V. Zelenskio išvykos nuotraukų paskelbta prezidento kanceliarijos interneto svetainėje.

„Man garbė šiandien būti čia ir apdovanoti mūsų didvyrius. Paspausti ranką ir padėkoti už mūsų valstybės suvereniteto gynimą“, – parašė V. Zelenskis.

Mūšiai už Bachmutą tęsiasi jau daugiau kaip pusę metų, juose aktyviai dalyvauja Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdiniai. Tačiau miestas dar neapsuptas, ukrainiečių pajėgos toliau ginasi.

Pirmadienį „Wagner“  įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas pareiškė, kad rusų pajėgos kontroliuoja 70 proc. Bachmuto. Ukrainos kariuomenė kovo pabaigoje planuoja didelį puolimą.

Analitikai nesutaria dėl Bachmuto, kaip karinio prizo, strateginės reikšmės, tačiau miestas įgijo svarbią politinę reikšmę, o abi pusės kovai skyrė daug išteklių.

Kyjivo srities karinė administracija per „Telegram“ pranešė, kad buvo paskelbtas dronų atakos pavojus, veikė oro gynybos sistemos. Gyventojai buvo raginami nefilmuoti ir nefotografuoti sistemų darbo ir neskelbti šių vaizdų internete.

Pavojus taip pat paskelbtas Černihivo, Sumų, Žytomyro, Poltavos, Čerkasų, Rivnės, Chmelnyckio, Ternopilio, Kirovohrado, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Donecko srityse.

Apie oro gynybos sistemų darbą buvo pranešta iš Žytomyro srities. Chmelnyckio srities administracija pranešė apie sprogimą, oro gynybos sistemų darbą.

Iki 4–5 val. ryto visose srityse, išskyrus Sumų, oro pavojus buvo atšauktas.

Visi kartu ginsime ir savo ateitį, ir savo orumą, ir savo laisvę, ir savo istoriją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame vaizdo kreipimesi teigė, kad Ukraina laimės didvyrišką mūšį dėl Donbaso, konfrontaciją pietuose ir Krymo grąžinimą.

Anot prezidento, Ukraina pradėjo minėti pirmųjų pergalingų mūšių pilno masto kare – kovų šiaurės Ukrainoje, po kurių pabėgo Rusijos okupantai, – metines. 

V. Zelenskis sakė, kad iš pusiasalio jau prasidėjo „pačių įžvalgiausių teroristinės valstybės žiurkių“ migracija.

„Mūsų pasitikėjimas Ukrainos pergale, mūsų valstybės laisvos ateities vizija, ukrainiečių didvyriškumas, apstulbinęs pasaulį. Visa tai gimė ten – Ukrainos šiaurėje, Ukrainos rytuose, Ukrainos pietuose – didvyrių miestuose. Miestuose didvyriuose, kurių charakteris nė akimirkai nepasidavė okupantui, net kai okupantas atėjo į jų namus. Kartu mes grąžinsime Ukrainą atgal. Visi kartu ginsime ir savo ateitį, ir savo orumą, ir savo laisvę, ir savo istoriją“, – sakė prezidentas.

„Mūsų derybos su p. Kishida buvo gan produktyvios“, – savo vakaro kreipimesi sakė V. Zelenskis.

„Taip pat išgirdau labai konkretų Japonijos norą dirbti drauge su mumis dar aktyviau mobilizuojant pasaulį dėl tarptautinės tvarkos, saugantis nuo agresijos, saugantis nuo Rusijos teroro“, – sakė jis.

„Priėmiau ministro pirmininko kvietimą ir dalyvausiu G-7 viršūnių susitikime Hirosimoje internetiniu formatu“, – per spaudos konferenciją su Ukrainoje viešinčiu Japonijos premjeru Fumio Kishida (Fumijumi Kišida) sakė V. Zelenskis.

„Pasiūlėme Kinijai tapti partnere įgyvendinant taikos formulę. Perdavėme savo formulę visais kanalais. Kviečiame į dialogą. Laukiame jūsų atsakymo“, – spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis.

