„Pirminis VTEK patikrinimas parodė, jog pareigos deklaruoti privačius interesus nėra įvykdę du LRT tarybos nariai – Vytautas Petras Plečkaitis ir Raimondas Savickas“, – rašoma trečiadienį paskelbtame VTEK pranešime spaudai.

Anot VTEK, LRT tarybos nariams privalu teikti privačių interesų deklaracijas, tačiau jos nepatenka į viešinamų deklaracijų kategoriją.

VTEK teigia dar 2009 metais pateikusi išaiškinimą, kad LRT tarybos nariai yra priskiriami valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims ir jiems taikytinos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos.

Interesų nedeklaravę tarybos nariai sako apie tokią prievolę nežinoję, ir teigia, kad yra pasirengę pateikti deklaracijas.

„Aš vadovavausi mūsų teisės aktais, ten to nėra įrašyta. Kažkokiame posėdyje buvo kilęs tas klausimas. Bet aš atėjau tik 2016-ųjų rudenį, jie iki tol tą svarstė, bet sprendimo nepriėmė. Nėra jokių problemų, aš prisijungsiu prie to“, – BNS trečiadienį sakė R. Savickas.

LRT interneto svetainėje skelbiama, kad dailininkas R. Savickas nuo 2014 metų dirba Europos Parlamento nario Petro Auštrevičiaus padėjėju, yra Savicko paveikslų galerijos savininkas ir Savicko dailės mokyklos direktorius.

Buvęs ilgametis diplomatas V. P. Plečkaitis sako, kad jam nebuvo paaiškinta apie prievolę deklaruoti.

„Šito aš nežinojau. Aš negaunu atlyginimo iš tarybos, negaliu nieko gauti, tai suprantu, kad ir neturiu jokių interesų, kadangi gyvenu iš pensijos, tai suprantu, kad deklaruoti neturiu. Jeigu reikia deklaruoti – deklaruosiu. Nebuvo išaiškinta man, kaip naujam tarybos nariui, kad turiu deklaruoti“, - BNS sakė V. Plečkaitis.

LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis sako apie prievolę deklaruoti privačius interesus priminęs kolegoms, kai buvo siunčiami atsakymai Seimo nariams. Jis teigė netikrinęs, ar kolegos tai padarė.

„Dėl viešųjų ir privačių interesų yra buvę diskusijų, aiškinimųsi ir išaiškinimų, tik pastaruoju metu supratome, kad reikia tai daryti. O šiaip visi nariai yra informuoti ir visi apie tai žino. Pastaruoju metu buvo apie tai dar kartą priminta. O tarybos pirmininkas apie tai neturi informacijos, niekas neprivalo informuoti, ar jis deklaravęs, ar ne, tiesiog turi žinoti tą prievolę (...). Ne visais atvejais, matyt, net ir sąlygas turėčiau tikrinti, šiuo atveju, nemačiau reikalo užsiimti tikrinimais“, – BNS teigė Ž. Pečiulis.

Klausimas apie interesų deklaravimą buvo pateiktas 66 Seimo narių kreipimesi į LRT Tarybą. LRT vadovo ir LRT tarybos pirmininko atsakyme buvo nurodyta, kad LRT generalinis direktorius, LRT tarybos pirmininkas ir LRT tarybos nariai  deklaruoja viešus ir privačius interesus įstatymų nustatyta tvarka.

VTEK nurodo, kad tyrimą pradėjo, kai gavo BNS žurnalisto klausimą. BNS žurnalistas VTEK teiravosi, ar LRT tarybos nariai turi prievolę teikti interesų deklaracijas ir ar tai yra padarę.

Jau šį sekmadienį LRT televizijos žiūrovų laukia šeštoji atkuriamosios dokumentikos ciklo „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ serija, skirta iškiliam tarpukario Lietuvos visuomenės veikėjui, mokslininkui, teisininkui, kurio idėjos tapo pamatinėmis ir kuriantis Sąjūdžiui.

M. Romeris – unikali istorinė asmenybė, kurio indėlis siekiant Lietuvos nepriklausomybės nenuginčijamas. Nors jis save laikė lenku, amžininkų lenkų buvo vadinamas išdaviku, nes jo visuomeninė veikla buvo nukreipta Lietuvos labui, o ir pats neslėpė esąs Lietuvos patriotas.

„Jis buvo tikras valstybininkas, nes visą savo gyvenimą visais savo veiksmais rodė, kad jam svarbiausia Lietuvos valstybė. Pilietiškumas jam buvo svarbiausia kategorija. Ir jis, nepaisant to, kad pabrėždavo esantis lenkas, visuomet aiškino, kad jis yra Lietuvos lenkas. Jis visais būdais stengėsi įtikinti lenkus, kad jie pakeistų savo mąstymą ir toks požiūris nebuvo itin populiarus“, –  dokumentinio ciklo dalyje apie M. Romerį pasakos teisininkas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Česlovas Okinčicas.

M. Romeris tarpukario Lietuvoje buvo aktyvus visuomenės veikėjas, kurio darbai tapo vienu iš Lietuvos Sąjūdžio įkvėpimo šaltiniu. Tačiau tik Lietuvai iškovojus nepriklausomybė ši asmenybė sulaukė pripažinimo. Dabar jo vardu pavadintas universitetas Vilniuje ir kelios gatvės skirtinguose Lietuvos miestuose.

