Trečiadienį rūmai atnaujino karaliaus darbotvarkę, išbraukdami iš jos penktadienį numatytą Ispanijos karaliaus Pilypo VI ir V. Zelenskio susitikimą. Ispanijos spauda teigė, kad Ukrainos vadovas tokį sprendimą priėmė po to, kai Rusija pradėjo naują puolimą šiaurės rytų Ukrainoje.

„Mums reikia gerokai pagreitinto tiekimo. Dabar per daug laiko praeina nuo pranešimo apie siuntas iki realaus ginklų pasirodymo fronte“, – sakė V. Zelenskis vakariame kreipimesi po susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu) Kyjive.

Prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį paskyrė ekonomistą Andrejų Belousovą Rusijos gynybos ministru vietoj Sergejaus Šoigu. Tai – netikėtas žingsnis jau daugiau nei dvejus metus vykstant karui, kurį Rusija tikėjosi užbaigti per kelias dienas.

„Svarbiausias uždavinys, žinoma, išlieka siekti pergalės ir garantuoti, kad būtų įgyvendinti prezidento iškelti specialiosios karinės operacijos kariniai ir politiniai tikslai. Noriu ypač pabrėžti: su minimaliais žmonių nuostoliais“, - antradienį Rusijos įstatymų leidėjams sakė A. Belousovas.

Maskva retai kalba apie nuostolius, patirtus per karą, kurį vis dar vadina „specialiąja karine operacija“. Pastarąjį kartą ji pateikė oficialų skaičių 2022 m. rugsėjį – ji tada teigė, kad per mūšius žuvo 5 937 kareiviai. Tačiau keliose nepriklausomose analizėse ir Vakarų žvalgybos tarnybų vertinimais Rusija Ukrainoje prarado dešimtis tūkstančių kareivių.

BBC ir nepriklausomas žiniasklaidos leidinys  „Mediazona“ teigia, kad, patvirtintais duomenimis, žuvo mažiausiai 50 tūkst. Rusijos kareivių. Duomenys surinkti iš oficialių pranešimų ir paskelbimų apie karių žūtis vietos laikraščiuose, regionų pareigūnų pareiškimų ir socialinėje žiniasklaidoje paskelbtų pranešimų.

Vasarį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad per pirmuosius dvejus karo metus žuvo maždaug 31 tūkst. Ukrainos karių. Šio skaičiaus nepriklausomai patikrinti neįmanoma.

Vėliau antradienį Rusijos parlamentas turi patvirtinti A. Belousovą gynybos ministru. A. Belousovas taip pat sakė, kad Maskva nesvarsto skelbti naujos mobilizacijos bangos ar „kokių nors  skubių priemonių“, kad padidintų karių skaičių.

Šiuo metu Rusija mūšio lauke kareivių skaičiumi pranoksta Ukrainą.

Kremlius leido suprasti, kad karinio išsilavinimo neturintis ekonomistas A. Belousovas nedalyvaus priimant operatyvinius sprendimus, tai priklauso kariuomenės generalinio štabo kompetencijai.

Kaip pranešama, jį priims Ispanijos karalius Felipe VI (Felipė VI), o vėliau bus surengti pietūs svečio garbei. Visgi daugiau detalių apie numatomą vizitą neskelbiama.

Ispanų vyriausybė nepateikė informacijos apie vizitą, tačiau dienraštis „El Pais“ teigė, kad V. Zelenskis ir Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) turėtų pasirašyti dvišalį susitarimą dėl saugumo garantijų.

Apie vizitą pranešta tuo metu, kai dėl Rusijos antžeminio puolimo Ukrainos šiaurės rytiniame Charkivo regione tūkstančiai žmonių buvo priversti evakuotis, o Kyjivas – mobilizuoti pastiprinimą.

Balandį Madridas paskelbė, jog atsiųs Ukrainai raketų oro gynybos sistemoms „Patriot“, kad padėtų šaliai atremti Rusijos atakas.

„Noriu su jumis aptarti kelias, mano nuomone, labai svarbias problemas“, – sakė V. Zelenskis. Pirmiausiai labai svarbu, kad JAV karinė pagalba kiek įmanoma greitai pasiektų šalį. „Antras labai svarbus dalykas yra oro gynyba. Tai mūsų didžiausias deficitas. Manau, kad tai mūsų didžiausia problema“, – pažymėjo prezidentas.

JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas antradienį atvyko į Kyjivą, kad pademonstruotų JAV solidarumą su Kyjivu.

