Anot G. Landsbergio, tai buvo apmaudi ministerijos bei atsakingų institucijų klaida dėl nepaskelbto išsilavinimo, bet pasak jo, pats V. Leškevičius per savo darbo metus dirbo gerai ir nepadarė jokios žalos valstybei.

Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys Seimo posėdyje klausė G. Landsbergio, ar šis nemano, kad dėl buvusio diplomato reikėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas.

„Buvęs Lietuvos ambasadorius NATO V. Leškevičius, kuris diplomatinėje tarnyboje dirbo neturėdamas aukštojo išsilavinimo. Vadinasi, jis neteisėtai gavo atlyginimą ir pakankamai ilgą laiką. Ar jūs kreipsitės į teisėsaugos institucijas, kad šis asmuo būtų patrauktas atsakomybėn ir iš jo būtų išieškota padaryta žala valstybei? Taip pat, kad būtų panaikinti valstybės gauti apdovanojimai“, – klausė V. Gapšys.

Sakyčiau, kad stipriai skamba jūsų žodžiai apie žalą valstybei, kuri niekur nėra nuskambėjusi. URM tai pavadino apmaudžia klaida.

Tuo metu G. Landsbergis teigė, kad diplomato kompetencija ir veikla jokių abejonių nekėlė, todėl jokios žalos valstybei jis nematąs. Kita vertus, G. Landsbergis vis dėlto kelia klausimą institucijoms, kurios pražiūrėjo buvusio diplomato išsilavinimą ir nepasakė apie tai atitinkantiems asmenims.

„Sakyčiau, kad stipriai skamba jūsų žodžiai apie žalą valstybei, kuri niekur nėra nuskambėjusi. URM tai pavadino apmaudžia klaida. Aš sakyčiau, kad tai yra apmaudi klaida, taip, ministerijai ir žmonėms, kurie pasitikėjo dirbančiu kolega. Aš taip pat esu dirbęs su šiuo žmogumi ir nemačiau daromos žalos. Gal netyčia apsižiūrėjau. Man lygiai taip pat įdomios klaidos tų institucijų, kurios buvo pažadėjusios kontroliuoti ir užtikrinti, kad žmonės, besidarbinantys ir prašantys leidimų darbui su slapta informacija, atitiktų įstatymų keliamus reikalavimus. Aš tikrai norėčiau pradėjęs dirbti sužinoti, kokią šios institucijos informaciją teikė ir kaip jie tai vertino. Tokioje suveltoje situacijoje, kokia yra dabar viešoje erdvėje, padaryti išvadas ir netgi apkaltinti, ką jūs darote savo pasisakymais, na, aš nebūčiau toks greitas“, – sakė G. Landsbergis.

ELTA primena, kad buvęs Lietuvos ambasadorius NATO V. Leškevičius paliko diplomatinę tarnybą, paaiškėjus, kad jis oficialiai neturi aukštojo išsilavinimo.

„Sužinojus informaciją apie nebaigtą aukštąjį mokslą V. Leškevičiaus prašymas palikti darbą ministerijoje buvo patenkintas“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Ji pabrėžė, kad V. Leškevičiaus kompetencija ir lojalumas jokių abejonių nekėlė, bet jis negalėjo likti ministerijoje dėl įstatymų reikalavimų.

„Abejoti V. Leškevičiaus lojalumu ir kompetencija per visus 24-erius jo darbo metus nebuvo priežasčių. Vertiname jo indėlį. Tačiau įstatymas yra įstatymas. Ir paaiškėjus aplinkybėms, jokių išimčių nebuvo padaryta“, – teigė R. Jakilaitienė.

Ji atsisakė komentuoti, kaip buvo gauta informacija apie aukštąjį išsilavinimą.

BNS žiniomis, informacija, kad diplomatas nėra apsigynęs baigiamojo darbo, išaiškėjo per patikrinimą, kai V. Leškevičius šiemet kandidatavo į krašto apsaugos viceministro poziciją.

Krašto apsaugos ministerija patvirtino, kad V. Leškevičius buvo tarp kandidatų į viceministrus, tačiau daugiau detalių nepateikė.

„Galiu tik patvirtinti, jog buvo svarstoma jo kandidatūra ir vyko pokalbiai, tačiau galiausiai jis pasiūlymo atsisakė“, – BNS sakė ministro patarėja Vita Ramanauskaitė.

V. Leškevičius nuo 2015 metų iki šių metų vasario vadovavo Lietuvos ambasadai NATO, 2013-2014 metais ėjo užsienio reikalų viceministro pareigas.