„Mums Romeris svarbus tuo, kad jis buvo iš tų nedaugelio Lietuvos bajorų, kurie palaikė tautinės valstybės kūrimą. Pats prisidėjo prie jos statymo būdamas mokslo žmogumi ir visuomenės veikėju, publicistu ir šiaip aktyviu žmogumi“, –  LRT eteryje teigs istorikas Vytautas Petras Plečkaitis.

Galimybė išsamiau patyrinėti įdomų M. Romerio gyvenimą atsirado tik pasibaigus sovietmečiui, o tam ypač pasitarnavo jo rašyti itin atviri dienoraščiai, kuriuose jis be jokių užuolankų rašė apie savo kasdienybę. „Manau, kad jo dienoraščiai, jo knygos davė visiems papildomos energijos kaip reikia būti dideliu patriotu ir kaip reikia mylėti valstybę, žmones, kurie tave supa, kaip reikia dirbti tam, kad valstybė taptu nepriklausoma“, – pasakos teisininkas, signataras Česlavas Okinčicas.

Asmeninis M. Romerio gyvenimas buvo ne ką mažiau ryškus ir įdomus, nei jo rašytinis palikimas. Jo meilės santykiai nebuvo pastovūs, o santuoka su pirmąją žmona, kilminga antros eilės pussesere Regina Riomeraite truko vos penkis mėnesius. Kitos jo moterys dažniausiai nebuvo iš kilmingųjų luomo.

„Aš manau, kad atskiras filmas galėtų būti apie Romerio moteris, nes tikrai jis buvo labai žvalus ir simpatiškas, labai inteligentiškas. Moterys jį supo pastoviai. Ten buvo ir meilužės, ir viešnamiai, ir vestuvės, ir išsiskyrimai. Matyti, kad jis buvo labai jautrus moterims. Stengėsi visada užjausti. Jo meilės buvo labai netikėtos“, –  atkuriamosios dokumentikos ciklo dalyje kalbės Č. Okinčicas.

Didžiausia jo gyvenimo meilė – latvė iš gatvės Ana Volberg – kurią jis sutiko viešuose namuose. Tačiau jo mylimoji mirė pakirsta džiovos. Pasak istoriko Rimanto Miknio, tai buvo jo gyvenimo moteris: „Jis ją augino turėdamas galvoje, kad tai yra jo gyvenimo moteris. Tai buvo tikrai didelė meilė. Jis prilygino taip – man yra Lietuvos laisvė, Lenkijos laisvė ir yra Anos Volberg laisvo žmogaus ir moters, tikros moters paveikslas.“

Vėliau jis antrą kartą vedė savo tarnaitę – paprastą kaimo merginą Jadvygą Čepaitę, kuri jam pagimdė tris dukras. „Trečia moteris – netikėta moteris jam. Iš tarnaitės virtusi žmona, jo vaikų mama. Jo gyvenimui suteikė ir tikslą, ir pagrindą, ir galiausiai tam tikrus įpareigojimus, kurie jam galiausiai leido atsiskleisti kaip žmogui“, – teigs istorikas R. Miknys.

Mokslininkas, intelektualas, pedagogas, teisininkas, istorikas, valstybininkas ir visuomenės veikėjas, visuomenei žinomas kaip daugelio knygų autorius M. Romeris ypač pasitarnavo byloje dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos. 1932 m. jis buvo paskirtas teisėju Hagos Teisingumo teisme dėl Klaipėdos krašto konvencijos ir statuto aiškinimo. Tuomet jis apgynė Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos.

„Jis buvo pripažintas kaip aukštos europinės kvalifikacijos profesionalas. Ir į jo žodį buvo įsiklausoma. Jo pastangomis buvo tikrai daug kas pasiekta Lietuvos labui“, – įsitikinęs istorikas R. Miknys.

„Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ – kiekvieną sekmadienį 16.25 val. per LRT televiziją.

Jais tapti pretenduoja žurnalistas Liudvikas Gadeikis, viešųjų ryšių specialistė Dalia Kutraitė–Giedraitienė, Kovo 11-osios Akto signataras Vytautas Petras Plečkaitis ir dailininkas Raimondas Savickas, pranešė komiteto biuras.

Dėl šių kandidatūrų skyrimo balsuos Seimas.

Nauji nariai skiriami vietoje kadenciją rugsėjo 1 dieną baigsiančių Česlovo Juršėno, Tomo Eitučio ir Edmundo Ganusausko, o buvęs žurnalo „Veidas“ redaktorius L. Gadeikis į tarybą siūlomas antrai kadencijai.

LRT taryba yra aukščiausioji Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo institucija, atstovaujanti visuomenės interesams. Ji sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų.

LRT taryba sudaroma įstatymo nustatyta tvarka: keturis narius šešeriems metams skiria prezidentas, keturis narius ketveriems metams skiria Seimas (2 nariai  skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų), keturis narius, kaip savo atstovus, dvejiems metams skiria Lietuvos mokslo taryba, Švietimo taryba, Meno kūrėjų asociacija ir Vyskupų konferencija.