„Trečios pakopos knibinėjimas... Daugelis žmonių priprato prie pensijų kaupimo modelio ir tuos dalykus reikia daryti labai atsargiai, o kiekviena valdžia prie jų maga prikišti pirštus“, – antradienį Seime žurnalistams teigė parlamentaras.   

Jis teigė nepritariantis ir siūlomam visuotiniam nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui.

„Tie mokesčiai nelabai turi didelio šanso išgyventi iki priėmimo stadijos, nes pasiūlytas modelis yra nelabai ką keičiantis fiskaline, biudžeto surinkimo prasme, o jeigu jis nelabai ką keičiantis, bet pakankamai plačiai bandantis apsižioti, tai kam jo reikia?“ – kalbėjo V. Mitalas.  

Laisvės frakcijos vadovas, be kita ko, žada aiškintis, kuo užsiima 25 proc. iš individualios veiklos gyvenančių žmonių, kuriems siūloma didinti mokesčius.

„Kas jie yra? Ar jie tikrai tikrai yra „gyvulių ūkio“ fauna, ar žmonės, kuriems mokesčiai tiesiog didės neįvertinant jų veiklos specifikos“, – teigė V. Mitalas.

V. Mitalas pripažįsta, kad paviešintos pertvarkos tikslų ir pakeitimų yra „labai gerų“, pavyzdžiui, pelno mokesčio pertvarka, kad verslas galėtų daugiau investuoti į technologijas, ir gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai.

„Akcizų klausimą reikės išjudinti – už taršius produktus akcizai turi didėti“, – pabrėžė jis. 

Tačiau V. Mitalas baiminasi, kad diskutuojant dėl mokesčių sistemos pakeitimų galima „užsivelti detalėse“.

„Nerimą kelia, ar nebus užsivelta detalėse, kurios pakankamai smulkios, bet kelia nemažai klausimų“, – tvirtino Laisvės frakcijos atstovas.

„Labai yra valdančiosios koalicijos frakcijoms nesunku pasirinkti, nes ir mokslo argumentai, ir koalicijos kolegų argumentai yra vienoje pusėje, tai aš tikiuosi, kad jie tą pusę ir pasirinks“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė jis.

Pasak V. Mitalo, šio sprendimo laukia nevyriausybinės organizacijos, jam pritaria ir šį klausimą tiriantys mokslininkai.

„Tikiuosi, kad ir Seimo nariai priims labai logišką sprendimą“, – kalbėjo parlamentaras.

Pagal Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pakoreguotą siūlymą, Administracinių nusižengimų kodeksas būtų papildytas nuostata, kad neteisėtas nedidelio kiekio kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas be tikslo platinti užtrauktų įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 250 eurų.

250–400 eurų dydžio baudos grėstų už pakartotiną nusižengimą. Visais atvejais kanapės, jų dalys, aliejus, dervos, ekstraktai ar tinktūros būtų konfiskuojamos.

Šiandien viliuosi, kad bus pritarimas po svarstymo. Kaip klostysis priėmimas, matysime vėliau, bet manau, kad šiandien turėtų būti teigiamas rezultatas.

Taip pat numatyta, kad šį nusižengimą padarę asmenys gali būti būti įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos programose, kursuose.

Asmuo, kuris savanoriškai kreiptųsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar valstybės institucijai pats atiduotų neteisėtai įgytas kanapes, jų produktus, būtų atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės.

Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, jog šiuo klausimu koalicijoje nėra vieningo sutarimo.

„Koalicija dirba pagal koalicijos sutartį. Koalicijos sutartyje labai aiškiai šitie klausimai yra apibrėžti kaip klausimai dėl kurių nėra vieningo sutarimo“, – žurnalistams sakė premjerė.

Pasak jos, sprendimo šalininkams reikės ieškoti platesnės paramos nei tik koalicijoje, kadangi „akivaizdu, kad valdanti koalicija vien savo balsais šitų sprendimų priimti negali, nėra tam 71 balso“.

„Tie, kam šitas klausimas atrodo vertas sprendimo, deda pastangas, kad šitas klausimas būtų išspręstas, o tie, kuriems atrodo kitaip, jie deda kitas pastangas ir matysime, koks bus rezultatas“, – pridūrė ji.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen vylėsi, jog po pateikimo pasiūlymui ketvirtadienį bus pritarta.

