-
Finansų ministrė apie tolesnį darbą: jokia nauja Vyriausybė nėra formuojama 6
„Gerbiu prezidento įgaliojimus, kurie yra suteikti Konstitucijos. Matyt, jis pasinaudos įgaliojimais, kai ateis laikas, bet šiuo metu jokia nauja Vyriausybė, mano žiniom, nėra formuojama“, – trečiadienį žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė G. Skaistė.
Jos buvo klausiama, kaip mato savo galimybes eiti ministrės pareigas, kai prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau kalbėjo jos naujame Ministrų kabinete nematantis, jei Vyriausybė bus formuojama iš naujo. Jis yra sakęs, kad pasitraukti Kauno taryboje dirbusiems ministrams, negalintiems pateisinti savo buvusių išlaidų, būtų geriausias sprendimas.
G. Nausėda antradienį paragino premjerę Ingridą Šimonytę ir pačią Vyriausybę iki NATO Vilniaus viršūnių susitikimo apsispręsti dėl tolesnių savo žingsnių, kai kurių Ministrų kabineto narių atsakomybės Seime žlugus iniciatyvai dėl pirmalaikių rinkimų bei premjerei pareiškus, kad dėl jos atsistatydinimo turi nuspręsti konservatorių prezidiumas.
Aš nesuprantu, kuo dantų pastos tūbelė susijusi su Vyriausybės egzistavimu, bet turbūt prezidento valia matyti tas sąsajas.
Paklaustas apie premjerės pasikeitusią poziciją, prezidentas tvirtino: „Jūs manote, kad įmanoma dantų pastą sustumti atgal į tūbelę? Pabandykite, tikrai vargu bau ar pavyks“.
„Aš nesuprantu, kuo dantų pastos tūbelė susijusi su Vyriausybės egzistavimu, bet turbūt prezidento valia matyti tas sąsajas“, – į prezidento komentarą sureagavo G. Skaistė.
Seimas antradienį jau per pirmą balsavimą atmetė siūlymą rugsėjo 10 dieną rengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Nutarimo projektą inicijavo Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), argumentuodami būtinybe perkrauti politinę sistemą.
Po Seimo sprendimo I. Šimonytė kalbėjo, jog anksčiau pasisakydama, kad atsistatydins Seime atmetus pirmalaikius rinkimus, leido sau „šiek tiek per daug“ ir sprendimą priims partijos prezidiumas.
Iki šiol premjerė ne kartą akcentavo, kad pirmalaikių rinkimų idėjai nesulaukus palaikymo, planuoja atsistatydinti.
-
Premjerė apie Vyriausybės darbą: nebuvo nė vieno keliuko, nė vieno kotleto visus metus 105
„Kai svarsčiau apie savo asmeninę atsakomybę prieš kelias dienas, atsisėdau ir labai sąžiningai įsivertinau, ar Vyriausybei pavyko padaryti tai, ką ji buvo šiems metams nusimačiusi. Žinokite, ir pati buvau šiek tiek nustebusi. Sakyčiau, kad kokiais 85–90 procentų ir pavyko. Manau, kad tai yra labai daug“, – Seime vykusioje Vyriausybės valandoje, atsakydama į ekspremjero Sauliaus Skvernelio pasiteiravimą apie pirmuosius premjeravimo metus, teigė I. Šimonytė.
Tuo metu reaguodama į „valstiečio“ Giedriaus Surplio kritiką dėl baltarusiškų trąšų skandalo atomazgos ir jo užduotus klausimus dėl atskirų ministrų darbo kokybės, premjerė akcentavo Vyriausybei išsikeltus labai aukštus reikalavimus.
„Man atrodo, kad Vyriausybė kelia sau labai aukštus reikalavimus ir galbūt per tą kartelę lipti patiems yra sudėtinga. Bet nebuvo nė vieno keliuko, nė vieno kotleto, nė vieno kito panašaus dalyko visus metus. Tai, kad mes čia diskutuojame politiką, – tai labai gerai. Taip ir turi būti. Kas yra žalingiausia šioje situacijoje – tai postringavimai apie tai, kad nuo Lietuvos nusisuko tarptautiniai partneriai. Parodykite man tuos tarptautinius partnerius, kurie atėjo ir pasakė, kad jie nusisuko nuo Lietuvos, kad ji kažką išdavė ar ne taip padarė. Visi supranta, kad ši situacija nėra triviali. Tai ne ES sankcijos, kurias pritaikyti yra labai paprasta“, – sakė I. Šimonytė.
