„Valstybė turi pasirinkti modelį, kas tai yra – ar produktas pensijai, ar produktas ilgalaikiam taupymui, kai sumoki mokesčius tada, kai atsiimi. Yra šalių, kur tam tikrą ribotą kiekį lėšų leidžia investuoti be mokesčių. Modelis gali būti labai skirtingas ir daug šalių pasirenka tai, kas joms atrodo teisinga.

Artimiausios kaimynės mums yra Estija ir Latvija. Ten pasirinktas modelis, kad, kaip ir verslas, neišsiėmęs dividendų gali atidėti pajamų mokesčio mokėjimą, tai taip ir investuojantiems gyventojams leidžiama atidėti mokesčių mokėjimą, jei lėšos neišsiimamos vartojimui“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje teigė V. Plunksnis.

Anot jo, investicinės sąskaitos leistų valstybei palengvinti mokesčių administravimą.

„Privalumas vienas pagrindinių – tai paprastesnis deklaravimas žmogui, reikia tik susižiūrėti, ar išsiėmei iš sąskaitos daugiau, nei įnešei. Ir valstybei mokesčių administravimo našta būtų gerokai mažesnė“, – sakė Investuotojų asociacijos atstovas.

„Trūkumas yra, kad laikinai valstybės mokesčių pajamos būtų mažesnės, nes mokesčiai bus sumokėti vėliau. Egzistuoja rizika, kad žmonės, nesuprasdami, ką daro, prisipirks individualių akcijų“, – pridūrė jis.

Lietuvos gyventojai vieninteliai Šiaurės Europoje neturi galimybės naudotis vadinamąja investicine sąskaita. Ji skirta tik mažmeniniams investuotojams investuoti tik į finansinį turtą.

„Eurostat“ skaičiuojama Lietuvos gyventojų taupymo norma jau ne pirmus metus yra neigiama.

"2015 metais iš "Žemaitijos pieno" balanso paslaptingai "dingo" 3,8 mln. eurų, kurie "atsirado" A.Pažemecko kontroliuojamose įmonėse. Kas gali paneigti, kad šios lėšos bus tiesiogiai ar netiesiogiai naudojamos "Žemaitijos pieno" akcijoms pirkti?", - pranešime spaudai sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Anot jo, "dingusios" sumos dydis šokiruoja žinant, kad per dešimtmetį (nuo 2006 iki 2015 metų) "Žemaitijos pienas" dividendais išmokėjo tik 2,2 mln. eurų, iš kurių daugiau nei pusė atiteko A.Pažemeckui ir su juo susijusiems asmenims.

Pasak V.Plunksnio, įstatymai draudžia įmonėms teikti paramą jų pačių akcijų įsigijimui, tačiau A.Pažemeckas daugiau kaip 3 tūkst. smulkiųjų akcininkų turinčioje įmonėje tvarkosi kaip savo kieme.

"2016 metų birželio pabaigoje "Žemaitijos pienas" savo balanse turėjo 15 mln. eurų, todėl baiminamės, kad šie pinigai nenukeliautų A.Pažemeckui, kuris ketina supirkti likusias "Žemaitijos pieno" akcijas", - sakė V.Plunksnis.

Jo teigimu, oficialaus siūlymo cirkuliarą "Žemaitijos pieno" akcijoms supirkti tvirtinsiantis Lietuvos bankas turėtų ne formaliai, o iš esmės pasižiūrėti į įsigijimo finansavimo šaltinius.

"Net jeigu ir bus pateikta vieno iš didžiausių Lietuvos komercinių bankų garantija, užtikrinanti atsiskaitymą, tai nereiškia, kad už jos neslypi įsipareigojimai atsiskaityti "Žemaitijos pieno" lėšomis", - tvirtino V.Plunksnis

Smulkieji "Žemaitijos pieno" akcininkai bei A. Pažemeckas nesutaria dėl "Žemaitijos pieno" akcijų supirkimo kainos, įmonei traukiantis iš biržos. Manoma, kad A. Pažemeckas už akcijas bandys siūlyti kainą, artima šešių mėnesių akcijų kainai biržoje, visą įmonę vertinant 35,3 mln. eurų.

"Jeigu iš "Žemaitijos pieno" būtų "nedingę" tie beveik 4 mln. eurų, įmonės pelnas siektų 10 mln. eurų, todėl atėmus grynuosius pinigus įmonė būtų vertinama vos dviem metiniais pelnais. Tokių akcijų kainų nėra niekur pasaulyje - akivaizdu, kad teisinga "Žemaitijos pieno" akcijų kaina yra keletą kartų didesnė", - sakė V.Plunksnis.