BNS V. Leškevičiaus komentaro gauti kol kas nepavyko.

Autorius Vaidotas Beniušis

„Aljansas kelia klausimus Rusijai dėl pratybų pobūdžio, masto, vietų, scenarijaus, taip pat to, ar po pratybų kai kurie daliniai gali pasilikti Baltarusijoje ar Kaliningrade“, - BNS telefonu iš Briuselio sakė diplomatas.

Pasak ambasadoriaus, NATO taip pat teiravosi dėl stebėtojų kvietimo, bet visiškai aiškių atsakymų negavo.

V.Leškevičiaus teigimu, NATO savo ruožtu Rusijai pateikė informaciją apie Norvegijoje planuojamas pratybas „Trident Javelin 2017“ ir išsakė lūkestį, kad iš Maskvos sulauks tokio pat skaidrumo.

Lietuvos žvalgybos institucijų teigimu, Rusijos ir Baltarusijos pratybų „Zapad“ mokymų scenarijuje tikriausiai bus numatytas ginkluotas konfliktas su NATO, dalis mokymų rajonų bus visiškai greta Lietuvos sienos, todėl neatmestina tyčinių arba atsitiktinių incidentų tikimybė.

Baltarusija ketvirtadienį pažadėjo į pratybas pakviesti karinių stebėtojų iš tarptautinių organizacijų ir kaimyninių valstybių.

Anot V.Leškevičiaus, NATO - Rusijos tarybos susitikime ketvirtadienį taip pat aptarta situacija Ukrainoje ir Afganistane.

V. Leškevičius apie NATO - Rusijos tarybą: nemanau, kad suartėjome kuriuo nors klausimu

„Nemanau, kad šalių pozicijos būtų suartėję kuriuo nors iš klausimų“, - BNS telefonu iš Briuselio sakė diplomatas.

NATO - Rusijos taryba rengiama pirmą kartą nuo 2014 metų birželio.

Politinės konsultacijos šiuo formatu su Maskva nustojo veikti, Rusijai užpernai kovą aneksavus Krymo pusiasalį, tačiau V.Leškevičius pabrėžė, kad taryba formaliai niekada nenustojo veikti, skirtingai nei praktinis NATO ir Rusijos bendradarbiavimas.

Ambasadorius sakė, kad nei NATO, nei Rusija nemato galimybių artimoje ateityje grįžti prie praktinio bendradarbiavimo ir įprastinių santykių.

„Nei NATO šalys narės, nei Rusija nemano, kad įmanoma įžvelgiamoje ateityje sugrįžti prie vadinamojo „business as usual“. Kitaip tariant iki tol, kol Rusija pradės gerbti visus savo tarptautinius įsipareigojimus, kurių tiek daug sulaužę per pastaruosius metus“, - teigė V.Leškevičius.

Tuo metu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad Lietuva netoleruos, jeigu Rusija „naudos tokius susitikimus dūmų uždangai, kad toliau pažeidinėtų tarptautinę teisę“.

Pasak ministro, NATO ir Rusijos konsultacijos turi prasmę, kai jos vyksta konstruktyviai, o ne „yra naudojamos savo propagandos tikslais, kaip kartais jaučiame“.

Praėjusią savaitę Rusijos atstovas NATO Aleksandras Gruško pareiškė, jog Rusija pasinaudos šiomis derybomis, kad pasisakytų prieš „visiškai nepateisinamą“ Aljanso pajėgumų telkimą Baltijos valstybėse.

Pasak Lietuvos ambasadoriaus, tarybos metu Rusija palietė šią temą, tačiau tuo nereikėtų stebėtis, nes panašių priekaištų iš Maskvos girdėti „nuolat ir kuo įvairiausiomis progomis ar net be progų“.

V.Leškevičiaus teigimu, buvo atsakyta, kad „Rusijos agresija paskatino Aljansą imtis dar stipresnių gynybinių pajėgumų vystymo ten, kur Aljansui atrodo būtina, o ypač būtina palei rytinį Aljanso perimetrą“.

Jis sakė, jog posėdžio metu taip pat buvo aptartas rizikos mažinimas po to, kai Rusijos karo lėktuvai sukėlė keletą incidentų Baltijos jūros regione.

Tačiau ambasadorius priminė, kad pavojingi Rusijos veiksmai, skraidant kariniais orlaiviais su išjungtais atsakikliais ir nesuderinus skrydžių planų bei rengiant pratybas, kurių metu kariniai laivai trukdo civilinei ir komercinei laivybai, yra stebimi jau seniai.