Man atrodo, kad Vyriausybė kelia sau labai aukštus reikalavimus ir galbūt per tą kartelę lipti patiems yra sudėtinga.
Premjerė antradienio vakarą pareiškė, kad po skandalo, kilusio dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito, Vyriausybės sudėtis nesikeis. Pasak jos, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis liks užimamuose postuose, o Vyriausybė toliau tęs darbus, nes, akcentavo premjerė, šiuo metu Seime nėra matoma jokia reali alternatyvi dauguma, kuri galėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos.
Tačiau prezidentas G. Nausėda trečiadienį sukritikavo tokį premjerės sprendimą. Šalies vadovo teigimu, šis Vyriausybės vadovės sprendimas yra ne pergalė, o veikiau pralaimėjimas.
ELTA primena, kad Vyriausybėje krizė kilo, kai, pastarąją savaitę įsigaliojus Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijoms Baltarusijos valstybinei kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, šios įmonės produkcijos tranzitas per Lietuvą nesustojo.
M. Bartuškos teigimu, Baltarusijos bendrovė „Lietuvos geležinkeliams“ pervedė avansinį mokėjimą už trąšų tranzitą už lapkritį, gruodį ir pusę sausio mėnesio.
-
S. Skvernelis įvertino Vyriausybės darbą: daug chaoso, aktyvūs tik du ministrai 10
Daugiausiai S. Skvernelio kritikos tenka sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui. Tuo metu prie matomų ir aktyvių ministrų kol kas, pasak politiko, galima priskirti tik užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį ir socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę.
„Turbūt čia tikrai ne kelių minučių atsakymas yra. Tikrai matau pakankamai daug chaoso, nesusikalbėjimo Vyriausybėje, bijoma priimti ryžtingų sprendimų, nematomi ministrai, kai kuriuos ir Seime sunku pamatyti, reikia specialiai kviestis. Tai toks nevienareikšmis vertinimas“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė S. Skvernelis.
Paklaustas, kaip vertina sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio veiklą, ekspremjeras teigė, kad ministro komunikacijoje pasigendąs konkretumo.
„Norisi, kad tas ministras, ypač šioje situacijoje, kada mes turime pagrindinę temą vis dar pandemiją, būtų ne tik, kad daugiau matomas, bet ir gebėtų konkrečiai komunikuoti. Aš suprantu, ministras nėra sveikatos specialistas, nėra susipažinęs su šia sudėtinga sistema, jam sunku atsakyti į konkrečius klausimus, atsakoma yra aptakiomis frazėmis: stengsimės, žiūrėsime, bandysime, bet jau reikėtų mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis“, – sakė S. Skvernelis.
Tikrai matau pakankamai daug chaoso, nesusikalbėjimo Vyriausybėje, bijoma priimti ryžtingų sprendimų.
„To konkretumo trūksta, dėl to, matyt, ministras jaučiasi nekomfortabiliai ir bijo dalyvauti ir spaudos konferencijose, bijo dalyvauti ir susitikimuose, bijo ir į Seimą ateiti“, – pridūrė jis.
Visgi S. Skvernelis pripažino teigiamai galintis atsiliepti apie užsienio reikalų ministrą G. Landsbergį ir socialinės apsaugos ir darbo ministrę M. Navickienę. Opozicijos lyderio teigimu, norint įvertinti kitų ministrų darbą, reikėtų vertinti konkrečius jų nuveiktus darbus, kurių, pasak S. Skvernelio, kol kas nesimato.
„Kalbant apie ministrų aktyvumą, matomumą ir savo pozicijos atstovėjimą, aš tikrai matau aktyvų užsienio reikalų ministrą. Mes galime diskutuoti dėl užsienio politikos kai kurių dalykų, bet turime bent apie ką diskutuoti. Jis tikrai yra aktyvus ir atlieka savo darbą“, – teigė S. Skvernelis.
P. Peleckio / Fotobanko nuotr.
„Matau, kad pastangas deda ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Tikrai sritis yra sudėtinga ir pakankamai plati. Daugiau kažką išskirti man tikrai yra sudėtinga. Ir norint vertinti, norisi darbus matyti. Darbų kol kas nėra“, – pridūrė jis.
