-
VRK vadovė: per kitus rinkimus reikėtų daugiau išankstinio balsavimo vietų
„Išankstinis balsavimas šiuose Seimo rinkimuose vyko mums visiems neįprastai: rinkėjams reikėjo dėvėti nosį ir burną dengiančias asmens apsaugos priemones, laikytis saugaus atstumo. Dėl atstumo laikymosi ir didelio aktyvumo mes pastebėjome, kad yra susidariusių eilių, ypač naujose išankstinio balsavimo vietose, įsikūrusiose pagrindiniuose šalies miestuose“, – Eltai teigė L. Matjošaitytė.
VRK pirmininkė, paklausta, ką per kitus rinkimus darytų kitaip, pripažino matanti poreikį plėsti išankstinio balsavimo vietų skaičių bei didinti kai kurių balsavimo punktų pajėgumus.
„Ką mes darytume kitaip? Turbūt plėstume ar balsavimo vietų skaičių, ar didintume pajėgumus tam tikrose išankstinio balsavimo vietose. Nes vėlgi rinkėjų srautai pasiskirstė netolygiai, matėme, kad ir Lukiškių aikštėje balsavimo vieta buvo tokia patraukli, kad nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro ten būriavosi eilės“, – sakė L. Matjošaitytė.
Ką mes darytume kitaip? Turbūt plėstume ar balsavimo vietų skaičių, ar didintume pajėgumus tam tikrose išankstinio balsavimo vietose.
„Reikėtų mums reikėtų su Vilniaus savivaldybe paieškoti tų išankstinio balsavimo vietų daugiau. Tiesiog didinti pajėgumus, didinti išankstinio balsavimo laikinas patalpas, kad ne tik komisijų narių daugiau dirbtų, bet atitinkamai ir tos patalpos būtų didesnės ir greičiau vyktų visas procesas“, – pridūrė ji.
L. Matjošaitytė taip pat atkreipė dėmesį, kad papildomų iššūkių rinkimų komisijų nariams sukėlė ir apsaugos priemonių dėvėjimas, dažnai liečiamų paviršių nuolatinis dezinfekavimas, saugaus atstumo laikymosi užtikrinimas bei rinkėjų srautų reguliavimas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, renkant naują Seimą iš anksto balsavo 7,39 proc. rinkėjų, tai yra 178 tūkstančiai 145 rinkėjai. Šis skaičius dar turėtų padidėti, nes jame dar neatsispindi visi balsavimo specpunktuose ir namuose rezultatai.
Penktadienį prasidėjo balsavimas namuose. Taip pat dar gali balsuoti ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose ir bausmių atlikimo vietose esantys rinkėjai.
Naują Seimą Lietuva rinks spalio 11 dieną.
-
V. Pranckietis: opozicija dėl VRK šaudo tuščiais šoviniais 3
Seimo pirmininkas nesureikšmino fakto, kad VRK dėl užsitęsusiu ginčių gali netekti visuomenės pasitikėjimo. Anot jo, būtina laikytis nustatytų procedūrų sprendžiant susidariusią situaciją.
Komentuodamas „Žinių radijui“ antradienį opozicinių frakcijų posėdyje dar kartą pakartotą nepasitenkinimą L. Matjošaitytės darbu ir jai reiškiamus kaltinimus dėl vienašališkai priimamų sprendimų, Seimo Pirmininkas liko ištikimas savo ne kartą deklaruotiems teiginiams. Anot jo, didžioji VRK narių dalis yra patenkinti darbu, todėl keisti VRK pirmininkę nėra reikalo.
„Komisija pasakė aiškiai - iš 10 atėjusių žmonių vienas pasakė aiškiai, kad jis nenori dirbti su Laura Matjošaityte. Vienas pasakė, kad tai gali būti svarstomas klausimas, kiti pasakė, kad mes (VRK - ELTA) esame gera komisija, kad kompetentinga komisija ir kad mes dirbsime. Tad apie kokius pokyčius dabar turėtume kalbėti, net jeigu opozicinės frakcijos netiki, kad laimėtų nepasitikėjimo procedūrą“, - kalbėjo V. Pranckietis ir pabrėžė, kad Seimo Pirmininkas tarnauja visiems - ne tik opozicinių partijų vadovams.
„Žinių radijo“ žurnalisto paklaustas, ar nemano, kad visuomenės nepasitikėjimas VRK gali būti svarbus argumentas pakeisti vadovę, kuria nepasitiki opozicinės partijos, V. Pranckietis nuomonės nekeitė ir laikėsi ne kartą jo akcentuotos būtinybės laikytis nustatytų procedūrų.