„Gauname tam tikrų signalų, tačiau kol kas nieko konkretaus nežinome“, – pridūrė jis.

Ukrainoje šiuo metu vieši Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishidą (Fumijas Kišida), kurį ukrainiečių lyderis pavadino galingu tarptautinės tvarkos gynėju ir ilgamečiu Ukrainos draugu.

„Džiaugiuosi galėdamas pasveikinti Kyjive viešintį Japonijos ministrą pirmininką Fumio Kishidą – tikrai galingą tarptautinės tvarkos gynėją ir ilgametį Ukrainos draugą“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė V. Zelenskis.

V. Zelenskį kalbinę „The Atlantic“ žurnalistai iš jo išgirdo, kad jei galėtų aptarti šį klausimą su R. DeSantisu, atsakytų pragmatiškai.

„Jei neturėsime pakankamai ginklų, tai reiškia, kad būsime silpni. Jei būsime silpni, jie mus užims. Jei jie mus okupuos, jie bus prie Moldovos sienų ir okupuos Moldovą. Užėmę Moldovą, jie keliaus per Baltarusiją ir okupuos Latviją, Lietuvą ir Estiją“, – argumentavo Ukrainos prezidentas.

Pasak V. Zelenskio, trys Baltijos šalys, yra NATO narės. Jei jas užims, baltai yra drąsūs žmonės – jie kovos. Bet tos šalys – mažos, jos neturi branduolinių ginklų. „Taigi, juos puls rusų kariai, nes tokia yra Rusijos politika – atsiimti visas šalis, kurios anksčiau buvo Sovietų Sąjungos dalis“, – detalizavo Ukrainos prezidentas.

R. DeSantis anksčiau yra teigęs, kad „įsipainioti į teritorinį ginčą tarp Ukrainos ir Rusijos“ nėra „gyvybiškai svarbus nacionalinis interesas“.

„Be jokios abejonės, taika turėtų būti tikslas. Tačiau JAV neturėtų teikti pagalbos, kuriai gali prireikti dislokuoti amerikiečių karius arba sudaryti sąlygas Ukrainai įsitraukti į puolimo operacijas“, – sakė Floridos gubernatoriaus, kuris gali tapti ir respublikonų kandidatu į JAV prezidentus.

Tai sekmadienio vakarą pasidalytame vaizdo įraše pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis pažymėjo, kad besibaigianti savaitė buvo paženklinta dar vienu Rusijos Federacijos karo nusikaltimu, susijusiu su civilių gyventojų žudymu.

„Baigiasi dar viena mūsų gynybos nuo piktos valstybės savaitė. Dar viena savaitė, kai kiekvieną dieną ir naktį Rusijos kariuomenė apšaudo Ukrainos miestus, kaimus, žudo mūsų žmones“, – sakė V. Zelenskis.

Karo siaubiamos šalies vadovas pabrėžė, kad Rusija bus atsakinga už kiekvieną teroro apraišką prieš ukrainiečius.

„Ši savaitė pagaliau atnešė tikrai reikšmingą tarptautinį teisinį rezultatą Ukrainai. Tarptautinio baudžiamojo teismo orderis suimti Rusijos lyderį – lūžio taškas, akimirka, po kurios tampa aišku, kad šios agresijos pabaiga Rusijai bus atsakomybė už viską“, – teigė Ukrainos prezidentas.

Kovo 17 dieną TBT išdavė arešto orderius V. Putinui ir vaiko teisių komisarei Marijai Lvovai-Belovai. Jie įtariami priverstiniu ukrainiečių vaikų perdavimu.

TBT išduotas arešto orderis reiškia, kad jie gali būti suimti 123 šalyse, ratifikavusiose Romos statutą. TBT vyriausiasis prokuroras pabrėžė, kad V. Putinas stos prieš teismą, nepaisant to, ar Rusijos Federacija pripažins šį sprendimą.