TS-LKD patys užlipo ant grėblio
S. Skvernelis teigia, kad valdančioji Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija pati „užlipo ant grėblio“, praėjusioje kadencijoje neinicijavusi įstatymų pataisų ir ketvirtadienį turinti atsiskaityti už praėjusios Vyriausybės darbą.
Ekspremjeras pažymi, kad jis pats praėjusioje kadencijoje turėjo atsiskaitinėti už socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus Ministrų Kabineto darbą, todėl teigia puikiai suprantantis situacijos absurdiškumą.
„Čia yra tas žanras, kuris ir prieš ketverius metus išsakytas, ir pats tą dilemą turėjau. Tu turi pateikti Vyriausybės ataskaitą už buvusios Vyriausybės veiklą. Tai tuo metu konservatoriai labai aktyviai kalbėjo, kad reikia keisti Statutą, kad būtų padarytos pataisos, bet iniciatyvos neparodė ir dabar patys ant to paties grėbliuko užlipo“, – prieš Seimo posėdį atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, kalbėjo S. Skvernelis.
Čia yra tas žanras, kuris ir prieš ketverius metus išsakytas, ir pats tą dilemą turėjau. Tu turi pateikti Vyriausybės ataskaitą už buvusios Vyriausybės veiklą.
Tačiau opozicijos lyderis pažymi, kad pasigenda konkretumo bei aiškesnių prioritetų įvardinimo Ingridos Šimonytės Kabineto ataskaitoje. Visgi jis tikina, kad supranta tokių ataskaitų niuansus ir tai, kad dešiniųjų Vyriausybė daugiau kalbės apie savo nuveiktus darbus per pastaruosius penkis mėnesius.
„Kiek aš pažiūrėjau, tai daugiau, matyt, yra susikoncentruota, ne visai atitinkant Statuto reikalavimų, į tų 5 mėnesių veiklą, pandemijos valdymą ir apžvelgiami tokie bendri strateginiai rodikliai, kas susiję su Lietuvos strategine pažanga. Matyt, šioje situacijoje kažko kito tikėtis būtų sunku“, – sakė S. Skvernelis.
Ketvirtadienį popietiniame Seimo posėdyje ministrė pirmininkė I. Šimonytė pristatys Vyriausybės 2020 m. veiklos ataskaitą.
Tokia prievolė Ministrų Kabinetui įtvirtinta Vyriausybės įstatyme. Nustatyta, kad Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą savo veiklą ir ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui metinę veiklos ataskaitą.
Kaip pažymima ataskaitoje, kas ketveri metai, pasikeitus valdančiajai daugumai, Vyriausybė susiduria su paradoksu, nes gali atsiskaityti tik už pirmąsias tris darbo savaites.
„Kadangi praėjusios Vyriausybės veikla jau buvo įvertinta Seimo rinkimuose, šioje ataskaitoje pasirinkome ne vardyti jos darbus, o pateikti plačią valstybės, ekonomikos ir visuomenės būklę atspindinčią Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“, 2014–2020 m. nacionalinės pažangos programos, 2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano, septynioliktosios bei aštuonioliktosios Vyriausybių sėkmės rodiklių, jų planuotų ir planuojamų reikšmių bei faktinio jų pasiekimo 2019–2020 m. apžvalgą“, – rašoma ministrės pirmininkės įžanginiame žodyje.
Seimo statute nustatyta, kad metinėje Vyriausybės veiklos ataskaitoje taip pat turi būti aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai.
Birželio 8 d. Seimo posėdyje planuojama surengti specialią diskusiją, kurios pabaigoje Seimas gali priimti rezoliuciją. Iki tol Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą turės apsvarstyti Seimo komitetai.
-
I. Šimonytė apie Vyriausybės darbo pradžią: tai sunkiausios 100 dienų mano gyvenime 13
„Tai buvo sunkiausios 100 dienų mano gyvenime“, – LRT radijui antradienį pripažino I. Šimonytė.
Tuo metu radijo laidoje paklausta, kaip vertina sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio darbą, ministrė pirmininkė akcentavo, kad kol kas yra patenkinta visų ministrų darbu.
