Tinklinio istoriją kartu su savo mokytoju – Lietuvos sporto universiteto (LSU, buvusio Kūno kultūros instituto) docentu Vytautu Jankumi – kaupiantis V.Kirkliauskas kviečia į šventinį renginį "Lietuvos tinkliniui – 90", kuris vyks rytoj LSU.

11.30 val. numatytos draugiškos Kauno "Rio-Starto" komandos ir Vilniaus vyrų tinklinio rinktinės rungtynės, 13 val. – LSU ir "Starto" moterų ekipų mačas, 16 val. – jubiliejaus minėjimas.

"Kaunas – mūsų šalies tinklinio lopšys. Prieš 90 metų Šančiuose buvo surengtos pirmos oficialios rungtynės tarp Kauno "Kovo" ir Rygos lietuvių klubo "Vytis". Tad mūsų mieste jubiliejui skirta šventė tiesiog privaloma", – teigė V.Kirkliauskas.

– Kuo gali džiaugtis kaunietiškas tinklinis?

– Pirmiausia – Kauno tinklinio mėgėjų lyga (KTML), kurią įkūrė Esmiraldas Sliežauskas. Šį sezoną KTML sukanka dešimt metų. Lygoje – beveik 60 komandų ir ne vien iš Kauno, bet ir Alytaus, Marijampolės, Jonavos, Kėdainių, Kazlų Rūdos. Lietuvos moterų tinklinio čempionate kaunietės neužleidžia pozicijų, praeitą sezoną auksą iškovojo "Kaunas-VDU" ekipa, treniruojama Vidos Makauskienės. Kaunietės sėkmingai žaidžia ir Baltijos šalių čempionate. Bene didžiausią staigmeną Kaunui pateikė tinklinio entuziastas Darius Baltrušaitis – jo iniciatyva po trijų dešimtmečių pertraukos mieste suburta vyrų komanda "Rio-Startas". Pirmi blynai neprisvilo: 2018-aisiais aukščiausioje lygoje kauniečiai pasidalijo 5–6 vietas su Vilniaus "Kolegija-Flamingo volley", o šiemet iškovojo bronzos medalius, nors konkurencija buvo mažesnė.

Bene didžiausią staigmeną Kaunui pateikė tinklinio entuziastas Darius Baltrušaitis – jo iniciatyva po trijų dešimtmečių pertraukos mieste suburta vyrų komanda "Rio-Startas".

– Kaip ruošiama pamaina?

– Moksleiviai džiugina tiek salės, tiek paplūdimio tinklinio čempionatuose, nors jau greit bus du dešimtmečiai, kai mieste nėra tinklinio mokyklos. "Starto" sporto mokyklai konkurenciją ruošiasi sudaryti neseniai įkurta tinklinio akademija "Rio", vadovaujama direktoriaus Valentino Stankevičiaus. Iš pradžių į mokomąsias grupes bus kviečiami tik berniukai.

– Kaune pirmus žingsnius žengė ir paplūdimio tinklinis. Kokie jie buvo?

– Buvęs Kauno sporto mokyklos auklėtinis Saulius Ligeika su vilniečiu Jonu Kvedaravičiumi pirmieji dalyvavo pasaulio paplūdimio tinklinio čempionate Brazilijoje. Jie parvežė ir padovanojo aikštelės žymėjimo linijas bei kamuolį. 1992-aisiais kartu su Juozu Palevičiumi ir V.Jankumi Panemunės paplūdimyje surengėme Kauno miesto pirmenybes moterims ir vyrams. Ilgai džiugino pergalėmis Lietuvos čempionatuose kauniečių duetai Jūratė Nemanytė-Karalevičienė ir Daiva Ramoškaitė-Vaitulionienė, vėliau – J.Nemanytė-Karalevičienė ir Audronė Bakšytė-Jakupkienė, pasaulio kurčiųjų čempionatuose aukso ir sidabro medalius iškovojo Birutė Aleknavičiūtė su Ingrida Milkintaite ir Sigita Lukošiūte. Į pirmuosius dešimtukus vis dažniau patenka Europos jaunių čempionatuose dalyvaujantys Kauno sporto mokyklos auklėtiniai.