„Tai istorinis sprendimas, nuo kurio prasidės istorinė atsakomybė“, – parašė jis socialiniuose tinkluose.

TBT penktadienį paskelbė išdavęs Rusijos prezidento V. Putino arešto orderį dėl „neteisėtos“ ukrainiečių vaikų „deportacijos“.

„Įtariama, kad Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“, – rašoma pranešime, paskelbtame teismo interneto svetainėje.

V. Zelenskis savo vakariniame kreipimesi į tautą pažymėjo, kad nusikalstamos tūkstančių ukrainiečių vaikų deportacijos į Rusiją operacijos būtų neįmanoma įvykdyti be aukščiausios šalies vadovybės įsakymo.

„Atskirti vaikus nuo šeimų, atimti iš jų visas galimybes susisiekti su artimaisiais, slėpti vaikus Rusijos teritorijoje, išvežti juos į atokius regionus – visa tai yra akivaizdi Rusijos valstybinė politika, valstybiniai sprendimai, valstybinis blogis. Kuris prasideda būtent nuo šios valstybės aukščiausio rango pareigūno“, – pareiškė ukrainiečių lyderis.

Jis padėkojo TBT prokuroro Karimo Khano (Karimo Chano) komandai ir visiems, padedantiems Ukrainai „kovoti už teisingumą“.

Abipusis interesas

Gruodį po penktųjų per ketverius metus parlamento rinkimų B. Netanyahu grįžus į Izraelio premjero postą, sustiprėjo nuogąstavimai, kad Jeruzalė Rusijos atžvilgiu laikysis dar nuosaikiau ir neskubės remti sunkų karą išgyvenančios Ukrainos.

Izraelis vengė teikti karinę pagalbą Kyjivui baimindamasis, kad toks žingsnis gali sukelti įtampą santykių su Rusija srityje ir pakenkti Izraelio saugumo interesams Sirijoje. Vėliau būta pusiau oficialios informacijos, esą Izraelis padeda ukrainiečiams ne vien spręsti labai svarbias logistikos ir karinės medicinos problemas, bet ir suteikia subtilesnės karinės techninės pagalbos.

Amžinam Izraelio priešui Iranui stojus Rusijos pusėn, atsirado dar daugiau prielaidų žydų valstybei tapti aktyvesne Ukrainos pasipriešinimo Maskvai dalyve. Ketvirtadienį Izraelio žiniasklaida pranešė, kad šalis leido eksportuoti dronų slopinimo sistemas, galinčias padėti Ukrainai kovoti su Irano gamybos bepiločiais orlaiviais, kuriuos Rusija naudoja prieš ukrainiečių miestus. Tai portalui „Axios“ patvirtino neįvardyti trys izraeliečių ir ukrainiečių pareigūnai.

Anot „Axios“, ginklų perdavimas Kyjivui atitiktų Izraelio interesus, nes Iranas gali gauti informacijos apie tai, kaip veikia dronai, ir tada juos tobulinti.

Portalo teigimu, gynybos ministras Yoavas Galantas ir užsienio reikalų ministras Eli Cohenas eksporto licencijas patvirtino vasario viduryje. Tuomet Izraelis, premjero nurodymu, peržiūrėjo savo politiką dėl Rusijos karo Ukrainoje, bet naujų sprendimų nepriėmė. Tai E. Cohenas pasakė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kai vasario 15-ąją lankėsi Kyjive.

Licencijos patvirtintos dviem izraeliečių kompanijoms – „Elbit“ ir „Rafael“, gaminančioms kovos su dronais sistemas. Vienas ukrainiečių pareigūnas portalui sakė, kad Ukrainos gynybos ministerijos delegacija neseniai nuvyko į šių sistemų prezentaciją Izraelyje. Straipsnyje nurodoma, kad susitarimas dar nepasirašytas.

Atsivijo protestai

B. Netanyahu portretui demokratinių atspalvių suteikianti žinia apie reikšmingą karinę pagalbą Ukrainai pasirodė netylant protestams Izraelyje, kurie politiką persekioja net ir keliaujant po Europą.