„Aš kol kas esu patenkinta visų savo ministrų darbu, nes, jeigu būtų kažkaip kitaip, tai būtų kitokie sprendimai. Ir akivaizdu, kad tas darbas yra sunkus, ir tai yra tas darbas, kur darbo yra daugiausiai, kur vienu metu vyksta daug procesų. Ir kas yra sunkiausia, kad vienu metu reikia ir tą procesą vykdyti, ir procesą kurti. Todėl, kad tie procesai nebuvo sukurti“, – teigė I. Šimonytė.
„Tai, matyt, iš šono vertinti yra visada patogiau, ir aš šiuo požiūriu taip pat esu labiau iš šono negu pats ministras, kuris yra viso to viduje“, – pridūrė ji.
Kritika vertinga ir svarbi, bet Vyriausybė dirba tik 100 dienų
Premjerė taip pat susilaikė nuo komentarų, kaip vertina ekspremjero Sauliaus Skvernelio kritiką, esą Vyriausybės darbas per pirmąsias beveik 100 dienų tapo tragedija. Jos teigimu, vertintojai turi teisę vertinti ir išsakyti savo nuomonę.
„Aš turbūt kritikoje paprastai visada matau pagrindo, o skambios etiketės, tai čia, žinot, yra skonio dalykas“, – pridūrė I. Šimonytė.
Aš kol kas esu patenkinta visų savo ministrų darbu, nes, jeigu būtų kažkaip kitaip, tai būtų kitokie sprendimai.
Tuo metu, reaguodama į viešoje erdvėje pasirodžiusią kritiką dėl vakcinacijos kampanijos, I. Šimonytė atkreipė dėmesį, kad daugelis gyventojų per pirmąsias 100 Vyriausybės dienų tikėjosi, kad Ministrų Kabinetas padarys stebuklus ir atliks visas praėjusioje kadencijoje nepadarytas užduotis.
„Vėlgi kritika yra turbūt labai vertinga ir labai svarbi, bet Vyriausybė dirba 100 dienų ir, matyt, kad daugeliui atrodo, kad per 100 dienų Vyriausybė turėjo padaryti stebuklus, įvykdyti visus viešuosius pirkimus, paruošti kampanijas, kas nebuvo padaryta turbūt tada, kada galima buvo ir geriau pasiruošti“, – akcentavo I. Šimonytė.
„Tai dabar žmonių, kurie patys pasiryžo tai padaryti, parengė kampaniją, remdamiesi sociologinių tyrimų duomenimis, darbą kritikuoti turbūt visiems yra lengviausia, bet manau, kad žmonės dirbo tikrai nuoširdžiai, nemokamai ir padarė tai, ką geriausiai galėjo padaryti“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad ekspremjeras S. Skvernelis sako, kad jį poste pakeitusios I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės darbas per pirmąsias beveik 100 dienų tapo tiesiog tragedija. „Valstiečių“ frakcijai priklausančio politiko teigimu, abejonių kyla tiek dėl Ministrų Kabineto narių kompetencijos, tiek bendrai dėl esamos atmosferos Vyriausybėje. Be to, svarsto S. Skvernelis, dešiniųjų valdžios darbą ne juokais gali apsunkinti ne tik trapi dauguma Seime, bet ir Prezidentūra.
-
S. Skvernelis įvertino I. Šimonytės Vyriausybės darbą: tiesiog tragedija 135
„Valstiečių“ frakcijai priklausančio politiko teigimu, abejonių kyla tiek dėl Ministrų Kabineto narių kompetencijos, tiek bendrai dėl esamos atmosferos Vyriausybėje. Be to, svarsto S. Skvernelis, dešiniųjų valdžios darbą ne juokais gali apsunkinti ne tik trapi dauguma Seime, bet ir Prezidentūra. Jo teigimu, tai, kaip šiuo metu konservatoriams ir prezidentui Gitanui Nausėdai sekasi spręsti atstovavimo Europos Vadovų Tarybai (EVT) klausimą labiau primena karą, o ne derybas. Tad, savo dar nesena santykių su prezidentu patirtimi dalinasi S. Skvernelis, Prezidentūra gali surasti instrumentų, kaip apsunkinti neįtikusiems valdantiesiems gyvenimą.
Visgi, Eltai teigė ekspremjeras, tolesniam valdančiųjų darbui daugiausiai įtakos turės pandemijos sukelta krizė.
