Taip pirmadienį arkivyskupija sureagavo į premjerės prieš kelias dienas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“, kuriame ši teigė, kad Lietuvos stačiatikių bažnyčia, karo pradžioje besilaikiusi pagrįstos pozicijos dėl konflikto, vėliau „persigalvojo“ atleisdama kelis dvasininkus dėl šių kritikos patriarchui Kirilui, remiančiam Kremlių kare.

„Bet šis teiginys neturi nieko bendra su tikrove. Lietuvos Stačiatikių arkivyskupija pasmerkė karą specialiame pareiškime jau kitą po jo pradžios, vasario 25 dieną. Po to, kovo 17 dieną buvo paskelbtas Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus pareiškimas, kuriame jis aiškiai smerkia ir karą, ir skelbia nesutinkąs su patriarcho Kirilo pozicija. Šis pareiškimas buvo pastebėtas visame stačiatikių pasaulyje“, – tikina stačiatikiai.

Pasak jų, dar po mėnesio metropolitas naujame pareiškime „patvirtino savo antikarinę poziciją“, tai padarė ir  Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos vikaras, Trakų vyskupas Amvrosijus, karą esą pasmerkė ir Vilniaus bei Lietuvos vyskupijos pasauliečiai bei „tūkstančiai tikinčiųjų stačiatikių iš visos Lietuvos“.

Vis dėlto spalio viduryje kalbėdamas su žurnalistais vyskupas Amvrosijus vengė įvardinti, kas, Lietuvos stačiatikių bažnyčios manymu, kaltas dėl karo. 

„Visi žemėje esame kaip didelė šeima. Ir kai žmonės barasi, kariauja, mušasi, klausimas – kas kaltas šioje šeimoje? (...). Sakyti kad vyras kaltas, arba žmona, arba vaikai, manau, būtų klaidinga. Manau, kad kalti tie, kurie turi tikslą, kad tas karas įvyktų. O kas jau turi tą tikslą, vienas Dievas žino“, – tuomet kalbėjo vyskupas.  

Premjerė interviu „Ukrinform“ praėjusią savaitę teigė, jog karo pradžioje susitiko su įvairių konfesijų religiniais lyderiais, taip pat ir stačiatikiais, siekdama aptarti, kokią paramą religinės bendruomenės gali suteikti Ukrainai ir pabėgėliams.

„Tuo metu stačiatikių bažnyčia pateikė labai pagrįstą pareiškimą apie tai, kaip jie jaučiasi dėl karo. Deja, per labai trumpą laiką jie „persigalvojo“. Dvasininkai, nesutikę su Maskvos patriarchato pozicija, buvo priversti palikti bažnyčią“,  – teigė I. Šimonytė, turėdama omenyje keturių dvasininkų, kritikavusių Kremliaus invaziją, pašalinimą iš kunigų luomo.

Kunigai teigė, jog buvo pašalinti būtent dėl šios kritikos, Lietuvos stačiatikių bažnyčios vadovai tai neigia ir tvirtina, kad dvasininkai pripažinti padarę kanoninius nusikaltimus.

Stačiatikiai taip pat kritikuoja premjerės pareiškimus, jog rusų stačiatikiai sudaro mažumą tikinčiųjų Lietuvoje – anot jų, religija vienija apie 100 tūkst. jos išpažinėjų. Jie taip pat tvirtina, kad pamaldose jų cerkvėse, priešingai nei tvirtina premjerė, dalyvauja ir ukrainiečiai.

„Būdama Lietuvos religinė bendruomenė, mūsų Bažnyčia yra moraliai, dvasiškai ir finansiškai nepriklausoma. Visi sprendimai priimami Lietuvoje, o ryšys su Maskvos Patriarchatu tėra išimtinai kanoninis“, – teigiama Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos pranešime.