„Visuomenės nuomonė lygiai taip pat yra formuojama, o daugiausiai kalba opozicinių frakcijų vadovai, tie, kurie nepatenkinti tais sprendimais, kurie priimti ir jų vardu, jų partijų adresu. (...) Dar kartą grįšiu: yra procedūra, kaip nepasitikėti, ir maloniai prašome naudotis ta procedūra“, - apibendrino V. Pranckietis.
Antradienį Seimo opozicinės frakcijos susitiko su VRK pirmininke. Jos, pasak konservatorių pranešimo spaudai, klausinėta „apie vienašališkai priimamus sprendimus, neteikiamus klausimus svarstyti visai komisijai bei komisijos pirmininkei ir nariams potencialiai kylančius interesų konfliktus“.
Po bendro opozicinių frakcijų posėdžio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis paragino L. Matjošaitytę trauktis iš pareigų. „Tai, ką išgirdome iš VRK pirmininkės lūpų, visiškai netenkina nei mūsų, nei kitų opozicinių frakcijų. VRK pirmininkė nebeturi mūsų pasitikėjimo, todėl raginame ją nedelsiant trauktis iš užimamų pareigų bei nevesti šalies politinės situacijos į tokią padėtį, kai ateisime į trejus 2019-ųjų rinkimus nepasitikėdami rinkimų arbitru“, - tvirtino G. Landsbergis.
-
VRK vadovė opozicijos raginimo trauktis nepaiso 4
„Šiuo metu trauktis neketinu“, – po susitikimo su Seimo opozicinėmis frakcijomis antradienį žurnalistams sakė L. Matjošaitytė.
Opozicijos atstovai komisijos vadovei siūlė trauktis dėl kilusių abejonių, ar galės užtikrinti sklandų VRK darbą, ypač artinantis kitais metais vyksiantiems bent trejiems rinkimams, tikėtina ir referendumui dėl dvigubos pilietybės.
VRK vadovė savo ruožtu žadėjo daugiau skaidumo komisijos veikloje – komisijos narius supažindinti su visais gaunamais paklausimais, teikti posėdžiui svarstyti visus sprendimus ir t. t.
Konservatorių vadovo Gabrieliaus Landsbergio klausiama, kodėl Specialiųjų tyrimų tarnybai vienasmeniškai atsakė į paklausimą dėl neapsvarstytos pažymos apie „valstiečius“, L. Matjošaitytė tvirtino, kad ta pažyma buvo adresuota jai kaip vadovei, apie jos veiksmus.
Kad daugiau nekiltų tokių situacijų, VRK vadovė žadėjo nuo šiol visus gaunamus raštus teikti svarstyti visai komisijai.
„VRK posėdžiuose mes nesvarstome kiekvieno gaunamo rašto ir tai nėra reglamentuota nei įstatymu, nei komisijos reglamentu. Aš siūlysiu, kad kiekvienas raštas būtų svarstomas komisijos posėdžiuose, aišku, posėdžių reikės rengti daugiau, dažniau“, – sakė L. Matjošaitytė.
VRK vadovė sulaukė opozicijos kritikos dėl dar praėjusios kadencijos pabaigoje, pernai birželio mėnesį, komisijos darbo grupės parengtos, bet taip iki šiol ir nesvarstytos išvados dėl „valstiečių“.
Komisijos pirmininkei dėl vienasmenių sprendimų priekaištavo ir patys VRK nariai.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis deklaruoja paramą L. Matjošaitytei, o opozicijai siūlo pačiai inicijuoti nepasitikėjimo procedūrą komisijos vadove, jei kelia abejones dėl VRK vadovės darbo.
Opozicijos atstovai tokį siūlymą traktuoja kaip provokaciją, kad pradėjus nepasitikėjimo procedūrą valdantieji sutelktų paramą L. Matjošaitytei, ši atlaikytų procedūrą ir taip būtų reabilituota.
Skundą dėl galbūt paslėptos politinės reklamos televizijos seriale „Naisių vasara“ VRK gavo dar 2016 metų vasarą. Buvo sudaryta darbo grupė jam tirti. Tyrimą ji baigė jau po Seimo rinkimų pernai birželį. Darbo grupės parengta išvada įkelta į VRK dokumentų valdymo informacinę sistemą, bet viešam komisijos posėdžiui svarstyti taip ir nepateikta.
Minimoje išvadoje nėra nustatyta rinkimų įstatymų pažeidimų, bet dėl milijoninės „Agrokoncerno“ paramos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiu Ramūnu Karbauskiu susijusiems renginiams siūloma kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
VRK darbo grupė suskaičiavo, kad su R. Karbauskiu susijusiems renginiams 2013–2016 metais jam priklausantis „Agrokoncernas“ galėjo išleisti per milijoną eurų.