„Pandemijos valdymas jau dabar tapo sunkiai suvokiamas ir suprantamas, sprendimai chaotiški, prieštaringi ir dažnai būna nelogiški. Nematoma jokių naujų strategijų, kas buvo žadama ne tik valdant pandemiją, bet ir išeinant iš jos. Matome, kad kiekvieną dieną sklinda vis kitokia informacija“, – sakė S. Skvernelis.
„Vyriausybė dirba beveik šimtą dienų ir jei pažiūrėtume, kaip jai sekėsi su teisėkūra, ką ji pateikė pavasario sesijai – tai yra tragedija“, – teigė politikas.
P. Peleckio / Fotobanko nuotr.
Ekspremjero manymu, dabartinė Vyriausybė pavasario sesiją pasitinka visiškai nepasiruošusi, mat, akcentuoja jis, Seimui pateikta pernelyg mažai įstatymo projektų.
Tuo tarpu ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė dėl opozicijos kritikos dėl neva prasto Vyriausybės pasiruošimo Seimo pavasario sesijai sureagavo trečiadienį vykusiame parlamento posėdyje.
Pandemijos valdymas jau dabar tapo sunkiai suvokiamas ir suprantamas, sprendimai chaotiški, prieštaringi ir dažnai būna nelogiški.
Pasak jos, kritika dėl mažo įregistruotų projektų skaičiaus yra nepagrįsta, nes, jos teigimu, daug svarbiau kokybiškai pasiruošti reformoms nei užregistruoti daug įstatymų projektų.
Tačiau S. Skvernelio manymu, mažas patektų įstatymų projektų skaičius labiau rodo Vyriausybės narių kompetencijų lygį, o ne valinį sprendimą orientuotis į kokybę. Tai, akcentavo jis, ir yra vienas iš pagrindinių, per beveik 100 darbo dienų išryškėjusių iššūkių šiai Vyriausybei.
„Didžiausias iššūkis, ką aš matau per pirmąsias Vyriausybės šimtą dienų, yra tai, kad ministerijos arba nedirba visiškai, arba kai kurie ministrai net nesupranta, į kokias pozicijas pateko. Yra visiškas sutrikimas“,– teigė S. Skvernelis.
Mano, kad valdantieji nebuvo pasiruošę perimti valdžią
Kaip valdančiosios daugumos darbo trūkumą S. Skvernelis įvardino ir sprendimą pavasario Seimo sesijoje nekelti Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimo. Politikas tai regi kaip siekį išvengti valdantiesiems nebepatogių diskusijų.
„Vertybiniai įstatymai, kuriuos atskiros partijos eidamos į rinkimus deklaravo, jų Seime nebėra arba jie atidėliojami, stengiantis išvengti diskusijos, kurios yra labai aštrios – taigi bijoma priimti sprendimus“, – teigė buvęs premjeras.
„Iššūkis yra ir tai, kad valdančioji dauguma yra maža. Jiems reikės ieškoti paramos kitur“, – sakė jis ir pažymėjo, kad jo supratimu valdančiosios daugumos pamatų tvirtumas paaiškės jau greitai – kai teks balsuoti dėl įstatymų Seime.
Iššūkis yra ir tai, kad valdančioji dauguma yra maža. Jiems reikės ieškoti paramos kitur.
Vertindamas valdančiųjų darbą ekspremjeras taip pat užsiminė, kad sprendžiant iš to, kokias žinutes dėl karantino ar kitų klausimų visuomenei siunčia dabartinės valdančiosios koalicijos partneriai, jam kyla dviprasmiškos mintys apie esamą atmosferą I. Šimonytės vadovaujamame Ministrų Kabinete.
„Jeigu yra koalicinė Vyriausybė ir Laisvės partijos deleguoti žmonės yra Vyriausybėje, kažkaip keista matyti, kad Seimo frakcija keltų tokius reikalavimus, kurie neatitinka Vyriausybės pozicijų“, – sakė S. Skvernelis, galvoje turėdamas Laisvės frakcijos šią savaitę deklaruotus pareiškimus, raginančius Vyriausybę svarstyti daugiau karantino laisvinimų.
