Antradienį po 13 val. policijos pareigūnai išskubėjo į Palangos priemiestį Vydmantus, jiems buvo pranešta apie iškrypėlį.

Panašiu metu socialinių tinklų paskyroje moteris įspėjo kaimynus, kad važiuodami Gintaro gatve jie uždengtų savo mažamečiams vaikams akis.

Mat prie gatvės stovi vyras be marškinėlių, o kai priartėja kokia nors mašina, jis staiga nusismaukia ir kelnes.

Vietos gyventojai suskubo komentuoti šį pranešimą. Kažkas juokavo, kiti iš trumpo aprašymo atpažino netoliese gyvenantį vyrą, kuris keičiantis Mėnulio fazėms neretai elgiasi keistai ir net linkęs šokiruoti aplinkinius.

Kur kas dažniau vasarą ekshibicionistai pasirodo pajūrio paplūdimiuose. Dažniausiai jie gąsdina moteris Melnragės kopose. Šie asmenys pasižymi polinkiu apnuoginti lytinius organus arba visą kūną prieš nepažįstamus žmones viešosiose vietose, tačiau nesiekia artimesnio kontakto. Ekshibicionizmas – vienas dažniausiai fiksuojamų seksualinių nusikaltimų.

Šiemet pranešimų apie tokius asmenis pajūryje policijos pareigūnai dar nebuvo gavę. Sučiupti juos nėra paprasta, nes dažniausiai jie veidą slepia, o pagauti bando teisintis tikindami, kad norėjo šlapintis.

Pasak šventės organizatoriaus, Vydmantų bendruomenės pirmininko Simo Končiaus, renginys suburia ne tik kaimynus, bet ir visus kaimelio svečius.

"Grilio pieva" yra Vydmantų bendruomenės tradicinė šventė, kuri visada vyksta rugsėjo antrąjį sekmadienį. Idėja gimė burti žmones, kurie galėtų susirinkti didelėje pievoje su savo griliais, šašlykinėmis, puodais ir leisti laiką kepdami, vaišindamiesi. Nutarėme pereiti ir prie labdaringos idėjos, kad tas žmogus, kuris kažką kepa, gali pavaišinti atėjusįjį, kuris nieko neturi, o šis kažką už tai paaukotų. Tos aukos vienais metais skiriamos Vydmantų bažnyčios statybai, o kitais – bendruomenės reikmėms", – kalbėjo S.Končius.

Įprastai šventėje dalyvauja nemažai žmonių iš Palangos, Kretingos, Klaipėdos. Kai kurie ją atranda visai netikėtai – pamato batutus ar sceną ir užsuka pasižiūrėti, kas gi vyksta.

"Kuo toliau, tuo daugiau žmonių ateina. Žmogus bent vieną porciją tikrai suvalgo, o kiek aukoja, čia jau kiekvieno reikalas. Yra kas duoda eurą, yra kas gali paaukoti ir 50 dėl tos idėjos. Daugiausia esame surinkę užpernai bažnyčios statybai – per 5 tūkst. eurų", – pasakojo pirmininkas.

S.Končius neslėpė, kad šiemet šventėje dalyvaus viena vydmantiškių komanda, kuri nuskus apie šimtą bulvių ir atsivežtoje specialioje krosnyje keps kugelį.

Renginys startuos 11 val. Vydmantų gimnazijos stadione. Organizatoriai skatina iš anksto užsiregistruoti tuos, kurie norėtų dalyvauti "Grilio pievos" futbolo turnyre mero taurei laimėti.

11.30 val. minėtos bažnyčios koplyčioje vyks mišios už visus geradarius, kurie darbu, auka ir malda prisideda prie Vydmantų bažnyčios statybos.

Nuo 13 val. Mokyklos g. 2C prasidės kitos linksmybės – susirinkusiems koncertuos Vydmantų kultūros skyriaus liaudiška kapela ir moterų vokalinis ansamblis, atlikėjai Liveta ir Petras Kazlauskai, ansamblis "Jonis" ir visiems žinomas Vytautas Šiškauskas.

Organizatoriai žada, kad susirinkusiųjų lauks smagūs žaidimai, užsiėmimai ir skanūs grilio patiekalai.

Dešimtmečių viltis

Svajas burtis savuose maldos namuose vydmantiškiai puoselėja daugiau nei du dešimtmečius. Ir pagaliau, regis, jos įgyja realius kontūrus.

Bažnyčios statybos reikalai iš mirties taško pajudėjo bemaž prieš dvejus metus – būtent tuomet Vydmantų šv. Jono Krikštytojo parapijos ganytoju tapo kunigas K.Petravičius.