Į Berlyną ir Londone išsiruošusį B. Netanyahu aplenkė Izraelio rašytojų, menininkų ir intelektualų viešas kreipimasis į Vokietijos ir Jungtinės Karalystės politikus, prašant atšaukti šalį destruktyviu keliu vedančio premjero vizitus.

B. Netanyahu vadovaujamos radikaliausios dešiniojo sparno vyriausybės planai pertvarkyti Izraelio teismų sistemą išprovokavo didžiausias per visą 75 metų Izraelio istoriją protesto akcijas.

Koaliciją sudarančios ultranacionalistinės ir ultraortodoksų partijos parengė teisės aktus, kuriais siekiama susilpninti šalies Aukščiausiąjį Teismą. Pagal šį planą parlamentas galėtų panaikinti Aukščiausiojo Teismo sprendimus ir turėtų galutinio sprendimo teisę skiriant teisėjus. Valdančiųjų teigimu, šia esą gerokai uždelsta priemone siekiama apriboti, jų nuomone, pernelyg didelę nerinktų teisėjų įtaką.

Tačiau, pasak kritikų, valdžią sutelkus B. Netanyahu ir jo parlamentinės daugumos rankose, sugrius trapi Izraelio kontrolės ir pusiausvyros užtikrinimo sistema. Esama nuomonės, kad tai premjero, teisiamo dėl kaltinimų korupcija, bandymas išvengti teisingumo. Tačiau koalicijos dešiniojo sparno indėlis rengiant šią reformą taip pat labai svarbus.

Galingas visuomenės balsas

Sausį, dėl reformos kilus protestų, net kai kurie artimiausi Izraelio sąjungininkai, įskaitant JAV, paragino koaliciją elgtis atsargiai, o išsklaidyti įtampą ragino net į Izraelį atvykusi keliasdešimties Šiaurės Amerikos žydų federacijų vadovų delegacija.

Praėjusią savaitę Izraelyje visuomeniniai protestai buvo tokie dideli, jog B. Netanyahu buvo priverstas į oro uostą skristi sraigtasparniu, kad spėtų į skrydį oficialaus vizito į Italiją. Sekmadienį į Izraelio gatves išėjo apie 500 tūkst. protestuotojų.

Prieš pertvarką pasisakė aukštųjų technologijų lyderiai, Nobelio premijos laureatai ekonomistai ir žymūs saugumo pareigūnai. Izraelio kariuomenės rezervininkai pranešė nutrauksiantys savanorišką tarnybą, o kritikos pažėrė net ir kai kurie artimiausi šalies sąjungininkai, įskaitant JAV.

Vokietijos ir Jungtinės Karalystės ambasadoriams Izraelyje adresuotame minėtame laiške apie 1 000 žydų valstybės veikėjų pareiškė, kad jų šalis išgyvena didžiausią krizę savo istorijoje ir kad B. Netanyahu bando paversti šalį teokratine diktatūra. Laišką pasirašė tarptautinį pripažinimą pelnęs rašytojas Davidas Grossmanas, rašytoja Dorit Rabinyan, „Oskarui“ nominuotas režisierius Uri Barbashas, daugybė akademikų, verslo veikėjų ir specialistų.

Protesto akcijos B. Netanyahu pasivijo ir Europoje. Ketvirtadienį jam lankantis Berlyne, Vokietijoje gyvenantys izraeliečiai surengė protesto akcijų, o teismų reformos temos neišvengta ir per oficialius susitikimus. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį paragino svečią siekti kompromiso.

B. Netanyahu savo ruožtu gynė savo vyriausybės planuojamas reformas ir jų kritiką vadino absurdiška. „Izraelis nuolatos... juodinamas, kad aš neva esu kažkoks... valdovas, kuris naikina demokratiją“, – Berlyne sakė Izraelio premjeras ir pridūrė, kad „visa tai yra absurdas“.