– Jau daugiau nei du dešimtmečius Kaune nutrūkusi miesto tinklinio federacijos veikla. Kas sutelkia šios sporto šakos bendruomenę?

– Mus vienija atsidavimas tinkliniui. Jaunajai kartai organizuoti renginius padeda ir vyresnioji gvardija, aktyviausi iš jos – V.Jankus, J.Palevičius, Steponas Gargasas, Vida Jačėnaitė-Budvytienė, Jolita Virbickienė.

Vytautas Kirkliauskas ir jo žmona Neringa Kirkliauskienė varginantį 253,5 metro kliūčių ruožą šeštadienį veikė per 1 minutę ir 6,72 sekundės.

Jų rezultatas buvo vos sekundės dešimtąja dalimi geresnis nei pasaulio čempiono titulą net šešis kartus anksčiau iškovojusio suomio Taisto Miettineno (Taisto Mietineno) ir jo naujosios partnerės Katjos Kovanen.

Kasmet rengiamose varžybose Sonkajervio savivaldybėje, esančioje už 480 kilometrų į šiaurę nuo Helsinkio, dalyvavo poros iš daugiau nei dešimties šalių.

Nepaisant renginio pavadinimo, dalyviai nebūtinai turi būti susituokę. Pasak organizatorių, dalyvauti norintys vyrai gali „pavogti kaimyno žmoną“, jei neturi antrosios pusės.

Lietuvos atstovai 253,5 km trasą įveikė per 1 min. 5,10 sek.

Antrąją vietą užėmė suomiai Taisto ir Pinja Miettinenai (1.08,79), trečiąją - šveicarai Thomas Kuengas ir Sandra Burch (1.10,43).

Čempionate dalyvavo 39 poros.

"Ąžuolyno bėgime" žmonos nešimo bėgimo varžybas laimėjęs marijampolietis Vytautas Kirkliauskas psisipažino: "Buvo sunku, varžovai lipo ant kulnų, bet malonu buvo laimėti, ypač nesitreniravus du mėnesius. Jei kitais metais bus šios varžybos, būtinai dalyvausime."

Rūpinosi saugumu

100 m bėgime patyrusiam ir jau ne vieną kartą pasaulio žmonų nešimo bėgimo varžybose dalyvavusiam, o 2011 m. net trečią vietą laimėjusiam marijampoliečiui V.Kirkliauskui buvo nelengva.

Tiesa, tam įtakos turėjo ir jam neįprastas atstumas – 100 m.

Pasaulio žmonos nešimo ant pečių varžybose įprastai vyrai privalo įveikti 253,5 m nuotolį.

Maža to, jie turi šokinėti per kliūtis, bristi per 8 m ilgio baseiną.

Vytautas, kuris praeityje užsiėmė sunkiąja atletika, savo žmoną Neringą, kaip ir keli kiti vyrai, nešė ne sėdinčią ant nugaros.

"Taip daug patogiau ir greičiau bėgti. Be to, saugiau žmonai, jei pargriūčiau, – Neringa veidu į vyro nugarą kabojo žemyn galva, užsikabinusi už jo liemens, o Vytautas laikė ją už kojų. – Beje, pirmieji šį bėgimo būdą atrado estai."

Komplimentai sutuoktiniui

Ar vyro nešamai moteriai nebuvo nebaisu? "Ne, nei pirmą kartą, nei dabar, – juokėsi Neringa. – Įdomu. O mano vyras stiprus."

"Kartą parvirtau, bet viskas baigėsi sėkmingai", – neslėpė vyras.

2011 m. V.Kirkliauskas išgarsino Lietuvą, kai laimėjo trečią vietą pasaulio čempionate.

Egzistuoja griežti reikalavimai, kad moteris neturi sverti mažiau kaip 49 kg. Sverti daugiau leidžiama. Žmonos svoris paprastai būna 51 kg, todėl prieš varžybas moterys laikosi dietos.

Viena amerikietė svėrė 44 kg, tad jai ant pečių uždėjo kuprinę su svarmenimis, kad dalyvės svoris būtų bent minimaliai priartėjęs prie leidžiamo. Jei moterims iki 49 kg pritrūksta kelių gramų, joms liepiama prieš varžybas išgerti vandens.

Kaune N.Kirkliauskienė svėrė 52 kg.

Šiemet marijampolietis pasaulio čempionate užėmė penktą vietą.

