Prokuratūros komunikacijos vadovė Elena Martinonienė teigia, kad lėšos reikalingos vertimo paslaugoms.

„Tokia suma yra reikalinga vertimo paslaugoms šiose bylose pirkti“, – BNS sakė E. Martinonienė.

Kaip nurodoma generalinio prokuroro Evaldo Pašilio rašte Vyriausybei, prokurorai prašo teisinės pagalbos daugiau kaip 20-ties valstybių, o beveik visi gauti dokumentai surašyti užsienio kalbomis.

„Šiuo metu bylose atlikti beveik visi būtini ikiteisminių tyrimų veiksmai, į lietuvių kalbą išversta didžioji dalis tyrimo medžiagos dokumentų, bet išsamioms ataskaitoms parengti ir kaltinamiesiems aktams surašyti kilo būtinybė papildomai atlikti apie 10 000 lapų (...) vertimą į lietuvių kalbą. Planuojamos išlaidos vertimams sudaro 100 000 eurų (su PVM). Prokuratūra tokios pinigų sumos neturi ir skirti negali, todėl būtinas papildomas finansavimas“, – rašoma prokuratūros prašyme.

Lietuvos prokurorai rengiasi už akių teisti Rusijoje besislapstančius buvusius bankrutavusio „Snoro“ banko vadovus ir akcininkus Raimondą Baranauską ir Vladimirą Antonovą.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo „Snoro“ turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir pinigų plovimo pradėtas 2011 metais. Didžiosios Britanijos teismai 2015 metais buvo nusprendę tuo metu Londone gyvenusius V. Antonovą ir R. Baranauską išduoti Lietuvai, tačiau jie iš šios valstybės dingo ir dabar slapstosi Rusijoje – pastaroji jiems yra suteikusi politinį prieglobstį.

Pastaraisiais metais V. Antonovas nesėkmingai bandė per Rusijos teismus iš „Snorą“ nacionalizavusios Vyriausybės prisiteisti daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų.

Žlugusio Ūkio banko pagrindinis akcininkas Vladimiras Romanovas bei kiti banko vadovai taip pat įtariami nusikalstama veika – sukčiavimu užvaldant didelės vertės banko turtą ir jo iššvaistymu, piktnaudžiavimu ir nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu.

„Snoro“ veikla buvo sustabdyta 2011 metų pabaigoje, Ūkio bankui bankroto byla buvo iškelta 2013 metais.

Alytaus rajono savivaldybė prašė dukart didesnės sumos, tačiau Finansų ministerijos parengtame nutarimo projekte dėl lėšų skyrimo iš Vyriausybės rezervo numatoma kompensuoti 50 proc. gyventojų patirtų nuostolių ir 50 proc. savivaldybės patirtų išlaidų. Vyriausybė anksčiau buvo iš viso atsisakiusi padėti nuo škvalo nukentėjusiam rajonui, tačiau padengti nuostolius įpareigojo teismas.

„Džiaugiamės, kad teismas įvertino, jog ekstremali situacija buvo paskelbta pagrįstai ir įpareigojo Finansų ministeriją teikti nutarimo projektą dėl lėšų skyrimo gyventojų ir savivaldybės patirtų nuostolių atlyginimo, tokiu būdu savivaldybės kompetentingų specialistų pastangomis Alytaus rajono savivaldybės gyventojams bent iš dalies bus atlyginta škvalo metu padaryta žala. Konkrečius sprendimus dėl gautos lėšų sumos dydžio ir paskirstymo priimsime sulaukę Vyriausybės nutarimo“, – BNS sakė Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Kručkauskaitė.

Pernai birželio 17-ąją Alytaus rajone praūžęs škvalas, savivaldybės skaičiavimu, iš viso padarė nuostolių už maždaug 220 tūkst. eurų. Stiprus vėjas beveik sugriovė kelis gyvenamuosius namus, kitiems nuplėšė stogus, nuvertė kaminus, apgriovė ūkinius pastatus, šiltnamius, vertė medžius, plėšė jų šakas, šie krito ant automobilių ir juos apgadino.

Vyriausybė trečiadienį skyrė 80 tūkst. eurų Lietuvoje besimokančių ukrainiečių vaikų išlaikymui.

Lėšos skirtos iš Vyriausybės rezervo. Spalį vyriausybė ukrainiečiams yra skyrusi 100 tūkst. eurų.

Vilniaus Lietuvių namuose iki mokslo metų pabaigos yra mokomi ir prižiūrimi į šalį atvykę 15 ukrainiečių vaikų ir du juos lydintys pedagogai iš Donecko ir Luhansko sričių, kur jau beveik metus tęsiasi karas tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų.

Aštuoni vaikai ir vienas mokytojas Lietuvoje vieši nuo spalio, dar septyni su lydinčiuoju pedagogu į Lietuvą atvyko vasarį.