjai pasirodė esą garbingi ir teisingi žmonės“, – V.Šešelis sakė Belgrade žiniasklaidos atstovams.

Tačiau Kroatijos ministras pirmininkas Tihomiras Oreškovičius (Tichomiras Oreškovičius) sukritikavo „gėdingą“ serbų ultranacionalisto „išteisinimą kaip pralaimėjimą“.

„Šis nuosprendis gėdingas. Tai Hagos teismo ir prokurorų pralaimėjimas“, – T.Oreškovičius sakė žurnalistams.

Dauguma balsų priimtoje nutartyje Tarptautinio tribunolo buvusiai Jugoslavijai (TTBJ) teisėjai nurodė, kad „prokurorams nepavyko įrodyti, jog būta bendros nusikalstamos veikos“ dalyvaujant V.Šešeliui.

„Dauguma Kolegijos narių mano, kad prokurorai nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad Vojislavas Šešelis įvykdė nusikaltimus“, – sakė J.-C.Antonetti.

61 metų V.Šešeliui buvo pareikšti iš viso devyni kaltinimai karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui dėl jo siekio suvienyti „visas serbų žemes“ ir sukurti „Didžiąją Serbiją“.

Daug painiavos

Prokurorai tvirtino, kad kaltinamasis, vadovavęs sukarintoms pajėgoms, vadintoms „Šešelio vyrais“, yra atsakingas už daugelio kroatų, musulmonų ir kitų ne serbų tautybės civilių nužudymą, taip pat už „dešimčių tūkstančių“ žmonių prievartinį deportavimą iš didžiulių teritorijų Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kroatijoje bei Serbijoje.

Tačiau teisėjai sukritikavo prokurorų bylą, teigdami, kad joje daug „painiavos“ ir „neaiškumų“. Pasak jų, kaltintojams nepavyko išaiškinti platesnio įvykių Kroatijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje konteksto.

J.-C.Antonetti, kalbėdamas apie teismui pateiktus įrodymus, sakė, kad prokurorai „geriausiu atveju pristatė interpretaciją, kuri neatskleidžia to, kaip klostėsi įvykiai, o blogiausiu atveju – juos iškraipo“.

Pasak jo, teisėjai sutarė, kad per konfliktą, sudraskiusį Jugoslaviją, V.Šešelis veikė vedinas aistringo politinio siekio sukurti „Didžiąją Serbiją“.

Tačiau jie nusprendė, jog tai „iš esmės buvo politinis, o ne kriminalinis planas“, sakė J.-C.Antonetti.

Teisėjai taip pat nusprendė, kad V.Šešelis nebuvo „hierarchiškai atsakingas“ už savo vyrus, kai jie buvo įtraukti į reguliariosios Serbijos kariuomenės dalinius.

Ši nutartis buvo paskelbta praėjus lygiai savaitei po to, kai buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius TTBJ buvo nuteistas kalėti 40 metų už genocidą ir kitus devynis kaltinimus.

V.Šešelis savanoriškai pasidavė TTBJ 2003-iaisiais, tačiau pastaruosius dvejus metus jis atsisakė grįžti į Hagą iš Belgrado, kai 2014 metais jam buvo leista vykti namo gydytis gaubtis žarnos vėžio.

Jis nekart griežtai užsipuolė Tribunolą ir žadėjo niekuomet savanoriškai nebegrįžti į Hagą.

„Man negaila nė vienos dienos, praleistos kovojant su antiserbišku teismu“, – neseniai sakė V.Šešelis Rusijos televizijai „Russia Today“.

Serbijos ultranacionalistų lyderis Vojislavas Šešelis pirmadienį atsisakė grįžti į Jungtinių Tautų (JT) karo nusikaltimų tribunolą Hagoje, kuris pernai lapkritį jį paleido dėl sunkios ligos.