„Taigi, šitie pavojingi Rusijos veiksmai nėra nieko naujo, tačiau tai niekuo gyvu nereiškia, kad šita taryba ėmė ir sutarė kokius nors mechanizmus, kaip būtų galima to išvengti, tačiau Aljanso šalys priminė, kad tie mechanizmai būtini“, - kalbėjo V.Leškevičius.

Užsienio reikalų ministras L.Linkevičius teigė, kad NATO ir Rusijos turi labai stiprius pozicijų skirtumus dauguma klausimų.

Jis pabrėžė, kad NATO diplomatai posėdžio metu išreiškė vieningą paramą Ukrainai, pabrėžė Minsko susitarimų įgyvendinimo būtinybę ir tai, jog dėl to didžiulė atsakomybė tenka pačiai Rusijai, remiančiai separatistus Rytų Ukrainoje.

Ši NATO - Rusijos taryba surengta artėjant liepą vyksiančiam Aljanso viršūnių susitikimui Varšuvoje, kur Baltijos šalys tikisi sulaukti palankių sprendimų dėl tarptautinės brigados dislokavimo ir oro gynybos garantijų.

NATO sprendimas surengti oficialias derybas su Rusija nereiškia grįžimo prie įprastinių santykių ir praktinio bendradarbiavimo atvėrimo, sako Lietuvos ambasadorius.

„Tai nereiškia grįžimo prie įprastinių santykių ir nėra naujo praktinio bendradarbiavimo atvėrimas“, – BNS telefonu iš Briuselio penktadienį sakė ambasadorius Šiaurės Atlanto Taryboje Vytautas Leškevičius.

Pasak diplomato, pirmas ir svarbiausias klausimas NATO-Rusijos taryboje bus Rusijos veiksmai Ukrainoje, taip pat bus keliami karinio skaidrumo klausimai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad tarybos posėdis įvyks artimiausiomis savaitėmis.

Ambasadorius pabrėžė, kad valstybių vadovai ir ministrai yra nusprendę nenutraukti politinio dialogo su Maskva.

Tai bus pirmas toks NATO ir Rusijos susitikimas nuo 2014-ųjų birželio.

Vokietija ir kelios kitos šalys atnaujinti tarybos susitikimus ragino nuo pat 2014 metų pabaigos. Lietuva laikėsi kitokios pozicijos, kad Maskva turi būti izoliuojama.

Rusijos karinis aktyvumas sukelia incidentų ne tik pietiniame, bet ir rytiniame NATO sparne, įskaitant ir Baltijos jūrą, sako Lietuvos nuolatinis atstovas prie Aljanso Vytautas Leškevičius.

Jis teigė tokią poziciją išsakęs pirmadienį skubiai sušaukto susitikimo dėl Sirijos krizės metu.

„Lietuva priminė, kad tokie incidentai vyksta ne tik palei pietinį Aljanso flangą, bet ir aplink rytinį“, - telefonu iš Briuselio BNS sakė V.Leškevičius, turėdamas omenyje incidentą, kai Rusijos karo orlaiviai savaitgalį pažeidė Turkijos oro erdvę.

Ambasadorius teigė Šiaurės Atlanto Tarybos posėdyje priminęs sąjungininkams incidentus, „kurie vyksta Rusijos orlaiviams skrendant su išjungtais automatiniais atsakikliais arba be iš anksto užpildytų tinkamų dokumentų“. Lietuva porą pastarųjų metų stebi didesnį Rusijos karinį aktyvumą virš Baltijos jūros.

V.Leškevičius taip pat įspėjo NATO narių ambasadorius apie Rusijos „agresyvią laikyseną“, kai jos karinis laivynas „kišasi ir trukdo“ komercinei laivybai išskirtinėje Lietuvos ekonominėje zonoje.

Ambasadorius paragino sąjungininkus stiprinti atgrasymo priemones ir kolektyvinę gynybą tiek rytiniame, tiek pietiniame NATO sparne.

NATO pirmadienį Rusijos įsibrovimą į Turkijos oro erdvę pasmerkė kaip „nepaprastą pavojų“ ir pareikalavo, kad Maskva nutrauktų visas atakas prieš Sirijos opoziciją ir civilius.

„Sąjungininkės griežtai protestuoja prieš šiuos Turkijos suverenios oro erdvės pažeidimus ir smerkia šios įsibrovimus bei NATO oro erdvės pažeidimus. Sąjungininkės taip pat nurodo apie nepaprastą tokio neatsakingo elgesio pavojų“, – sakoma NATO pareiškime po skubiai sušaukto susitikimo Sirijos krizės klausimu.