2015 metų "Žemaitijos pieno" ataskaitose atskleista, kad bendrovė apskaitė 3,8 mln. eurų vertės sumažėjimą abejotinoms skoloms, susijusiomis su sumomis, kurios priklauso susijusioms šalims. A Pažemeckas kontroliuoja įmonę "Žemaitijos pieno investicija", sandoriai su kuria stipriai veikia "Žemaitijos pieno" pelną ir pardavimus.

"Jei "Žemaitijos pienas" mano, kad iš A.Pažemecko įmonių nebeatgaus skolų, tai turėtų atsispindėti ir "Žemaitijos pieno investicijos" ataskaitose, tačiau jose apie patiriamus sunkumus - nė žodžio. Todėl akivaizdu, kad visos manipuliacijos skaičiais vykdomos tam, kad sumažinti "Žemaitijos pieno" pelną ir akcijų kainą bei pigiai supirkti smulkiųjų akcijas", - tvirtino V.Plunksnis.

"Žemaitijos pienas" rugpjūčio pabaigoje nusprendė trauktis iš "Nasdaq" Vilniaus vertybinių popierių biržos ir nebesiūlyti įmonės akcijų viešai.

2015 metų pabaigoje ilgametis bendrovės vadovas ir valdybos pirmininkas A.Pažemeckas valdė 44,63 proc., o kartu su sutuoktine Danutė Pažemeckienė - 50,88 proc. akcijų. 7,06 proc. akcijų priklausė Liuksemburgo SEB bankui, 6 proc. - bendrovei "Klaipėdos pienas".

"Žemaitijos pieno" akcijos kotiruojamos biržos Papildomajame prekybos sąraše, penktadienį akcijų uždarymo kaina buvo 0,799 euro.

Reorganizavimą užbaigusi investicijų į informacinių technologijų verslus bendrovė "INVL Technology" ketina pritraukti daugiau kaip 10 mln. eurų, kuriuos panaudos kitų įmonių įsigijimams.

"Susijungus turto valdymo ir informacinių technologijų verslo įmonėms, naujoji bendrovė perėmė abi kompetencijas ir visą sukauptą patirtį, intelektinį kapitalą, sąsajas su mokslu ir kitas vertės auginimo praktikas. Dabar kreipsimės į Lietuvos banką dėl uždaro tipo investicinės bendrovės licencijos bei sieksime pritraukti ne mažiau kaip 10 mln. eurų kapitalo investicijoms", - pranešime spaudai sakė "INVL Technology" direktorius Kazimieras Tonkūnas.

Pasak jo, pritrauktos lėšos bus investuojamos į kitas informacinių technologijų įmones, veikiančias Baltijos šalyse, Rytų Europoje bei esamų pajėgumų stiprinimą. Šiuo metu didžiausios "INVL Technology" investicijos yra 100 proc. valdoma kritinės infrastruktūros bendrovė BAIP, Norvegijos "Norway Registers Development" ir specializuota kibernetinės saugos įmonė NRD CS.

"Verslo verslui segmentas Europoje yra santykinai stabilus, vyrauja aukšti įėjimo į rinką barjerai. Todėl didelė dalis profesionalių, kokybiškas ir inovatyvias paslaugas siūlančių įmonių susiduria su augimo namų rinkoje lubomis. Fonde esančių įmonių pranašumas tas, kad jos papildo viena kitą. Išnaudodamos bendrą ilgalaikį įdirbį kiekviena iš jų gali įsitvirtinti naujose rinkose", - tvirtino K.Tonkūnas.

Jo teigimu, "INVL Technology" ir toliau plės pardavimų kanalą Rytų Afrikoje ir Pietryčių Azijoje, o grupei priklausančios įmonės turės prieigą prie naujų klientų ir darbuotojų resursų šiose rinkose.

"Mūsų tikslas - per 10 metų išvystyti kiekvieną įmonę taip, kad didžioji dalis jų veiktų globaliai, turėtų tvarius verslo modelius ir būtų įdomios kitiems strateginiams investuotojams", - sakė K.Tonkūnas.

Reorganizavimas, kurio metu prie BAIP grupės buvo prijungta nuo investicijų bendrovės "Invalda LT" pernai atskirta įmonė "INVL Technology", baigtas vasario 9 dieną.

Bendrovės, tęsiančios veiklą "INVL Technology" pavadinimu, akcijos bus kotiruojamos "Nasdaq Omx" Vilnius biržoje. Planuojama, kad prekiauti biržoje šios bendrovės akcijomis bus galima nuo kovo mėnesio. Pradinė įmonės kapitalizacija siekia 8,146 mln. eurų, o perskaičiuota vienos akcijos kaina turėtų būti 1,33 euro.

Po reorganizavimo veikiančios "INVL Technology" valdyba ir vadovas nepasikeitė - darbą valdyboje tęsia K.Tonkūnas, Gytis Umantas, Alvydas Banys, Vytautas Plunksnis bei Nerijus Drobavičius.