„Šiandien viliuosi, kad bus pritarimas po svarstymo. Kaip klostysis priėmimas, matysime vėliau, bet manau, kad šiandien turėtų būti teigiamas rezultatas“, – kalbėjo ji.

Liberalų sąjūdžio atstovas Jonas Varkalys su kolegomis yra pateikęs siūlymą, kad tris kartus per vienus metus su kanapėmis įkliuvęs asmuo turėtų sulaukti įpareigojimo kreiptis į priklausomybės ligų centrą ir įvykdyti gydytojo psichiatro sudarytą gydymo programą.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiam pasiūlymui nepritarė. Tuo tarpu V. Čmilytė-Nielsen sako, jog su šiuo jos partijos kolegų siūlomu saugikliu pataisos susilauktų platesnės paramos.

„Tai yra saugiklis, manau, kad jeigu bus pritarta jam, tikėtina, kad ir tie kolegos, kurie buvo susilaikę, nubalsuos už“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Tuo tarpu Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ ketvirtadienį pranešė nepalaikanti šio siūlymo, vadindami jį neatsakingu ir skatinančiu didinti narkotinių medžiagų vartojimą.

Valdantieji taip bando legalizuoti mažmeninę prekybą, nelegalią lengvųjų narkotikų rinką.

Pasak frakcijos nario Sauliaus Skvernelio, kanapės, kaip ir visi kiti narkotikai, yra „tas pats blogis“, didžiulė priklausomybė, kad ir kaip valdantieji bandytų jas teisinti.

„Baudžiamojo proceso pakeitimas administraciniu kelia didžiulę riziką ir grėsmę. Valdantieji taip bando legalizuoti mažmeninę prekybą, nelegalią lengvųjų narkotikų rinką. Viskas prasideda nuo nekaltų parūkymų draugų kompanijoje, o vėliau žmonės tampa priklausomi, jie įtraukiami į platinimą ir prekybą“, – pranešime teigė S. Skvernelis.

„Mūsų frakcija narkotinių medžiagų dekriminalizavimo nepalaikys“, – tvirtino jis.

Demokratų atstovas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Algirdas Stončaitis savo ruožtu teigia, kad bausmė nėra pagrindinis įrankis ieškant sprendimo, tačiau valdantieji nesiūlo ir jokių socialinių priemonių, kurios labiau įtrauktų ir skatintų nevyriausybines organizacijas, bausmių vykdymo sistemos pareigūnus ir kitas institucijas veikti bendrai kovojant su šiuo visuomenei neigiamu reiškiniu.

Šiuo metu už disponavimą nedideliu kiekiu bet kokių narkotinių medžiagų gresia baudžiamoji atsakomybė.

Pagal Seimui teikiamą projektą, Baudžiamajame kodekse būtų numatyta, kad asmenims, kurie neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, nebūtų taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Siekis dekriminalizuoti kai kurių narkotinių medžiagų įsigijimą ir turėjimą nėra pirmas šios kadencijos Seime – parlamentarai praėjusį lapkritį atmetė tai numačiusias pataisas.

Praėjusios kadencijos „valstiečių“ Seimas yra patvirtinęs tuometinio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos vadovautos Sveikatos apsaugos ministerijos rengtą Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metams programą, joje irgi įrašytas siekis dekriminalizuoti mažiau pavojingas su narkotikų vartojimu susijusias veikas, už jas numatant administracinę atsakomybę.

2018 metais Seimas du kartus atmetė pataisas dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimo dekriminalizavimo.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas šių metų pradžioje skelbė, kad narkotikų paplitimas Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus išaugo pusantro karto.

Parlamentaras dar mažiausiai metus eis šias pareigas. Tuo metu jo pavaduotoju trečią kartą iš eilės perrinktas Tomas Vytautas Raskevičius.

„Per pastaruosius metus pavyko įgyvendinti svarbių darbų – pavyzdžiui, biudžete nugulė mūsų pasiūlymai dėl finansavimo švietimui ir priklausybės ligų prevencijai, bus kompensuojamas elektros kainų didėjimas verslui, sustabdėme naujus mokesčius, pavardes galime rašyti orginalo kalba“, – sakė V. Mitalas.