„Iš to, kas buvo paskelbta aptariamame interviu, susidaro įspūdis, kad Vyriausybei stinga visapusės ir objektyvios informacijos apie Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios veiklą. Užpildyti šią spragą galėtų konstruktyvus dialogas, kurį pradėti Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios vadovybė ragina valdžią nuo pat karo Ukrainoje pradžios“, – sako stačiatikių atstovai.  

Oficialiame Rusijos pravoslavų bažnyčios puslapyje įkelta nuotrauka, kurioje Amvrosijus prieš kelias dienas susitiko su Maskvos patriarchu Kirilu, nors šis ne tik pateisina agresiją, bet ir yra palaiminęs karą. Tiesa, Lietuvos ortodoksų bažnyčia aiškina, kad vizito tikslas – didesnė nepriklausomybė nuo Maskvos patriarchato.

„Vyskupas Amvrosijus, metropolito Inokentijaus palaiminimu, nuvyko į Švento Sergijaus Švenčiausiosios Trejybės laurą. Kaip metropolitas Inokentijus buvo sakęs anksčiau, savavaldės bažnyčios statuso suteikimas nėra savaime suprantamas dalykas, tam reikia daug aiškinamojo ir parengiamojo darbo bei tikslios argumentacijos“, – žiniasklaidai teigė Lietuvos stačiatikių bažnyčios atstovė Marija Jakubovskaja.

Tokį vizitą pamatę Ortodoksų bažnyčios tikintieji negalėjo patikėti Lietuvos vyskupo veiksmais.

„Išeina įdomi situacija, kad Lietuvoje nėra jokios kitos profesijos atstovo, kuris galėtų vykti į Maskvą ir susitikti su tiesioginiais V. Putino aplinkos žmonėmis. Tokią teisę turi Lietuvos vyskupai, stačiatikių“, – akcentavo tikintysis Mindaugas Misiūnas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Amvrosijus iš Maskvos grįžti turėtų tik kitą savaitę, vis dėlto ekspertai tikina, kad Lietuvos bažnyčios prašymas atsiskirti nuo Maskvos gali būti įgyvendintas tik iš dalies, o priklausomybė ir toliau išliks.

„Iš karto aišku, kad tai bus tik simbolinis savarankiškumas. Šiuo atveju, manau, net gali pagerėti kontrolės mechanizmai, nes dabar Vilnius toli nuo Maskvos. Čia tokia provincija, o tada Maskvos patriarchatas įkūrė specialų padalinį tokiems atvejams“, – pastebėjo Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Ališauskas.

To neslepia ir pati bažnyčia.

„Stačiatikių bažnyčia Lietuvoje kreipiasi dėl savavaldės bažnyčios statuso suteikimo, išsaugant kanoninį ryšį su Maskvos patriarchatu“, – akcentavo M.Jakubovskaja.

Tuo metu Rusijai tęsiant karą Ukrainoje ir Maskvos patriarchui Kirilui pateisinant tai, nuo Lietuvos ortodoksų bažnyčios kai kurie tikintieji tiesiog nusigręžė.

„Skaudu. Nuo balandžio nesilankau bažnyčiose. Devynerius metus lankiau Ortodoksų bažnyčią ir dabar kelis mėnesius ten net nebuvau užsukęs“, – savo nusivylimą išreiškė M.Misiūnas.

Keli atskilę Lietuvos ortodoksų bažnyčios kunigai jau yra išsiuntę laišką Konstantinopolio vyskupui su prašymu leisti stačiatikiams Lietuvoje atkurti kanoninį pavaldumą Konstantinopolio patriarchatui.

„Tiek Maskvos, tiek Konstantinopolio patriarchatas yra ta pati Ortodoksų stačiatikių bažnyčia, tik skirtingi jos dariniai. Šia prasme Maskvos patriarchato atstovai Lietuvoje kalba apie skilimą, išdavystę, smūgį peiliu į nugarą, tai absoliučiai Kirilo pozicija, nukreipta prieš visą šiuolaikinę ortodoksiją“, – manė V.Ališauskas.