Prieš tai aštuonerius metus Tauragės parapijoje tarnavęs dvasininkas šį paskyrimą laiko Dievo valia skirtą iššūkį.

"Sykį prieš paskyrimą, visiškai apie jį dar nežinodamas, važiavau su draugais pro Vydmantus ir balsu svarsčiau: kaži kodėl niekas nestato bažnyčios, juk vyskupo Antano Vaičiaus pašventintas kryžius čia stovi jau 20 metų. Ir štai po mėnesio gaunu skyrimą į Vydmantus statyti bažnyčios. Mūsų visada klausosi Dievas, – šyptelėjo pašnekovas, pripažinęs, jog toks posūkis daugeliui atrodė netikėtas. – Esu meniškos prigimties žmogus, ne statybininkas: tapau paveikslus, kuriu muziką, eiles, esu išleidęs dvi savo kūrybos kompaktines plokšteles. Bet niekas čia daugiau nenorėjo eiti. Galima sakyti, atėjau į plyną lauką. Kai atvažiavau, nebuvo net kur gyventi."

Šiuo metu dvasininkas glaudžiasi nuomojamame būste Palangoje, o laikinieji maldos namai įkurti buvusios pradinės mokyklos patalpose.

Garbingoje koplyčios vietoje, netoli altoriaus, eksponuojama ir fiziškai apčiuopiama vydmantiškių vilčių versija – būsimosios bažnyčios maketas.

Kvies ne tik melstis

Kunigo K.Petravičiaus žodžiais, tai bus moderni, kukli, jauki vietos gyventojų poreikius atitiksianti bažnytėlė, kurioje bus įrengta apie 150 sėdimų vietų, o iš viso joje tilps iki 250 tikinčiųjų.

Šalia Kretingos–Palangos plento esančiame 1,6 ha ploto sklype turėtų iškilti ne tik bažnyčia, bet ir visas kompleksas su klebonija bei parapijos namais, kuriuose būtų įrengta šarvojimo salė, keturi nedideli būstai, skirti apsistoti iš toliau atvykusiems velionių artimiesiems, erdvės katechezei bei bendruomenės susibūrimams.

Be to, tikimasi, jog bažnyčios prieigos, kur ketinama įveisti vaismedžių, pastatyti suolelius, įrengti vaikų žaidimų aikštelę, taps vydmantiškių pamėgta rekreacijos vieta.

Tiesa, šiandienis bažnyčios projektas iš esmės skiriasi nuo to, kuris buvo parengtas prieš 20 metų.

"43 m aukščio bokštas, 33 m siekianti vidinė konstrukcija – į tokią bažnyčią būtų tilpęs 9 aukštų namas, – prisiminė klebonas K.Petravičius. – Nors dėl šio projekto buvo labai stengtasi, į jį buvo investuota lėšų, džiaugiuosi, kad pavyko įtikinti žmones jo atsisakyti. Tokių milžiniškų užmojų būtų neįmanoma įgyvendinti. Galiausiai ar to reikia? Kaip matome, šiandien tas atgimimo laikų gigantizmas atsieina labai brangiai."

Klausytojų – šimtai tūkstančių

Bažnyčią projektavęs žymus šalies architektas Alvydas Šeibokas vydmantiškiams padovanojo architektūrinę dalį, tačiau vien techninio projekto parengimas pareikalavo solidžios 36 tūkst. eurų injekcijos.

"Kaip prasimanyti tokių lėšų? Ėmėme galvoti, ką čia galime nuveikti, ir pradėjome koncertuoti, – prisiminęs juokėsi pašnekovas. – Susibūrėme smagi komanda ir važinėjamės po visas parapijas, kur mus kviečiasi."

Antai vien neseniai Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje vykusio koncerto klausytojai paaukojo 2 600 eurų, Tauragėje surinkta apie 2 400, Palangoje – 1 909, Priekulėje – 871 euras, iš atminties skaičius žėrė Vydmantų parapijos klebonas.

Pianinu, šiek tiek gitara skambinantis kunigas save vadina savamoksliu: "Visada troškau išmokti groti, tačiau augau neturtingoje šeimoje, tad mokytis muzikos neturėjau galimybių."

Muzikuoti savarankiškai būsimasis Vydmantų parapijos klebonas pramoko Telšių vyskupijos licėjuje, kur vis ištaikydavo progą prisėsti prie aktų salėje stovėjusio pianino.

Tačiau tai, jog nepažįsta natų, muzikuojančiam dvasininkui netapo kliūtimi užsiimti dainų kūryba, o jo populiarumo galėtų pavydėti net profesionalūs muzikos atlikėjai – socialiniuose tinkluose kai kurie dvasininko muzikiniai įrašai surenka net po pusę milijono peržiūrų.

