„Jau dešimtmetį stebime nuosekliai augančias šalies verslo investicijas į MTEP. Šis augimas signalizuoja apie augantį šalies verslo inovatyvumą ir orientaciją į aukštos pridėtinės vertės kūrimą“, – teigė STRATA Mokslo politikos analizės skyriaus vadovė Kristina Masevičiūtė.

Visgi analitikės teigimu, MTEP finansavimo augimo tempą versle gali sulėtinti tai, kad 2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) finansavimo periode reikšmingai mažėja finansavimas Vilniaus regionui, kuriame yra sutelkti didžiausi mokslo ir inovacijų pajėgumai.

„Preliminariais duomenimis, investicijos visam naujam septynerių metų laikotarpiui mažės iki kelių šimtų mln. eurų, kai, palyginimui, per praėjusį 2014–2020 m. laikotarpį investicijos Vilniaus regione siekė beveik 2 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad artimiausiu laikotarpiu, siekiant išlaikyti dabartinius tempus, reikšmingai augs valstybės biudžeto investicijų poreikis, jeigu šio investicijų mažėjimo nekompensuos naujausia antikrizinė Europos Komisijos (EK) finansinė programa, vadinamoji Gaivinimo ir atsparumo priemonė“, – nurodo K. Masevičiūtė.

Nors verslo investicijos į MTEP reikšmingai išaugo, tačiau kol kas šis augimas menkai atsispindi verslo sektoriaus rezultatuose. Pagal EK skaičiuojamą Inovacijų rezultatyvumo 2018 m. Lietuva buvo priešpaskutinė ES. Per praėjusį dešimtmetį pažangiųjų technologijų sektoriaus eksporto dalis augo 2 proc. punktais ir 2019 m. sudarė 8 proc. bendro Lietuvos eksporto (ES ši dalis siekia 18 proc.). Lietuva ir toliau išlieka tarp mažiausiai patentuojančių valstybių ES.

„Tokius rezultatus lemia kelios priežastys. Pirma, mūsų šalies verslo struktūroje pažangiųjų technologijų ir žinioms imlių sektorių dalis tebėra menka. Antra priežastis yra neišspręstos inovacijų ekosistemos problemos – riboto efektyvumo institucinės paramos sistema, neužtikrinamas pilnas inovacijų ciklas, fragmentuotas procesų valdymas ir finansavimas“, – sako K. Masevičiūtė.

STRATA parengtoje analitinėje „Mokslo būklės apžvalgoje“ nurodoma, kad kasmet mažėja verslo lėšos, išleidžiamos aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose. Nuo 2013 m. šios verslo įmonių lėšos sumažėjo beveik dvigubai ir 2019 m. siekė 20 mln. eurų.

„Remiantis šiais duomenimis, galima teigti, kad verslas renkasi MTEP veiklą vykdyti savo pajėgumais ar užsako iš kitų įmonių ar užsienio studijų ir mokslo institucijų. Visgi, nepaisant šio mažėjimo, Lietuva vis dar viena pirmaujančių šalių ES pagal verslo išlaidų dalį MTEP aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose. Šis faktas tik dar kartą parodo, kad bendras šių sektorių finansavimas tebėra itin mažas“, – nurodo K. Masevičiūtė.

Kitaip negu Lietuvoje, ES būtent verslo sektoriuje koncentruojasi didžiausios išlaidos MTEP. Nuo 2010 m. verslo išlaidos MTEP bendrijoje didėjo 4 proc. punktais ir šiuo metu sudaro 66 proc. visų MTEP išlaidų.

Lietuvoje verslo išlaidos MTEP per dešimtmetį augo 14 proc. punktų ir sudaro 43 proc. visų išlaidų MTEP. Didžiausios išlaidos MTEP Lietuvoje vis dar telkiasi aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuje. Šiame sektoriuje patiriamos MTEP išlaidos sudaro 57 proc. visų MTEP išlaidų.

Prognozuojama, jog 2050 m. už Lietuvos gyventojus bus vyresni tik italai, portugalai ir kroatai, o Lietuvos gyventojų amžiaus mediana bus beveik septyneriais metais didesnė negu šiuo metu ir sieks 51 metus. Toks augimo tempas yra beveik du kartus spartesnis negu ES vidurkis (3,7 m).

Anot Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) analitiko Gintauto Jakšto, tai lemia didelė emigracija pastaraisiais dešimtmečiais ir mažas gimstamumas.

„Senstanti visuomenė reiškia didesnes sveikatos ir socialines – pensijų – išlaidas, tad ir didėjančią naštą dirbantiesiems. Jeigu šiuo metu keturiems dirbantiesiems tenka vienas vyresnio amžiaus gyventojas, tai jau po kelių dešimtmečių dviem dirbantiesiems teks vienas vyresnis gyventojas“, – pranešime cituojamas G. Jakštas.

STRATA skaičiavimais, šis kartų atotrūkis išryškės jau po 5-7 metų, kai į darbo rinką ateis dabartiniai penkiolikmečiai, kurių yra apie 26 tūkst., o į pensiją išeis dabartiniai 58 metų asmenys, kurių yra per 45 tūkst.