„Tegul policija ateina. Jie areštuoja žmones. Jeigu žandarai ateis, jie pasius. Man teks saugoti savo nugarą. Nebus lengva mane areštuoti“, – pareiškė V.Šešelis, kurį cituoja serbų dienraštis „Večernje Novosti“.

Karo nusikaltimų tribunolo buvusiai Jugoslavijai teisėjai atšaukė savo sprendimą dėl V.Šešelio lygtinio paleidimo į laisvę. Pasak jų, karingasis politikas, kuriam gydytojai sako diagnozavę vėžį, pažeidė šio paleidimo sąlygas viešai paskelbdamas, jog niekada nebegrįš į kalėjimą.

Pirmadienį paskelbta nutartis reiškia, kad Serbijos vyriausybė, vadovaujama buvusio V.Šešelio sąjungininko, yra teisiškai įpareigota suimti tą veikėją, grįžusį į politiką, kai jis pernai lapkritį buvo paleistas dėl humanitarinių priežasčių.

V.Šešelis laukia nuosprendžio dėl įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, susijusių su jo numanomais raginimais persekioti ir žudyti.

Teisėjai nurodė, kad jis privalo grįžti į Hagą ir dalyvauti posėdyje, kuriame bus svarstomi įtariami jo paleidimo sąlygų pažeidimai.

Daugiau nei dešimtmetį nelaisvėje Hagoje išbuvęs serbų nacionalistas Vojislavas Šešelis dėl prastos sveikatos buvo paleistas ir trečiadienį grįžo namo, taip ir nesulaukęs nuosprendžio ilgai užtrukusioje karo nusikaltimų byloje.

Už karo nusikaltimus Hagoje įsikūrusiame Tarptautiniame baudžiamajame teisme buvusiai Jugoslavijai (TBTJ) teisiamą V.Šešelį pasitiko keli šimtai jo šalininkų.

Pasak Serbijos gydytojų, V.Šešelis serga žarnyno vėžiu, kuris išplito į kepenis.

Dėl šio ultranacionalisto sugrįžimo Serbijos vyriausybė pasijuto gana nepatogiai.

V.Šešelis buvo dabartinio prezidento Tomisalvo Nikoličiaus ir prezidento Aleksandro Vučičiaus politinis mokytojas ir artimas draugas. Tačiau 2008 metais jie abu pasitraukė iš tuomet opozicinės ultranacionalistinės Serbijos radikalų partijos (SRP) ir parėmė šalies stojimo į Europos Sąjungą pastangas.

2012 metais į valdžią atėję M.Nikoličius ir A.Vučičius dabar mėgina atsiriboti nuo V.Šešelio, kuris yra ultranacionalizmo, įžiebusio Balkanų karus 10-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, šalininkas. Iš viso per šį konfliktą žuvo daugiau nei 120 tūkst. žmonių.

Ilgus metus didžiausia Serbijoje buvusi V.Šešelio radikalų partija po N.Nikoličiaus ir A.Vučičiaus pasitraukimo neteko vietos parlamente. Tačiau V.Šešelį ir dabar palaiko Serbijos radikalai, kurie šeštadienį žada surengti demonstraciją Belgrado centre.

V.Šešelis 2003 metais pasidavė Hagos tribunolui, kuris jam pateikė kaltinimus dėl žudynių kurstymo savo „neapykantos kalbomis“ per 10-ojo dešimtmečio Balkanų karus Bosnijoje ir Kroatijoje. Jam buvo pateikti trys kaltinimai dėl nusikaltimų žmoniškumui ir šeši dėl karo nusikaltimų, tarp jų dėl persekiojimų, deportavimų, nužudymų ir kankinimų.

Vis tik V.Šešelio laikymas nelaisvėje 12 metų sulaukė kritikos. Teismo procesą stabdė paties V.Šešelio keliamos kliūtys, o nuosprendis, kuris dabar gali jau nebūti paskelbtas, buvo atidėtas dėl teisėjų kaitos.