Dosnumą vadina stebuklu

"Nesu muzikas, bet gyvenimas, bažnyčios statybos privertė gilinti muzikos žinias. O šiokį tokį muzikos skonį, manau, turiu", – šyptelėjo pašnekovas, netikėtai prisipažinęs ir apie kadaise užsimezgusią kūrybinę draugystę su Nele ir Arvydu Paltinais.

"N.Paltinienė labai brangino savo mikrofoną. Ji yra sakiusi, kad jis jai atnešė daug laimės. Taigi kad tas mikrofonas netylėtų, atidavė jį man. Ant jo yra likęs netgi N.Paltinienės lūpdažio pėdsakas, tai jau tarsi relikvija. O dabar aš su šiuo mikrofonu keliauju po pasaulį ir renku pinigus bažnyčiai. Kai išeinu į sceną jį laikydamas, tarsi pagauna įkvėpimas, man tai tapo savotišku talismanu", – atskleidė dvasininkas.

Įvairiose šalies bažnyčiose vykstančiuose koncertuose muzikuojančiam dvasininkui talkina visa komanda – Vydmantų kultūros centro vokalinis moterų ansamblis, kviestiniai vokalistai, profesionalus renginių vedėjas, garso specialistas.

"Tai, kad surinkome tuos 36 tūkst. eurų, yra stebuklas. Stebuklas, kad mes ir dabar iš koncertų grįžtame su tokiomis sumomis. Žinoma, nedidelis malonumas po juos važinėti, yra savų darbų, parapija. Bet nesinori tik imti auką ir nieko mainais neduoti. Lietuvoje dėl to jau turime bėdų – antai kai kurios nepasiturinčios šeimos, kurioms aukojami drabužiai, jų nė nebeskalbia, nes visada kas nors duos naujų. Tad nesinori ir parapijos pripratinti prie davimo – už tai, ką tau duoda, turi atidirbti kruvinai. Ir, patikėkite, iš koncertų grįžtame taip pavargę, jog nebenorime vienas į kitą žiūrėti", – kvatojo pašnekovas.

Jubiliejaus proga – varpas

Anot kunigo K.Petravičiaus, bažnyčios statybai paramos bus ieškoma įvairiais įmanomais būdais.

Antai praėjusį savaitgalį Vydmantuose buvo surengta labdaringa šventė "Grilio pieva 2018", kurios metu bažnyčios statybai suaukota daugiau nei 5 tūkst. eurų.

Dvasininkas viliasi, jog prie bažnyčios statybos misijos prisidės ir verslas, juolab kad nė vienas neliks nepastebėtas, visi aukotojai būsimuose maldos namuose ras savo įamžinimą.

Tačiau, kaip pabrėžė pašnekovas, vertingas bet koks prisidėjimas – ne tik auka, bet ir darbu ar malda.

Tuo metu prisimindamas kai kuriuos aukojimo atvejus kunigas graudinasi iki ašarų: "Kai iš Tauragės viena našlė, turinti keturis vaikus, skambina man ir sako, kad jai pavyko kai ką parduoti, tad ji bažnyčiai pervedė 100 eurų – žinote, rankos kojos nutirpsta. Žinau, kad ji labai sunkiai verčiasi, bet vis tiek dalijasi tuo, ką turi. Ir tokiais atvejais suvoki, kokios didžiulės vertės tai yra auka."

Anot pašnekovo, unikalu ir tai, jog būsimoji Vydmantų bažnyčia jau turi varpą.

Viena moteris Palangoje, šventusi savo jubiliejų, dovanotus pinigus panoro paaukoti kilniam tikslui. Taigi už juos ir nutarė būsimai bažnyčiai padovanoti varpą.

Suteikti žmonėms tikrumą

"Žinote, daug kas sako, kad bažnyčios Lietuvoje tuštėja, kad jos nebereikalingos. Aš taip pat buvau lengvai sumišęs ir parapijiečių klausinėjau: o gal jos tikrai nereikia, gal apsieikime, gal uždarome šią parapiją, juk yra Kretinga, Palanga? Ir žmonės stojosi piestu – labai aiškiai pajutau, kad tos bažnyčios tikrai reikia, jos reikia paprastiems žmonėms. Išties, šiandien tvyrant tokiam netikrumo jausmui – nežinai, ką nusiperki, nebežinai, su kuo bendrauji, ar žmogus tau sako teisybę, bažnyčia yra būtent ta vieta, kur tu gali rasti tą tikrumą, kur tu gali žinoti, kad čia niekas neapgaus. Ir tokių nuoširdžiai tikinčių, tikrumo ieškančių žmonių yra labai daug", – patyrė kunigas.

