Abi pusės priėmė „išties gerą kompromisą... po sunkios kovos ir sudėtingų dienų“, sakė A. Merkel ir pridūrė, kad, be kitų priemonių, numatoma prie Vokietijos sienų įkurti centrus prieglobsčio ieškotojams laikyti ir tikrinti.
„Pasiekėme susitarimą po labai intensyvių derybų“, – kanclerei pritarė H. Seehoferis. Jis pabrėžė ketinantis likti VRM vadovo poste, nors anksčiau grasino atsistatydinti ir sakė, kad „verta kovoti dėl savo įsitikinimų“.
„Dabar turime aiškų susitarimą, kaip ateityje išvengti neteisėtos imigracijos per Austrijos ir Vokietijos sieną“, – pridūrė H. Seehoferis, kurio Krikščionių socialinė sąjunga (CSU), veikianti Bavarijos žemėje, yra A. Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ilgametė sąjungininkė.
Kad naujasis susitarimas taptų vyriausybės politika, jam dar turi pritarti kita A. Merkel koalicijos partnerė – centro kairioji Socialdemokratų partija (SPD).
Šis planas buvo tučtuojau sulaukė kritikos iš tokių veikėjų kaip opozicinės „Kairės“ partijos (Die Linke) vienas iš vadovų Berndas Riexingeris (Berndas Ryksigeris). Pastarasis savo „Twitter“ žinutėje kritikavo susitarimą kaip planą kurti „masinio internavimo stovyklas“ ir tvirtino, kad „žmoniškumas buvo pamestas pakeliui“.
Kita vertus, atrodo, kad išsprendus šį ginčą A. Merkel, vadovaujanti šaliai jau ilgiau kaip 12 metų, ilgiausiai iš šiuo metu dirbančių Europos Sąjungos lyderių, tikriausiai sėkmingai atrėmė sunkų iššūkį jos vyriausybei.
Pasipriešinimas dėl imigracijos
A. Merkel sulaukė smarkaus pasipriešinimo ir silpnesnio palaikymo per rinkimus dėl 2015 metais jos priimto sprendimo atverti Vokietijos sienas masiniam migrantų antplūdžiui. Tuomet į šalį atvyko daugiau kaip milijonas žmonių, atkeliavusių daugiausiai iš karo krečiamos Sirijos, Irako ir Afganistano.
Visuomenės pyktis ir baimė atvykėlių atžvilgiu sudarė sąlygas iškilti ultradešiniajai antiislamiškai partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pernai pirmąkart patekusiai į federalinį parlamentą. Prieš imigrantus nukreiptos nuotaikos taip pat kelią grėsmę H. Seehoferio CSU pozicijoms per spalį vyksiančius Bavarijos žemės rinkimus.
H. Seehoferis, seniai kritikuojantis A. Merkel, atvirai metė iššūkį jos politikai, paskelbęs planą, kad Vokietija turi vienašališkai uždaryti savo sieną su Austriją daugeliui prieglobsčio ieškotojų. Buvo iškilęs pavojus, kad aštrėjant nesutarimams kanclerė jį atleis iš pareigų.
Ši grėsmė, taip pat vėlesnis H. Seehoferio perspėjimas, kad jis gali atsistatydinti, buvo padidinusi tikimybę, kad septynis dešimtmečius gyvavusi konservatyviųjų partijų CDU ir CSU partnerystė žlugs.
Tokiu atveju A. Merkel būtų netekusi parlamente turimos nedidelės daugumos. Tuomet ji būtų turėjusi ieškoti naujos koalicijos partnerės arba paskelbti antrus rinkimus per pastaruosius metus, po prasto pasirodymo per pernai rugsėjį vykusį balsavimą.
Šis scenarijus baugino visas partijas, išskyrus prieš imigrantus nusistačiusią AfD. Pastaroji, kaip rodo apklausų rezultatai, per pirmalaikius rinkimus galėtų tikėtis dar labiau sustiprinti savo pozicijas.
Netvarus sprendinys
Per praeitą savaitę vykusį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą A. Merkel užsitikrino svarbių Bendrijos partnerių nuolaidų, kad migracijos taisyklės būtų sugriežtintos. Tuo metu H. Seehoferis ir CSU patyrė didėjantį kitų partijų spaudimą išsaugoti dabartinę valdančiąją koaliciją.
CSU reikalavimus kritikavo kai kurie partijos nariai ir, kaip rodo apklausos, skeptiškai vertino visuomenė, todėl partija sušvelnino savo poziciją, tvirtindama, kad aljansas su CDU privalo išlikti.
Daugiausiai prieštaravimų išprovokavo H. Seehoferio reikalavimas, kad Vokietijos pasieniečiams būtų įsakyta nepraleisti per sieną jokių atvykėlių, jau pateikusių prašymus suteikti prieglobstį kitose ES šalyse. Jis grasino įvesti šią tvarką prieš A. Merkel valią.
Kanclerė nesutiko, kad Vokietija imtųsi tokių vienašališkų priemonių, ir pažadėjo, kad su kitomis ES narėmis bus sudaryta dvišalių susitarimų.
Pirmadienį pasiektu susitarimu abi pusė sutiko įkurti uždarus „tranzito centrus“ – panašius veikiančius į oro uostuose. Šios įstaigos leistų Vokietijos tarnyboms sparčiau nagrinėti prieglobsčio prašytojų pateiktus dokumentus.
Asmenys, kurių prašymai nebūtų patenkinti, galėtų būti išsiųsti į ES šalį, iš kurios jie atvyko, jeigu ta valstybė sutiks juos priimti, sakoma bendrame CDU ir CSU plane.
Tais atvejais, jeigu nebūtų dvišalių susitarimų, prieglobsčio ieškotojai galėtų būti išsiųsti kitapus sienos „remiantis susitarimu su Austrija“, nors jis dar nėra sudarytas, pridūrė partijos.
Nors šis planas leido išvengti krizės artimiausiu laikotarpiu, jis taip pat kelia naujų klausimų, ypač susijusių su Italija, į kurią atvyksta daugiausiai Viduržemio jūrą perplaukusių migrantų.
Italų vidaus reikalų ministras Matteo Salvini (Matėjas Salvinis), griežtosios linijos šalininkas, perspėjo, kad jo šalis, priversta dorotis su per didele migrantų našta, daugiau atvykėlių nepasiruošusi priimti.