„Iššūkių yra daug ir matyti, kad nebuvo pasiruošta šitam rinkėjų sprendimui, kad būtent tokia koalicija turėtų valdyti Lietuvą. Tai labai akivaizdžiai matosi“, – sakė S. Skvernelis.
„Taigi kol kas vaizdelis nėra labai džiaugsmingas. Tie lūkesčiai, kurie buvo sukelti ir visa euforija, deja, kol kas matome, kad ji ne tik nepasiteisina, bet yra atvirkštinis rezultatas“, – apibendrino S. Skvernelis.
P. Peleckio / Fotobanko nuotr.
Prezidentas turi instrumentų atsakyti į spaudimą dėl EVT
S. Skvernelis sutiko, kad sklandžiam Vyriausybės ir apskritai valdančiosios daugumos darbui įtakos turės santykiai su prezidentu Gitanu Nausėda.
Ekspremjeras teigė iš patirties galįs pasakyti, kad trintis tarp valdančiųjų ir Prezidentūros sukėlęs atstovavimo EVT klausimas taps dar vienu rimtu išbandymu valdantiesiems. S. Skvernelio teigimu, kol kas, panašu, kad Vyriausybės ir Prezidentūros klausimo aiškinimasis labiau primena kovą dėl galios, o ne racionalų dialogą. Todėl, svarstė ekspremjeras, prezidentas G. Nausėda,turėdamas atitinkamus instrumentus, galėtų apsunkinti gyvenimą valdantiesiems.
Jeigu mes kalbėtume apie prezidento instituciją, tai jis turi pakankamai įrankių ir galių ne tik nepadėti, bet ir pakenkti valdantiesiems.
„Jeigu mes kalbėtume apie prezidento instituciją, tai jis turi pakankamai įrankių ir galių ne tik nepadėti, bet ir pakenkti valdantiesiems. Prisiminkime tą pačią Narkevičiaus istoriją. Tuomet su Prezidentūra nebuvo rastas sprendimas ir tada prezidentas tiesiog nepaskyrė Luko Savicko ekonomikos ir inovacijų ministru, ilgą laiką ministerija apskritai neturėjo vadovo. Taigi yra tam tikrų poveikio priemonių“, – teigė S. Skvernelis.
Kita vertus, pažymėjo „valstiečių“ frakcijai priklausantis politikas, konfliktas su valdančiaisiais nuostolių gali atnešti ir prezidentui.
„Prezidentas nori juk savo programą taip pat įgyvendinti, ypač kai tai susiję su gerovės valstybe ir ekonominiais sprendimais. Be Seimo nieko nebus. Tokiu atveju programa ir įstatymo projektai gali likti stalčiuje“, – sakė jis.
„Tokiame galių kare nebus laimėtojo“, – pridūrė jis.
S. Skvernelio teigimu, labai svarbu, kad atstovavimo EVT problema būtų sprendžiama griežtai atsitraukus nuo personalijų klausimo.
„EVT atstovavimo klausimas turėtų būti nuasmenintas. Visiškai nesvarbu, kas yra premjeras ar premjerė ir kas yra prezidentas. Mes turime pasiekti sprendimą, kad būtų valstybei geriau. O šiuo atveju turime susitarti. Du tikrai protingi politikai – tiek prezidentas, tiek premjerė – turėtų nuspręsti ir priimti sprendimus. Premjero atstovavimas šiame formate yra būtinas ir neišvengiamas“, – sakė jis.
„Bet dėl institucijų dvikovos kentės valstybė, o valstybėje gyvena žmonės, kurie nesulauks sprendimų, o sprendimai bus atidėti į šoną ir bus koncentruojamasi tik į tarpusavio santykių aiškinimąsi. Šiandien mes tikrai neturime tokios prabangos“, – sakė buvęs premjeras.
-
R. Kuodis: užuodžiu kvapą, kad nebėra noro daryti žadėtų reformų 6
Taip pirmuosius vyriausybės darbo metus LRT RADIJUI komentuoja ekonomistas Raimondas Kuodis. „Valstiečių“ partijos programoje buvo žadėta mokesčių, viešojo sektoriaus reforma. Klausimas – kur visa tai? Galima sakyti, kad praėjo tik metai, bet aš užuodžiu kvapą, kad nebėra noro daryti šių dalykų, nes kažkas pradeda rūpintis reitingais, ateities rinkimais“, – atkreipia dėmesį R. Kuodis.