Pagrindiniai "INVL Technology" akcininkai yra A.Banys (5 proc.) bei jo valdoma "LJB Investments" (20 proc.), Irena Ona Mišeikienė (19 proc.), K.Tonkūnas (13,7 proc.), "Invalda LT" (8,2 proc.) bei "Lucrum investicija" (5 proc.). Bendrovė iš viso turi daugiau kaip 3,5 tūkst. akcininkų.

Lietuvos banko valdomame investiciniame portfelyje akcijų dalis pirmą kartą pasiekė 1 proc. ir, planuojama, per porą metų pasieks 7 procentų. Dienraščio "Verslo žinios" kalbinti analitikai teigia, kad dalies Lietuvos finansinės sistemos saugumo garanto nukreipimas į rizikingą turto klasę yra teigiamas dalykas, nes padės padidinti portfelio grąžą, tačiau perspėja su akcijomis nedaryti individualiam investuotojui būdingu klaidų.

"Ilgalaikė investavimo į akcijas sėkmė priklauso nuo disciplinos - jei pasiekus nustatytą akcijų dalį po rinkos kritimo ji bus atkuriama, o po kilimo -mažinama, siekiant išlaikyti tikslinį lygį, ilgalaikis pelningumas turėtų būti geresnis nei obligacijų. Tačiau jeigu po didelio rinkos kritimo bus nuspręsta investicijų į akcijas dalį mažinti, kaip tai dažnai daro individualūs investuotojai, rezultatas bus prastas",- kalba Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

"Manyčiau, centriniam bankui, kaip atsargiam ir rizikos vengiančiam investuotojui, būtų pakankamai akcijų portfelyje turėti iki 10 proc.. Lietuvos banko politikoje numatyta, kad akcijos gali užimti iki 7 proc. portfelio vertės - sakyčiau, apsidrausta pakankamai, juolab kad pati investicijų į akcijas dalis bus diversifikuota ir rizika papildomai prislopinta", -sako finansavimo sprendimų centro projektų vadovas Mantas Valužis.

Lietuvoje įsigaliojus Žemės įsigijimo "saugiklių" įstatymui, trims Vilniaus biržos įmonėms - "Agrowill Group", "Linas Agro Group" ir "Invalda LT" - bus suvaržytas naujų investuotojų pritraukimas, gali tapti sunkiau padidinti įstatinį kapitalą, o tai gali atsiliepti ir akcijų likvidumui biržoje.

"Tikėjomės, kad prezidentė šio įstatymo nepasirašys. Visgi jis įsigalios, tad neigiamų pasekmių bus daug - visų pirma, susiaurės potencialių investuotojų į mūsų įmonę ratas, nesvarbu, ar tai būtų strateginiai, ar finansiniai investuotojai. Be to, sunkiai įmanoma taps įstatinio kapitalo didinimo procedūra, kai kapitalas didėja daugiau nei 25 proc. Pavyzdžiui, pastarasis mūsų kapitalo didinimas daugiau nei 50 proc., kai pagrindiniu mūsų akcininku tapo verslininkas Kęstutis Juščius, po įstatymo įsigaliojimo realiai būtų buvęs sunkiai įmanomas", - sakė bendrovės "Agrowill Group" valdybos pirmininkas Vladas Bagavičius.

"Nepaisant to, kad įmonės kotiruojamos biržoje, įstatymą skaitant pažodžiui, galima suprasti, kad įsigyti daugiau nei 25 proc. jų akcijų negalės beveik niekas, nes tai būtų prilyginta žemės pardavimui tose įmonėse, kurių akcijos perkamos. Maža to, įstatymas, tikėtina, prieštarauja ES laisvojo kapitalo judėjimo direktyvai. Jeigu įstatymas liks galioti, įmonių plėtra įmanoma tik plečiant gyvulininkystę", - teigė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Po beveik dešimt metų trukusių ginčų smulkieji "Spaudos" akcininkai sulaukė teismo palankaus sprendimo dėl akcijų išpirkimo pagal oficialųjį siūlymą. Sprendimas "Spaudos" byloje yra precedentas, kuriuo galėtų pasinaudoti ir Panevėžio tekstilės bendrovės "Linas" akcininkai, sako specialistai, rašo "Verslo žinios".

"Nuo šiol visi smulkieji akcinių bendrovių akcininkai neprivalės nuolankiai laukti, kol kontrolinį akcijų paketą įgijęs stambusis akcininkas teiksis pateikti oficialųjį siūlymą supirkti jų turimas akcijas už teisingą kainą. Kiekvienas galės individualiai kreiptis į teismą, prisiteisti jiems priklausančių akcijų kainą ir dėl uždelsimo patirtus nuostolius", - sakė smulkiesiems akcininkams byloje atstovavęs advokatų kontoros "Ecovis Miškinis, Kvainauskas ir partneriai" advokatas Kęstutis Kvainauskas.