„Dabar esame susitelkę, kad galų gale išspręstume žmogaus teisių klausimus, atneštume klimatos kaitos programą, mokesčių pertvarką – tai tik dalis laukiančių darbų. Mano tikslas, kad Laisvės frakcijos idėjos Seime būtų ne tik girdimos, bet taptų realybe“, – pridūrė jis.

Laisvės frakcijos sutarimu seniūnas renkamas kas metus. Pirmaisiais šios Seimo kadencijos metais seniūnės pareigas užėmė Ieva Pakarklytė, vėliau – V. Mitalas.

V. Mitalas ketvirtadienį registravo naują siūlymą pratęsti PVM lengvatą iki 2023 metų pabaigos.

Tokiam terminui yra pritaręs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, tačiau Seimas ketvirtadienį po pateikimo balsvo už premjerės siūlymą dėl trumpesnio termino.

Be kita ko, tarp palaikiusiųjų Vyriausybės vadovės siūlymą buvo ir Laisvės frakcijos nariai, nepaisant to, kad jų seniūnas V. Mitalas prieš posėdį teigė sieksiąs kitokio spendimo. 

V. Mitalas sako, kad PVM lengvatos pratęsimas būtų „tiesioginė ir aiški parama“ verslui sudėtingu laiku.

Jis priekaištauja, kad Vyriausybė ilgai nesakė, ar apskritai siūlys lengvatą pratęsti, o Biudžeto ir finansų komiteto pozicija keitėsi atsižvelgiant į politines aplinkybes.

Esame skolingi šiam sektoriui aiškumą ir stabilumą, ir liekame prie savo siūlymo pratęsti lengvatą metams.

„Visgi mes esame skolingi šiam sektoriui aiškumą ir stabilumą, ir liekame prie savo siūlymo pratęsti lengvatą metams“, – išplatintame pranešime sakė parlamentaras.

Pasak. V. Mitalo, pernai sumažintas PVM tarifas padėjo smulkiajam verslui atsistoti ant kojų po to, kaip jis buvo priverstas užsidaryti per kovido pandemiją.   

Tuo metu I. Šimonytė sako, kad lengvata nepasiekia didelės dalies mažesnių maitinimo paslaugų teikėjų – didžiąją  naudos dalį gauna dideles apyvartas generuojančios įmonės.

PVM lengvata maitinimo sektoriui baigia galioti šių metų pabaigoje. Ji buvo įvesta pernai siekiant padėti nuo COVID-19 pandemijos ypač nukentėjusiam verslui.

„Kol kas su biudžetu jų (mokesčių pakeitimų – BNS) teikiama nėra, tai reiškia, kad teoriškai įvairūs pakeitimai, kurie teoriškai galėtų būti kitais metais, jie tikrai neatsiras, bet galbūt kitais metais ta diskusija įvyks ir viešumoje“, – trečiadienį Žinių radijui sakė politikas.

Jis teigė, kad valdančiojoje koalicijoje diskusija šia tema su finansų ministre Gintare Skaiste vyko.

Pasak V. Mitalo, tarp kitų idėjų galima svarstyti Pasaulio banko ekspertų siūlymą Lietuvai progresiniu principu apmokestinti visas gyventojų pajamas.

„Viena vertus, pajamų apmokestinamas iš skirtingų šaltinių tam tikrų tarifu, man atrodo, anksčiau ar vėliau neišvengiamas dalykas, turint omeny, kaip modifikuojasi darbo rinka, kaip matome, iš ko žmonės realiai skirtingas pajamas, toks tam tikras mokesčių paprastinimas galėtų būti“, – tvirtino Seimo vicepirmininkas.

Anot jo, taip pat reikėtų svarstyti, ar ne per didelis 21 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM).

V. Mitalas atkreipė dėmesį, kad reikia spręsti ir vidutinio, smulkaus bei stambaus verslo apmokestinimo klausimus, nes, jo teigimu, Lietuvoje įmonės dėl mokestinės sistemos nebenori augti – iš vidutinės įmonės nenori pereiti į didelės įmonės kategoriją, dėl to steigia antrines įmones ir bando išlaikyti įvairias lengvatas, taikomas smulkiam ir vidutiniam verslui.