Tyla – gera byla

Ką Neringa mąsto, kai kabo žemyn galva? Ar, kai vyras bėga, ji užsimerkia?

"Tyliu, nieko nesakau. Netrukdau, nes pagalvos, kad man kažkas atsitiko, – šypsojosi N.Kirkliauskienė. – Per varžybas neužsimerkiu – tik pasaulio čempionate, kai jis brenda per vandenį. O kaip jam sekasi, suprantu iš greta judančių kojų."

O kas gyvenime iš jų vienas kitą neša ant pečių?

"Aš. Visą laiką, – nusijuokė marijampolietis. – Dabar persikėlėme į nuosavą namą, o anksčiau, kai gyvenome bute, ją visada bėgdamas nešdavau į ketvirtą aukštą ant pečių."

"Buvo sunku, varžovai lipo ant kulnų, bet malonu buvo laimėti, ypač, nesitreniravus du mėnesius, – triumfuodamas prisipažino rudens šventėje "Ąžuolyno bėgimas" žmonos nešimo bėgimo varžybas laimėjęs marijampolietis Vytautas Kirkliauskas. – Jei kitais metais bus šios varžybos, būtinai dalyvausime."

100 metrų bėgime patyrusiam ir jau ne vieną kartą pasaulio žmonų nešimo bėgimo varžybose dalyvavusiam, o 2011 metais net trečią vietą laimėjusiam marijampoliečiui V.Kirkliauskui buvo nelengva.

Tiesa, tam įtakos turėjo ir jam neįprastas atstumas – 100 metrų.

Pasaulio žmonos nešimo ant pečių varžybose įprastai vyrai privalo įveikti 253,5 metro nuotolį.

Maža to, jie turi šokinėti per kliūtis, bristi per 8 metrų ilgio baseiną.

Vytautas, kuris praeityje sportavo sunkiąją atletiką, savo žmoną Neringą, kaip ir kelios kitos poros, nešė ne tupinčią ant kaklo.

"Taip daug patogiau ir greičiau bėgti. Be to, saugiau žmonai, jei nukrisčiau, – Neringa iš nugaros veidu į vyro nugarą kabojo žemyn galva, užsikabinusi už jo liemens, o Vytautas laikė ją už kojų. – Beje, pirmieji šį bėgimo būdą atrado estai."

Ar nebaisu?

"Ne, nei pirmą kartą, nei dabar, – juokėsi Neringa. – Įdomu. O mano vyras stiprus."

"Kartą nukritau, bet viskas baigėsi sėkmingai", – neslėpė vyras.

2011 metais V.Kirkliauskas išgarsino Lietuvą, kai laimėjo trečią vietą pasaulio čempionate.

Yra griežti reikalavimai, kad moteris neturi sverti mažiau kaip 49 kilogramus.

Sverti daugiau leidžiama. Žmonos svoris paprastai būna 51 kilogramas, todėl prieš varžybas laikosi lengvos dietos. Tačiau mažiau nei 49 kilogramus moteris negali sverti.

Viena amerikietė svėrė 44 kilogramus, tad jai ant pečių uždėjo kuprinę su svarmenimis, kad dalyvės svoris būtų bent minimaliai leidžiamas. Net jei panelėms iki 49 kilogramų pritrūksta kelių gramų, joms liepiama prieš varžybas išgerti vandens.

Kaune N.Kirkliauskienė svėrė 52 kilogramus.

Šiemet marijampolietis pasaulio čempionate užėmė 5 vietą.

Ką Neringa mąsto, kai kabo žemyn galva? Ar, kai vyras bėga, ji užsimerkia?

"Tyliu, nieko nesakau. Netrukdau, nes pagalvos, kad man kažkas atsitiko, – šypsojosi N.Kirkliauskienė. – Per varžybas neužsimerkiu – tik pasaulio čempionate, kai jis brenda per vandenį. O kaip jam sekasi, suprantu iš greta judančių kojų."

O kas gyvenime iš jų vienas kitą  neša ant pečių?

"Aš. Visą laiką, – nusijuokė marijampolietis. – Dabar persikėlėme į namą, o anksčiau, kai gyvenome bute, ją visada bėgdamas nešdavau į ketvirtą aukštą ant pečių,"