Ambasadoriai iš 28 NATO šalių pareiškė esą labai susirūpinę dėl Rusijos karinių pajėgų telkimo Sirijoje ir atakų, kurios tapo civilių aukų priežastimi ir nekliudė „Islamo valstybės“ džihadistų, priešingai negu tvirtina Maskva.

NATO nurodo, kad kariniai Rusijos veiksmai pasiekė „dar pavojingesnį lygį“ po dviejų atskirų Turkijos oro erdvės pažeidimų šeštadienį ir sekmadienį lėktuvais „Su-30“ ir „Su-24“ Chatajaus regione prie pietinės sienos su Sirija. Turkija pranešė tik apie vieną rusų lėktuvo pažeidimą – šeštadienį.

„Minimas lėktuvas įsibrovė į Turkijos oro erdvę nepaisydamas aiškių, laiku padarytų ir pakartotų Turkijos pareigūnų perspėjimų“, – sakoma NATO pranešime.

Lietuvos atstovas NATO V.Leškevičius teigė, jog sąjungininkai incidentą Turkijoje traktavo kaip „ypatingai rimtą“.

„Buvo pasiųsta nepaprastai stipri ir aiški žinia, kad Aljansas smerkia ir nesitaikstys su tokio pobūdžio Rusijos vienašalėmis akcijomis“, - sakė ambasadorius.

NATO yra dislokavusi raketų „Patriot“ prie Turkijos pietinės sienos su Sirija, kad būtų išvengta migrantų antplūdžio dėl nuožmaus konflikto, nusinešusio jau 25 tūkst. gyvybių ir sukėlusio masinį migrantų bėgimą iš savo šalies, tikintis saugumo Europoje.

„Patriot“ raketas, kurios gali numušti ir lėktuvą, ir priešo raketą, planuota netrukus atitraukti, tačiau nežinoma, ar jų vietoje bus dislokuojama kita ginkluotė.

Lietuvos visuomenė aiškiai supranta iš Rytų kylančias grėsmes, tačiau ne mažiau dėmesio reikalauja padėtis Pietuose, kur karai - irgi realūs, sako Lietuvos ambasadorius prie NATO Vytautas Leškevičius.

Kalbėdamas prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Turkijos pietinėje Antalijos provincijoje, Lietuvos diplomatas sakė, kad jame daugiausia bus diskutuojama apie Rusijos veiksmus ir situacija Šiaurės Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose.

„Grėsmės, kylančios iš Rytų, labai konkrečiai iš vienos šalies, bus kuo išsamiau aptariamos šiame ministrų susitikime, kaip ir grėsmės kylančios iš Pietų. Pripažinkime, kad atrodo, jog jos toli nuo Lietuvos, tačiau Aljansas yra Aljansas, tai yra 28 šalys už 28 šalis, kaip muškietininkai - visi už vieną, vienas už visus. Kad ir kur Aljanso gynybinis šarvas įskiltų, įskiltų jis ir Lietuvoje“, - BNS Antalijoje sakė ambasadorius.

Pasak jo, Lietuvos visuomenėje „pietinės grėsmės atrodo gerokai efemeriškesnės, nes tolimesnės“.

„Nuo „Islamo valstybės“ kūrimo, Sirijos, Libijos, nuo ekstremistinių judėjimų Šiaurės Afrikoje plitimo - tie karai pietiniame flange yra ne mažiau realūs ir reikalauja ne mažiau dėmesio nei rytiniame flange. Abu šie flangai ir grėsmės, kylančios iš jų, ir Aljanso pasirengimas jiems atremti bus esminis mūsų diskusijos objektas“, - pabrėžė ambasadorius.

Atskiru klausimu V.Leškevičius išskyrė ir Rusijos „agresyvų galios demonstravimą“.

„Kalbame ne tik apie Krymą ir Rytų Ukrainą, ne tik apie nuolatinius Minsko susitarimų nesilaikymus ir laužymus, ne tik apie paramą separatistams. Rusijos agresijos veiksmus jaučiame palei visą Aljanso Rytų flangą. Galima paminėti ir pastaruosius įvykius Baltijos jūroje, kai Rusijos kariniai laivai trukdo komercinei laivybai ir komerciniams projektams Lietuvos ekonominėje zonoje, kaip kitaip tai pavadinsi, jei ne kaip Rusijos agresyvų galios demonstravimą. Tai pasireiškia ir kitu, mums labai juntamu būdu, nuolatinėmis pratybomis su ypač agresyviais scenarijais, kurie numato branduolinius smūgius“, - kalbėjo diplomatas.