A. Blinkenas Kyjive sakė, kad naujos JAV ginklų siuntos jau pasiekia Ukrainą. Pagalba bus pristatoma ir toliau.

Anot V. Zelenskio, vadovybė nepamiršta ir kitų fronto ruožų. „Žinoma, kad nepaliekame be būtinos paramos ir būtino aprūpinimo teritorijų aplink Donecką – Kramatorsko ir Pokrovsko kryptimi“, – kalbėjo jis. Taip pat dėmesys skiriamas Kupjanskui. „Mūsų uždavinys aiškus: sužlugdyti Rusijos bandymą išplėsti karą“, – pažymėjo V. Zelenskis.

Karinių ekspertų vertinimu, vienas naujo Rusijos puolimo tikslų yra priversti Ukrainą atitraukti dalinius kitose fronto atkarpose rytuose.

„Pagalba jau pakeliui ir tai realiai pakeis [kovą] su Rusijos agresija mūšio lauke“, – sakė A. Blinkenas ukrainiečių prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, prasidedant jų susitikimui.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius antradienio rytą atvyko į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito, kurio tikslas – patikinti ukrainiečius, kad JAV ir toliau juos rems ir tieks ginklus, kol Rusija bombarduoja šiaurės rytinį Charkivo regioną.

Šis vizitas suengtas praėjus kelioms savaitėms po to, kai JAV Kongresas po ilgus mėnesius trukusių politinių ginčų pagaliau patvirtino 61 mlrd. dolerių (57,3 mlrd. eurų) finansinės pagalbos Ukrainai paketą, numatantį labai reikalingos ginkluotės šalies pajėgoms.

Tikimasi, kad pagalba bus teikiama sparčiau, Vašingtonui siekiant atsigriebti už prarastus mėnesius, kol Kongresas stengėsi susitarti dėl pagalbos.

Tuo metu Rusijos Belgorode sugriuvus daugiabučio daliai žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 15, paskelbė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija.

V. Zelenskio teigimu, įnirtingi mūšiai vyksta netoli sienos Ukrainos rytuose ir šiaurės rytuose, mažesnėms ir ginklų stokojančioms ukrainiečių pajėgoms bandant atremti reikšmingą rusų sausumos puolimą.

„Gynybiniai mūšiai tęsiasi, įnirtingi mūšiai, didelėje mūsų pasienio dalyje“, – sekmadienio vakaro kreipimesi sakė V. Zelenskis.

Kremliaus kariuomenė siekia išnaudoti ukrainiečių silpnąsias vietas, kol Ukrainos dar nepasiekė didelė nauja karinės pagalbos siunta iš JAV ir Europos, sako analitikai. Mūšio lauke siunčiama ginkluotė turi pasirodyti po kelių savaičių ar mėnesių, todėl šis periodas yra proga Maskvai ir vienas pavojingiausių momentų Kyjivui daugiau kaip dvejus metus trunkančiame kare.

Naujausias Rusijos puolimas Ukrainos šiaurės rytuose esančioje Charkivo srityje ir tolesni karo veiksmai rytiniame Donecko regione vyksta po ilgų mėnesių, kai maždaug 1 tūkst. km ilgio fronto linija beveik nejudėjo. Tuo metu abi šalys pasitelkdavo tolimojo nuotolio smūgius ir iš esmės vyko sekinamasis karas.

Įsiveržimas į Charkivo sritį galėtų būti bandymas sukurti „buferinę zoną“ ukrainiečių dažnai atakuojamai Belgorodo sričiai Rusijoje – prie Ukrainos sienos – apsaugoti.

Rusijos gelbėjimo tarnybos pirmadienį baigė valyti griuvėsius srities centre Belgorode, kur sekmadienį sugriuvo dalis daugiabučio pastato. Rusų pareigūnai sako, kad tai įvyko po ukrainiečių apšaudymo.

Iš griuvėsių ištraukta 15 žuvusiųjų, o dar 27 žmonės buvo sužeisti, sakė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

Jis pridūrė, kad dar trys žmonės Belgorode žuvo per apšaudymą vėlai sekmadienį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pertvarkydamas ministrų kabinetą sekmadienį atleido gynybos ministrą Sergejų Šoigu, laikytą svarbia figūra nusprendžiant 2022 metų vasarį pradėti visapusišką karinę invaziją į Ukrainą. Rusija tikėjosi per šią operaciją greitai sutriuškinti ukrainiečių kariuomenę ir manė, kad daugelis ukrainiečių sveikins įžengusius rusų karius.