„Tai indikuoja, kad mūsų pelno apmokestinimas yra per sudėtingas ir jį reikėtų reformuoti į paprastesnę pusę, sprendžiant reinvestuojamo pelno apmokestinimo klausimą“, – sakė parlamentaras.

Kita vertus, jis skeptiškai įvertino galimybę įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį.

„Manau, kad reikėtų nekilnojamojo turto mokesčius daryti itin atsargiai, ypač kai matome, kas vyksta pasaulinėse rinkose, kiek kainuoja paskolos, palūkanos didinamos Europos centrinio banko ganėtinai drastiškai ir greitai. Nemanau, kad nei fiskaline prasme, nei rinkos pokyčių prasme tas nekilnojamojo turto mokestis atneštų labai didelių efektų“, – teigė V. Mitalas.

Apie planuojamą mokesčių reformą Vyriausybė kalba nuo kadencijos pradžios. Valdantieji yra sakę, kad galima mokesčių reforma turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 2023 metų sausį. Tačiau šiemet vasarį pasidėjus karui Ukrainoje ir kilus energijos išteklių krizei mokesčių peržiūra atidėta laukiant, kol situacija stabilizuosis.  

Pasak jo, verslui būtų kompensuojama pusė sumos virš 24 centų už kilovatvalandę (kWh) elektros kainos ir jos kainos biržoje.

„Verslas mokės 24 centus (už kilovatvalandę – BNS), ir pusę tos kainos (...) tarp biržos kainos ir 24 centų kompensuos valstybė. (...) Verslas didele dalimi moka biržos kainą ir taikant tokį mechanizmą, jie galės pasidengti didelę dalį savo išlaidų“, – BNS ketvirtadienį sakė valdančiosios Laisvės partijos atstovas.

„Finansų ministerija skaičiuoja, kad reikės iki 450 mln. eurų – šiemet ir kitąmet (nuo spalio iki kovo – BNS)“, – teigė V. Mitalas. 

Pasak jo, siūlomas kainų kompensavimo verslui modelis panašus į taikomą Latvijoje.  

„Viena vertus, tai nepanaikins paskatų verslui taupyti elektros energijos išlaidas, taip pat kompensuos didelę dalį dabar įvykusio pabrangimo, kad tai galiotų nuo šių metų spalio iki kitų metų kovo mėnesio imtinai“, – teigė V. Mitalas. 

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, birželį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 22,3 cento už kWh, liepą – 30,5 cento, rugpjūtį – 48 centus, rugsėjį – 36 centus.  

„Viską galime daryti, tik neaišku, ar nuo to bus geriau, jeigu ta Vyriausybė ims persikraudinėti – ar rasis kokia nors alternatyva, kuri kažkaip tai sudėlioja dalykus geriau, taip, kad perkrauti nebereikėtų“, – Žinių radijui trečiadienį sakė valdančiosios Laisvės partijos atstovas.

Jis sakė taip pat laukiantis, kokie klausimai bus pateikti ministrams interpeliacijos atveju. Pavyzdžiui, ar opozicija energetikos ministro Dainiaus Kreivio rengiasi klausti apie liberalizaciją, kurios jis nepradėjo.

„Jeigu tokiais klausimais opozicija juokins bandydami interpeliuoti, tai manau, kad nieko iš to nesigaus“, – sakė V. Mitalas.

Jeigu tokiais klausimais opozicija juokins bandydami interpeliuoti, tai manau, kad nieko iš to nesigaus.

„Galim tikrai persikraudinėti, tą sakiau ir koalicijos pasitarime – jeigu mes labai minorinėmis natomis čia pradedame rudens Seimo sesiją, tai galime ir dabar kažkokius sprendimus priimti. O bet tačiau nežinau, ar iš to gausis nauda kažkokia valstybei. Labai abejoju“, – kalbėjo parlamentaras.

Jis pastebėjo, kad per šaltąjį sezoną „visas Europos laivas bus bandomas išsiūbuoti“, todėl teigė skeptiškai žiūrintis į pastangas didinti politinį nestabilumą.

Pastaruoju metu opozicijos kritikos dėl prasto darbo sulaukė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, energetikos ministras D. Kreivys. Anksčiau pranešta, kad G. Landsbergiui opozicija rengs interpeliaciją.