"Teismo sprendimas, priimtas dėl "Spaudos" bylos prieš "Viti", yra geras precedentas, juo galėtų pasinaudoti ir "Lino" akcininkai. Šiuo metu analizuojame situaciją ir, tikėtina, artimiausiu metu pakviesime burtis "Lino " akcininkus, kurie turėjo "Lino" akcijų, kai buvo peržengtos kontrolės ribos (2006-ųjų liepos 11 diena ir 2012 metų gegužės 8 diena), ir teikti ieškinį dėl prievolės įvykdymo natūra", - sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Žemės ūkio paskirties žemės kainoms ir sandorių skaičiui lipant aukštyn, brangstanti žemė virsta milijoniniais pelnais į žemę investuojančių Lietuvos įmonių balansuose. Šios bendrovės prognozuoja, kad, nors politikai kišasi į rinką, žemė bus nebloga investicija ir 2014-aisiais, ketvirtadienį rašo "Verslo žinios".

"Rinkos kilimą 2013 metais didele dalimi lėmė tai, kad po rekordinio derliaus 2012-aisiais ūkininkai suskubo pirkti tai, ką geriausiai išmano ir iš ko gyvena, - žemę. Dabartinės derliaus prognozės ir grūdų kainos pasaulio rinkose yra mažesnės, todėl staigaus kilimo nebus. Be to, politikų iniciatyvos varžo žemės įsigijimą stambesniems žemvaldžiams", - teigė "Invaldos LT" investicijų valdytojas Vytautas Plunksnis.

Tačiau jis teigė, kad šiemet žemės kainos dar gali augti. "Agrowill Group" valdybos pirmininkas Vladas Bagavičius taip pat teigė, kad šiemet kainos gali dar kilti, tačiau ne taip sparčiai, kaip praėjusiais metais.

Atnaujinta Vartotojų ir bankų tarybos sudėtis – prie jos prisijungė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir Lietuvos centrinės kredito unijos atstovai, informuoja Lietuvos bankas.

„Džiaugiuosi, kad Lietuvos banko iniciatyva prie vieno stalo sukviesti vartotojų asociacijų ir bankų atstovus pasiteisino – tarp šių dviejų pusių prasidėjo konstruktyvus dialogas, kurį, tikimės, sėkmingai pavyks plėtoti ir toliau. O tarybai pasipildžius naujų organizacijų atstovais, bus galima aprėpti daugiau vartotojams kylančių problemų“, – sako Vilius Šapoka, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius.

Praėjusiais metais įsteigta Vartotojų ir bankų taryba per pirmuosius veiklos metus daugiausia dėmesio skyrė problemoms, kylančioms dėl būsto kreditavimo santykių, aptarti. Tarybos iniciatyva buvo pasiūlytos, parengtos ir patvirtintos Įsiskolinimų, susidariusių klientams nesilaikant finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartis, valdymo gairės. Dokumente apibrėžtos kredito įstaigų teisės ir pareigos finansinių įsipareigojimų nevykdančių klientų atžvilgiu bei tokių klientų teisės ir pareigos bendradarbiaujant su kredito įstaiga ir siekiant, jei įmanoma, išvengti kredito sutarties nutraukimo.

Taryba kitais metais savo veikloje daugiausia dėmesio skirs bankų taikomiems įkainiams, vartotojų informavimui euro įvedimo klausimais ir geros bankų praktikos kodekso keitimo galimybėms.

Vartotojų ir bankų taryboje taip pat diskutuojama bankų taikomų mokesčių, atsakingojo skolinimo ir skolinimosi, geros bankų praktikos kodekso keitimo klausimais, konsultuojamasi dėl Lietuvos banko parengtų teisės aktų projektų. Ši taryba prisidėjo prie vartotojų informavimo apie vartotojų ir finansų įstaigų ginčų Lietuvos banke nagrinėjimo tvarką.

Atnaujintos sudėties Vartotojų ir bankų tarybą sudaro šie nariai: Rūtenis Paukštė ir Vytautas Kalmatavičius (Lietuvos bankų klientų asociacija), Kęstutis Kupšys (Asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“), Marekas Močiulskis (Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba), Vytautas Plunksnis (Investuotojų asociacija), Ramūnas Džiugas (Lietuvos centrinė kredito unija), Lietuvos bankų asociacijos atstovai – Audrius Matikiūnas, Vilmantas Martišius, Žygimantas Stankevičius ir Mindaugas Morkūnas.

Šią tarybą Lietuvos bankas, siekdamas tvarios finansų rinkos plėtros ir ieškodamas būdų veiksmingai spręsti bankų ir jų paslaugų vartotojų asociacijų problemas, įsteigė 2012 m. liepos mėn. Tarybos veiklą koordinuoja Lietuvos banko Priežiūros tarnyba.