Rusijai užpuolus Ukrainą nesutarimų Ortodoksų stačiatikių bažnyčioje kilo dar šį pavasarį – keli Lietuvos kunigai pasipiktino bažnyčios vadovo Maskvos patriarcho Kirilo žodžiais ir veiksmais. Dėl to net penki kunigai buvo suspenduoti. Iš jų atimta teisė dėvėti bažnytinius drabužius ir kryžių.

Antradienį išplatintame pareiškime Vilniaus vyskupijos vikaras, Trakų vyskupas Amvrosijus pareiškė, kad Ukrainos arkivyskupo praėjusios savaitės pasisakymai Lietuvos žiniasklaidai yra „provokuojantys ir klaidinantys“.

Stačiatikių bažnyčios atstovai kvestionuoja ir Evstratijaus Zoria įšventinimų teisėtumą – pasak Amvrosijaus, įšventinimus teikė buvęs metropolitas Filaretas (Denisenko), kuris „buvo nušalintas ir ekskomunikuotas nuo Bažnyčios“.

„Taigi, vyskupas Zoria kanoniniu požiūriu yra paprastas pasaulietis“, – pareiškė Trakų vyskupas.

Anot jo, Ukrainos dvasininkas  „savo kalbose Lietuvos spaudoje pakartojo visą aibę propagandinių kaltinimų“, jog penki stačiatikių kunigai Lietuvoje buvo nušalinti nuo pareigų dėl to, jog pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje bei Rusijos ortodoksų bažnyčios paramą šiems veiksmams. Šie kunigai siekia atsiskirti nuo Maskvos patriarchato.

Amvrosijus tikrovės neatitinkančiais vadina ir kaltinimus, jog bažnyčia yra „Kremliaus instrumentas, o į atsakingus postus skiriami lojalūs Maskvai žmonės“.

Vyskupas Zoria kanoniniu požiūriu yra paprastas pasaulietis.

„Visi šie netikro vyskupo teiginiai, švelniai tariant, neatitinka tikrovės. Vietos Ganytojas uždraudė juos ne už „karo pasmerkimą“ (kaip žinoma, Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios vardu vienareikšmiškai pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą), tačiau už Bažnyčios skylimo ir prieš Bažnyčią nukreiptą veiklą“, – pabrėžia vyskupas.

Anot jo, Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra „ne Maskvos ar Rusijos - o lietuvių, kur visus sprendimus priima vietinė valdžia, nes ryšys su Maskvos patriarchatu yra ne administracinis, o kanoninis“.

Jis taip pat piktinosi, jog „tariamas vyskupas interviu Lietuvos žurnalistams teigė, kad Lietuva yra ne Maskvos, o Konstantinopolio patriarchato kanoninė teritorija“. Pasak Amvrosijaus, daugiau nei tris šimtus metų niekas, įskaitant Konstantinopolio patriarchato patriarchus, neginčijo 1686 metų dokumento, pagal kurį Kijevo metropolija tapo Maskvos patriarchato dalimi.

„Ir tik šiuolaikinio Phanaro (Konstantinopolio patriarcho rezidencijos) paskutinių metų politika liudija priešingai. Tai yra istorinių faktų ir dokumentų iškraipymas, Rusijos Stačiatikių Bažnyčia ne kartą apie tai liudijo“, – pareiškė Lietuvos stačiatikių atstovas.

Evstratijus Zoria interviu 15min.lt praėjusią savaitę sveikino Lietuvos raginimus įvesti ES sankcijas Rusijos patriarchui Kirilui, sakydamas, kad šis daugybę metų remia Rusijos prezidento Vladimiro Putino agresyvią politiką kitų valstybių atžvilgiu.

Ukrainos vyskupas taip pat akcentavo, kad Maskvos patriarchatui priklausančios bažnyčios skirtingose šalyse taip pat bando daryti įtaką visuomenėms, todėl jų pavaldumo klausimas turėtų būti sprendžiamas jau dabar.