Nesileidžia į kompromisus

Simbolinį vaidmenį atliekančio Izraelio prezidento Isaaco Herzogo pastangos pasiekti kompromisą kol kas neduoda rezultatų. Savo viziją šalies vadovas pristatė per televiziją, paminėdamas pilietinio karo grėsmę ir perspėdamas, kad „bedugnė jau visai arti“.

Tai ne prezidento projektas. Tai tautos projektas. Nėra nei laiminčios, nei pralaiminčios šalies.

 

I. Herzogo pasiūlyme numatytos paskatos abiem šalims. Parlamentas negalėtų panaikinti Aukščiausiojo Teismo sprendimų. Tačiau teisėjams nebūtų leidžiama panaikinti svarbiausių teisės aktų, vadinamųjų pagrindinių įstatymų, kurie yra savotiška konstitucija. Kita vertus, pagrindiniams įstatymams parlamente priimti reikėtų ne paprastos, o didžiosios daugumos.

Teisėjus skirtų komitetas, sudarytas iš koalicijos ir opozicijos įstatymų leidėjų, teisėjų ir visuomenės atstovų. Skiriant teisėjus būtų reikalingas konsensusas ir nė viena partija neturėtų veto teisės.

„Tai ne prezidento projektas. Tai tautos projektas, – sakė I. Herzogas. – Nėra nei laiminčios, nei pralaiminčios šalies.“

Nors prezidento siūlymui pritarė opozicija, valdantiesiems jis nepadarė įspūdžio. B. Netanyahu operatyviai pareiškė, kad koalicijos atstovai nesutiko su I. Herzogo planu. „Pagrindiniai jo pateikto pasiūlymo elementai tik įtvirtina dabartinę padėtį ir neužtikrina reikiamos pusiausvyros tarp valdžios šakų“, – prieš pat skrydį į Vokietiją sakė B. Netanyahu.

Opozicinės Darbo partijos lyderė Merav Michaeli pritarė pasiūlymui ir sakė, jog tai, kad B. Netanyahu atmetė pasiūlymą, rodo, kad jis „pasisako ne už teisinę reformą, o už teismų nuvertimą“.

Po susitikimo V. Zelenskis pareiškė, kad jo šalis visuomet buvo Europa ir kad Rusijos bombos nepakeis objektyvios tikrovės, kurią gina ukrainiečiai.

„Šiandien Kyjive susitikau su Latvijos ministru pirmininku. Padėkojau už naują gynybos paketą mūsų valstybei, už principingą palaikymą visais lygiais – nuo ginklų iki politikos, nuo sankcijų Rusijai iki teisinių klausimų. Toliau dirbame dviem savo užsienio politikos kryptimis – europine ir euroatlantine“, – tradiciniame vakaro kreipimesi pažymėjo prezidentas.

V. Zelenskis taip pat sakė, kad su K. Kariniu aptarė Ukrainos perspektyvas šiems metams šaliai siekiant narystės Europos Sąjungoje ir NATO.

Ačiū visiems, kas pratina Rusiją prie to, kad už blogį neišvengiamai tenka atsakyti.

„Ukraina visuomet buvo Europa. Ukraina visuomet bus Europa. Rusų bombos nepakeis objektyvios tikrovės. Tikrovės, kurią gina ukrainiečiai. Dėkoju visiems, kas šiandien kovoja prie Marjinkos, prie Bachmuto, prie Avdijivkos, Luhansko srityje, pietinėse fronto atkarpose. Ačiū visiems, kas pratina Rusiją prie to, kad už blogį neišvengiamai tenka atsakyti“, – kalbėjo prezidentas.

Ketvirtadienį buvo paskelbta, kad Latvija papildomai skirs Ukrainai karinės pagalbos už 70 mln. eurų. Bendrai Latvija jau yra suteikusi Kyjivui pagalbos už daugiau kaip 300 mln. eurų.

Latvija taip pat yra tarp šalių, remiančių Ukrainos narystę NATO. Latvių prezidentas Egilas Levitas pareiškė, kad Ukrainos narystė Aljanse būtų papildomas pliusas šiai organizacijai.