Dvasininkas įvardija ir kitą svarų argumentą – Vydmantai, jau dabar būdami tryliktas pagal dydį kaimas Lietuvoje, yra viena perspektyviausių plėtrai šalies provincijos vietovių.

"Visur kaimai tuštėja, o čia – priešingai, aplinkui verda vien statybos. Kuriasi daug jaunų, šviesių žmonių, kurie buriasi į aktyvią bendruomenę. Tačiau kad ir kokie geri būtų norai, šios jaunos šeimos turi savų įsipareigojimų, paskolų, tad iš kokių pinigų jos galėtų aukoti bažnyčiai?" – pripažino pašnekovas.

Šiandien kunigas K.Petravičius nesiryžta nė spėlioti, kada vydmantiškiai galėtų praverti naujosios bažnyčios duris – veikiausiai šiuo metu Vydmantų parapijos klebonui tai yra pats sudėtingiausias klausimas.

"Mums koncertuose padedantis renginių vedėjas Simas Končius, įvertinęs surinktas aukas, paskaičiavo, kad mums šitaip dar reikės važinėtis 200 metų. Aišku, tai nesulyginami dalykai, tačiau ir save guodžiu, ir savo parapijiečiams sakau, kad Sagrada Família bažnyčia Barselonoje statoma jau antrą šimtmetį, – juokavo, regis, niekada gero ūpo neprarandantis kunigas. – Žinoma, tai ilgas procesas, ir kiek jis tęsis, priklausys nuo labai daug žmonių, kurie prie to galės prisidėti."

Kaip aukoti Vydmantų bažnyčios statybai

* auką perduodant klebonui

* oficialiems aukų rinkėjams

* pervedant į parapijos sąskaitą: Vydmantų šv. Jono Krikštytojo parapija, kodas 192089856, sąsk. nr. LT304010051003723395, nurodant paskirtį "Bažnyčios statybai".

Pajūrio žuvies produktų gamintojai ir pardavėjai stveriasi už galvų – trečdaliu kritę pardavimai varo į neviltį. Verslininkus kiek guodžia prasidėjęs vasaros sezonas, tačiau vėsoki orai kol kas gausių poilsiautojų nesutraukia.

Rūkytų, vytintų ir kitokių produktų į žuvies parduotuvę Vydmantuose tiekia šalia įsikūrusi bendrovė. Jos vadovai sako, kad, prasidėjus vasarai, tenka dirbti dviem pamainomis. Per savaitę apdorojama apie dvi tonas žuvų. Produkcija eksportuojama į Airiją, Angliją, dalis parduodama Lietuvoje. Tačiau paklausa tėvynėje verslininkų nedžiugina, ypač pastaraisiais metais.

„Labai stipriai sumažėjo pirkimai prieš pusantrų metų, apie 30 proc. Netekome daug užsakovų, užsidarė „taškai“, kur būdavo prekiaujama žuvimi. Žuvis gana brangi, algos mūsų, kaip žinome, nedidėjo, o viskas brangsta“, – sako bendrovės „Taurys“ atstovė Daina Zemblienė.

Dar labiau kritusiais pardavimais skundžiasi mažesni pajūrio verslininkai. Leonas Šemetulskis sako, kad prieš metus per savaitę žuvies produktų parduodavęs už kone tūkstantį eurų, dabar – vos už 100 eurų, tik sėkmingomis dienomis suprekiaujantis po 400 eurų.

Smukusiomis apyvartomis skundžiasi ne tik perdirbėjai, bet ir žuvų tiekėjai. Jų teigimu, kavinės ir restoranai šviežios ar šaldytos žuvies užsisako trečdaliu mažiau nei prieš metus. Restoranų atstovai teigia žaliavos atsivežantys iš užsienio. Ji esą ir kokybiškesnė, ir pigesnė nei čia.

„Vidutiniškai vieną savaitę lašiša yra brangesnė 15 proc., kitą savaitę 5 proc. [kaina] nukrenta. Ta kaina nėra stabili kiekvieną savaitę. Lyginant su pernai, ji yra pakilusi. Manau, kad daugiau turėjo įtakos Rusija ir embargas, galbūt euro įvedimas prisidėjo“, – sako „Momo Grill“ virtuvės šefas Vytautas Samavičius.

Virtuvės šefo teigimu, žuvies patiekalai tokie pat populiarūs kaip ir anksčiau.