Lietuvos ortodoksų bažnyčios metropolitas Inokentijus praėjusią savaitę suspendavo penkių kunigų – Gintaro Sungailos,  Vitalijaus Mockaus, Vladimiro Seliavko, Georgijaus Ananjevo ir Vitalio Dauparo pareigas, o G. Sungailos bylą dėl kunigystės rango panaikinimo perdavė Maskvos patriarchatui.

Šie kunigai kritikavo Rusijos invaziją į Ukrainą ir Rusijos ortodoksų bažnyčios paramą šiems veiksmams.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia neigia, kad su kunigais susidorojama dėl šių pozicijos, nes pati bažnyčia taip pat smerkia Rusijos karą Ukrainoje. Bažnyčios atstovai nurodo, kad sprendimas dėl kunigų priimtas „už priesaikos sulaužymą ir paniekinimą“ bei kitus kanonams prieštaraujančius veiksmus. 

„Mes siekiame didesnės bažnyčios nepriklausomybės ir sieksime to. (...) Tai neturi vykti kaip revoliucija, kaip kažkokių kunigų noras dėl politinių priežasčių tai padaryti per kažkokį trumpą laikotarpį“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė dvasininkas.

Jo teigimu, šiam tikslui pasiekti bažnyčios kanonai numato tam tikrus žingsnius.

„Ta nepriklausomybė turi tam tikrų etapų, tai gali būti ir mažas laipsnis ir didelis laipsnis, bet kad jos siektume ir tą darytume, yra tam tikras kanoninis, teisėtas kelias, kuris užima tam tikrą laiką, turi būti suderintas su mūsų parapijiečiais“, – teigė Amvrosijus.

Dvasininko teigimu, šis nepriklausomybės siekis gali užtrukti kelis metus.

Jis tvirtino, kad Lietuvos ortodoksų bažnyčia nepalaiko karo Ukrainoje.

„Mes meldžiamės pastoviai dėl visų žmonių, kurie ten žūsta, dėl žmonių, kurie yra sužeisti, dėl mirusių žmonių Ukrainoje. Tikrai nepalaikome jokio karo“, – sakė ortodoksų vyskupas.

Mes meldžiamės pastoviai dėl visų žmonių, kurie ten žūsta, dėl žmonių, kurie yra sužeisti, dėl mirusių žmonių Ukrainoje.

„Tuo labiau, kaip yra žinoma, pats mūsų bažnyčios vadovas, metropolitas Inokentijus padarė du labai aiškius pareiškimus, kur jis viešai išreiškė ir savo, ir ortodoksų bažnyčios krikščionių poziciją dėl karo Ukrainoje“, – pridūrė jis.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui. Bendruomenei vadovauja Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupas metropolitas Inokentijus.

Pastarasis praėjusią savaitę iš pareigų atleido kunigą Vitalijų Mockų, o kiti du kunigai, Gintaras Jurgis Sungaila ir Vitalis Dauparas, ne tik atleisti iš pareigų, bet ir nušalinti nuo bet kokios aktyvios tarnystės.

Dvasininkai tvirtino pasitraukę iš pareigų, nes jaučiantys sąžinės konfliktą, kai Rusijos ortodoksų bažnyčios patriarchas Kirilas remia Rusijos invaziją į Ukrainą, o Maskvos priešininkus Ukrainoje vadina „blogio jėgomis“, kovojančiomis prieš „Rusijos vienybę“.

Jie šiuo metu ruošia kreipimąsi į Konstantinopolio patriarchą, kad galėtų tapti šios metropolijos dalimi.

2018 metų spalį Konstantinopolio ekumeninis patriarchatas paskelbė negaliojančiu 1686 metais įvykusį Ukrainos stačiatikių prijungimą prie Maskvos patriarchato ir dar kartą patvirtino, kad kaip motininė bažnyčia, Konstantinopolis turi teisę ir tęs procedūras dėl autokefalijos (nepriklausomybės) Ukrainos stačiatikių bažnyčiai suteikimo.