Trečiadienį prieš prasidedant ministrų susitikimui iš Rytų ir Pietų ateinančias grėsmes akcentavo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Per šias dvi dienas NATO užsienio reikalų ministrai aptars pagrindinius iššūkius, tiek Rytuose, tiek ir Pietuose. Rytuose mes susiduriame Rusijos, atsakingos už agresiją Ukrainoje, užsispyrimu. Pietuose matome neramumus, Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje plintantį žiaurumą“, - sakė NATO generalinis sekretorius.

Jis pabrėžė, kad dabar būtina išlaikyti NATO stiprią, investuoti į kolektyvinę gynybą, didinti pajėgų pasirengimą ir taip pat „daugiau dėmesio skirti veiksmams, kad būtųme pasirengę atremti hibridinį karą ir užtikrinti kibernetinį saugumą“.

Kalbėdamas apie Ukrainą J.Stoltenbergas pabrėžė, kad Minsko susitarimai turi būti pilnai įgyvendinti. „Mes raginame Rusiją nustoti teikti paramą separatistams, atitraukti savo pajėgas nuo Rytų Ukrainos. Veiksmai kalba geriau už žodžius, ir dabar yra laikas veikti ir skubiai, kalbant apie Minsko susitarimų įgyvendinimą“, - sakė NATO generalinis sekretorius.

Praeitą mėnesį Lietuvos užsienio reikalų ministerija apkaltino Rusiją, kad jos kariniai laivai bando trikdyti elektros kabelio į  Švediją tiesimo darbus. Iškviestam Rusijos ambasadoriui išsakytas griežtas protestas.

Pasak V.Leškevičiaus, trečiadienį ir ketvirtadienį truksiančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Antalijoje taip pat bus aptarta Afganistano pažanga, pasirengimas artėjančiam ministrų susitikimui Varšuvoje. Lietuvai susitikime atstovaus ministras Linas Linkevičius.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį pritarė, kad Lietuvos ambasadoriumi prie NATO taptų buvęs užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius.

Pagal Vyriausybės nutarimą, naujas pareigas jis turėtų pradėti eiti vasario 18 dieną.

V.Leškevičius nuo 2014 metų yra paskirtas nuolatiniu Lietuvos atstovu prie Europos Tarybos. Trečiadienį taip pat pritarta, kad diplomatas būtų atšauktas iš šių pareigų nuo vasario 17 dienos.

V.Leškevičius yra baigęs Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetą. Diplomato karjerą Užsienio reikalų ministerijoje jis pradėjo 1996 metais, dirbo įvairiuose postuose. V.Leškevičius ministerijoje ėjo politikos direktoriaus, 2012-2014 metais - viceministro pareigas, vėliau paskirtas ambasadoriumi prie Europos Tarybos.

Ambasadorius skiria ir atšaukia prezidentas Vyriausybės teikimu bei Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu.

Lietuvos ambasadoriumi prie NATO siūlomas buvęs užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius.

Trečiadienį V.Leškevičiaus kandidatūrą svarstė Seimo Užsienio reikalų komitetas.

V.Leškevičius nuo 2014 metų yra paskirtas nuolatiniu Lietuvos atstovu prie Europos Tarybos.

V.Leškevičius yra baigęs Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetą, diplomato karjerą Užsienio reikalų ministerijoje jis pradėjo 1996 metais, dirbo įvairiuose postuose.

V.Leškevičius ministerijoje ėjo politikos direktoriaus, 2012-2014 metais - viceministro pareigas, vėliau paskirtas ambasadoriumi prie Europos Tarybos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį įteikė skiriamuosius raštus nuolatiniam Lietuvos atstovui prie Europos Tarybos (ET) Vytautui Leškevičiui.

Prezidentės ketvirtadienį pasirašytame dekrete nurodoma, kad V.Leškevičius pareigas pradės eiti nuo rugpjūčio 11 dienos.

Susitikime su ambasadoriumi prezidentė aptarė ET veiksmus per krizę Ukrainoje, Europos Sąjungos prisijungimą prie Europos žmogaus teisių konvencijos.

V.Leškevičius yra baigęs Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetą, diplomato karjerą Užsienio reikalų ministerijoje jis pradėjo 1996 metais, dirbo įvairiuose postuose. Prieš paskyrimą V.Leškevičius šioje ministerijoje ėjo politikos direktoriaus, vėliau - viceministro pareigas.