– Kokių darbų per pirmuosius vyriausybės darbo metus buvo tikėtasi, bet jie nebuvo padaryti?
– Nė viena vyriausybė nėra sakiusi, kad nieko neveikia. Klausimas, ar jos daro tai, kas svarbiausia. Čia yra prioritetų klausimas – juk namuose niekas negydo slogos, kai yra lūžusi koja. Ši vyriausybė nelabai skiriasi nuo buvusių – yra daug smulkių dalykų ir tie darbai neturi kažkokio svorio: išeina, kad gimdymo namuose reglamentavimą tu gali pateikti kaip atsvarą nepadarytai mokesčių reformai.
„Valstiečių“ partijos programoje buvo žadėta mokesčių reforma, viešojo sektoriaus reforma. Klausimas – kur visa tai? Galima sakyti, kad praėjo tik metai, bet aš užuodžiu kvapą, kad nebėra noro daryti šių dalykų, nes kažkas pradeda rūpintis reitingais, ateities rinkimais. O šie dalykai ir yra korupcijos forma.
Galima sakyti, kad praėjo tik metai, bet aš užuodžiu kvapą, kad nebėra noro daryti šių dalykų, nes kažkas pradeda rūpintis reitingais, ateities rinkimais. O šie dalykai ir yra korupcijos forma.
Reikia Lietuvoje platinti naratyvą, kad mes renkame politikus ne tam, kad jie rūpintųsi savimi, savo reitingais ir ateities postais, o darytų būtinus dalykus, kurių visuomenei reikia verkiant. Mes matome, kas vyksta viešajame sektoriuje – problema po problemos. Matome, kaip teisėsaugos sektorius bando pasidaryti „gyvulių ūkį“ apeidamas bendruosius kompensavimo mechanizmus ir, matyt, naudodamasis premjero palankumu.
– Ką turite galvoje?
– Tai, ką skaitome žiniasklaidoje: kad STT, teisėjai, žvalgai ir visi kiti bando apeiti bendrąsias kompensavimo sistemas ir atskirai išsimušti sau palankius sprendimus, taip už nugaros palikdami kultūrininkus, mokslininkus, gydytojus ir kitus.
– Kalbate apie sumažintų atlyginimų kompensavimą?
– Ne, aš kalbu apie bandymus pasikelti darbo užmokestį apeinant bendrąsias sistemas. Bendroji sistema valstybėje turi egzistuoti. Mes turime žinoti, kiek teisėjas turi uždirbti mokytojo atžvilgiu, kiek mokytojas – policininko atžvilgiu ir t. t. Bet šios sistemos nėra ir tai dar vienas didelis gimstantis „gyvulių ūkis“.
– Valdantieji ir pats premjeras sako susiduriantis su dideliu pasipriešinimu. Saulius Skvernelis nurodo sritis, stagnavusias daugelį metų, ir sako, kad vyriausybės veiklą reikėtų vertinti po trejų metų. Jūs sutiktumėte su tokiu paaiškinimu, kodėl vyriausybė neveikia ryžtingiau?
– Pritariu, kad daug problemų yra paveldėtos, nesprendžiamos per vienus metus, bet būtų gerai matyti planą, kad kažkas ruošiama: rimta mokesčių reforma, viešojo sektoriaus reforma. Dabar dažnai susiduriama su vidine antrojo tipo korupcija, kai patys politikai, išrinkti į Seimą rūpintis bendrais sisteminiais reikalais, pradeda rūpintis savimi.
Mes tai matėme su atskirų „valstiečių“ partijos žmonių noru išlaikyti savo buvusias aukštąsias mokyklas. Tai akivaizdi korupcija. Tą patį matėme su ūkininkų noru „prastumti“ sau kažkokias naujas mokesčių lengvatas, nematytas sviete, kaip kad žemės vertės amortizavimas ir pan.
Tai elementarioji korupcija, trukdanti reformoms, nes politikai jaučiasi nebaudžiami (neva visuomenė normaliai, tolerantiškai į tai žiūri). Jie patys stabdo reformas nesugebėdami pakilti aukščiau asmeninių interesų. O gražiojoje visuomenėje mes turėtume turėti mechanizmus, kaip greitai atsikratyti tokiais politikais, kurie Seime gina savo asmeninius interesus.