V. Kukarskis buvo kaltinamas svetimo turto iššvaistymu, tokiu pat nusikaltimu buvo kaltinama ir jo tuometė pavaduotoja Jolanta Kanapeckienė. Jai byla taip pat nutraukta dėl senaties.
Teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla dėl 2005-2008 metais įvykdytų nusikaltimų.
Vilniaus apygardos teismas antradienį paskelbė, kad kaltu pripažįsta tik vilnietį Ruslaną Lavrentjevą. Jam už daugybę sukčiavimų skirta 4 metų lygtinė laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas trejiems metams. Vyras įpareigotas kiekvienam bylos nukentėjusiajam sumokėti po 1 tūkst. eurų neturtinės žalos. Byla dėl poveikio liudytojui jam nutraukta.
Teismas atsižvelgė, kad 2011-2013 metais R. Lavrentjevas buvo suimtas, todėl mano, kad bausmę tikslinga atidėti, kad vyras galėtų nukentėjusiems atlyginti neturtinę žalą. Tuo metu padaryta turtinė žala, teismo manymu, turėtų būti sprendžiama civilinio proceso tvarka.
„Nors V. Kukarskis ir Kanapeckienė sakė, kad jokių norminių aktų išduodant paskolas nepažeidė: buvo tikrinti įmonių balansai, įmonių būklė. Tačiau jų žodžius paneigia rašytinė bylos medžiaga, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai, Ūkio banko raštai, jog V. Kukarskis ir J. Kanapeckienė išdavė kreditus, pažeidė banko tvarką ir taisykles, netinkamai vertino rizikas,leisdavo kredito lėšas panaudoti ne pagal paskirtį“, - per posėdį sakė teisėjas Vladislavas Lenčikas.
Pasak teisėjo, kaltinamųjų netinkamą pareigų vykdymą patvirtina liudytojai ir nukentėjusieji – jie apklausiami sakė, kad banke jai niekas nepaaiškino dokumentų pasirašymo pasekmių, pasirašymas vyko skubotai, J. Kanapeckienė nesiteiravo, kam bus panaudoti pinigai. Vienas liudytojas pasakojo, kad paskolos dokumentų įforminimas truko 10-15 minučių.
Šioje baudžiamojoje byloje teisėsaugos pareigūnai įtarė, kad buvęs Ūkio banko Ukmergės filialo valdytojas V. Kukarskis ir jo tuometinė pavaduotoja J. Kanapeckienė, pažeisdami kreditų išdavimo taisykles, bankininkystes principus ir darbines nuostatas, bendrininkavo suteikiant kreditus. Įtariama, kad tokių kreditų suma siekė 1,8 mln. litų (apie pusę milijono eurų).
Šioje byloje tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus pareigūnai.
Pasak policijos, ankščiau kartą teistas vilnietis R. Lavrentjevas, veikdamas kartu su bendrininke, kuri jau mirusi, nuo 2005 iki 2009 metų fiktyviai įdarbindavo asmenis bendrovių direktoriais, klastodavo dokumentus bei iš Ūkio banko neteisėtai gaudavo kreditus.
Prokuratūra yra sakiusi, kad buvo kuriamos fiktyvios įmonės,. žmonės buvo įkalbami tapti direktoriais, nesuvokdami ką daro, jie pasirašydavo. Kiti imdavo vartotojiškas paskolas. Jie liko su skolomis. .
Įtariama, kad dabar jau mirusi moteris R. Lavrentjevą supažindino su banko darbuotojais. Ši moteris vėliau išvyko į užsienį ir ten mirė nuo ligos. Pareigūnai buvo gavę informacijos, kad už savo veiksmus banko darbuotojai gaudavo atlygį, tačiau to tyrimo metu įrodyti nepavyko ir tai jiems neinkriminuojama.
Be to, R. Lavrentjevas įtariamas iš fizinių asmenų apgaule užvaldęs pinigus. Visi kreditai ir sutartys buvo sudaromos fiktyvių, nemokių, juridinių asmenų vardu, o pasirašydavo dokumentus fiktyvūs tų įmonių direktoriai. Didžioji dalis įmonių jokios veiklos nevykdė ir buvo steigiamos būtent sukčiavimams daryti. Vėliau pareigūnams išnarpliojus nusikaltimų schemą ir sujungus ankščiau atskirai tirtus ikiteisminius tyrimus, nustatytas jų organizatorius.
Šiame ikiteisminiame tyrime pareigūnai rinko įrodymus dėl 31 nusikalstamos veikos. Toliau bylą teismas ketina nagrinėti spalio 30 dieną. Byla teismui buvo perduota 2013 metais.