V. Zelenskis sakė, kad kovos Donecko rajone yra ne mažiau intensyvios nei Charkivo srityje. Jo teigimu, Kremlius atidarydamas antrą aktyvų frontą Charkivo srityje siekia išsklaidyti ukrainiečių pajėgas.

„Sunkiausiu“ jis pavadino rajoną aplink Pokrovską, prie pat sienos Donecko srityje.

Iki karo Pokrovske gyveno maždaug 60 tūkst. žmonių, o iki pastarojo meto jis buvo už dviejų valandų kelio automobiliu nuo fronto linijos. Dabar tai mažiau nei valandos kelias.

Rusams vasarį užėmus Avdijivką Donecko srityje, susidarė sąlygos jiems stumtis į vakarus, toliau į Donecko regioną. Rusija 2022 metais, po įsiveržimo į Ukrainą, neteisėtai aneksavo Donecko sritį ir dar tris Ukrainos regionus, o visos Donecko srities užėmimas yra tarp pagrindinių Kremliaus karo tikslų.

Rusijos puolimo akivaizdoje Charkivo srityje tūkstančiai žmonių buvo priversti palikti namus.

„Gynybiniai mūšiai ir įnirtinga kova tęsiasi didelėje mūsų pasienio ruožo dalyje“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad „išpuolių Charkivo srityje tikslas – ištempti mūsų pajėgas ir pakirsti moralinį ir motyvacinį ukrainiečių gebėjimo gintis pamatą“.

Anksčiau regiono gubernatorius Olehas Synjehubovas pareiškė, kad visas Charkivo srities šiaurinis pasienis „beveik visą parą“ yra apšaudomas Rusijos.

Rusijos pajėgos per naują puolimą Charkivo srityje užėmė dar keturis kaimus, sekmadienį buvo paskelbusi rusų Gynybos ministerija.

Šeštadienį Rusija pareiškė, kad užėmė šešis Ukrainos kaimus, įskaitant penkis Charkivo srityje.

Rusijos gynybos ministerijos teigimu, jos pajėgos nužengė toli už ukrainiečių gynybos linijų ir užėmė daugiau kaimų.

Ukraina penktadienį paskelbė, kad Rusija pradėjo puolimą šiaurės rytiniame Charkivo regione, kurį nuo 2022 metų rugsėjo daugiausia kontroliuoja Kyjivas.

„Taip, pagalba tiekiama, tačiau tai nėra tas kiekis, už kurį nubalsavo (JAV Kongresas). Kai tik ji atvyks, mes sustabdysime jų iniciatyvą šalies rytuose“, – pasakė jis.

V. Zelenskis atkreipė dėmesį, kad Rusija, naudodamasi tuo, kad Ukrainai trūksta ginkluotės, padidino savo karių grupuočių kiekį šiaurėje ir rytuose.

Tačiau prezidentas pridūrė, kad, ukrainiečių duomenimis, priešams „sekasi ne taip gerai, kaip jie tikėjosi“.

Komentuodamas JAV Kongreso patvirtintą gynybos pagalbą, V. Zelenskis atkreipė dėmesį, kad prireiks savaičių ir mėnesių, kol pažadėtieji ginklai pasirodys jo šalyje.

Kai tik ji atvyks, mes sustabdysime jų iniciatyvą šalies rytuose.

Tuo pat metu V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukrainos gynybos pajėgos aprūpinamos ukrainietiškais ginklais, o jų gamybos apimtys išaugo. Kalbant konkrečiai, šalyje siekiama pagaminti daugiau artilerijos sviedinių ir dronų, taip pat valdomų prieštankinių raketų „Stuhna“ ir „Korsar“, pasakė jis.

V. Zelenskis taip pat pastebėjo, kad šiuo metu vykdoma karių rotacija, tačiau, vienas brigadas atitraukus, vietoje jų „turėtų atvykti įranga aprūpintos brigados“.

Pranešama, kad balandžio 20 d. JAV Atstovų Rūmai priėmė įstatymo projektą H.R. 8035 „Dėl papildomų asignacijų Ukrainos saugumui 2024 m.“, kuriame numatyta Ukrainai skirti daugiau nei 60 mlrd. JAV dolerių pagalbos.

Senatas šį įstatymo projektą priėmė balandžio 23 d., o balandžio 24 d. jį pasirašė prezidentas Joe Bidenas ir projektas tapo įstatymu.