Viešai paklausė per posėdį

Nors savivaldybės vadovybė aiškina, kad treningai nedingo, bet sporto mokyklos direktorius pavaduotojui įspėjimą vis tik skyrė.

Kretingos rajono taryba viešo klausimo apie V. Tamašauskui skirtą nuobaudą sulaukė per vieną tarybos posėdį.

Tarybos narys Giedrius Petreikis viešai transliuojamo tarybos posėdžio metu užklausė apie naujai pastatyto Kretingos sporto centro veikla turintį rūpintis V. Tamašauską.

„Žinant, kad žuvis pradeda pūti nuo galvos, sulaukęs tam tikros informacijos, esu kiek sunerimęs. Norisi, kad komplekso vadovas būtų ta kelrodė žvaigždė ir pavyzdys visoje struktūroje. Mane pasiekusi informacija siunčia signalą. Per porą mėnesių, kiek vadovas dirba įstaigoje, jis jau sugebėjo sukelti iššūkių šiai įstaigai. Norėčiau savivaldybės administracijai suformuluoti paklausimą, kad administracija visai tarybai atsakytų. Ar Sporto mokyklos direktoriaus pavaduotojas jau turi tarnybinių pranešimų, pradėtų tarnybinių patikrinimų ar tarnybinių nuobaudų savo atžvilgiu? Jei turi, prašytume administraciją tokią informaciją pateikti ir supažindinti tarybos narius“, – pernai vykusio viešo posėdžio metu pasisakė G. Petreikis.

Nesikišo: Kretingos rajono meras A. Kalnius nelabai noriai kalbėjo apie incidentą sporto mokykloje, tačiau pripažino, kad treningus neva kažkas išsinešė pasimatuoti. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kas maudosi džiakuzi?

Klausiamas dienraščio „Klaipėda“, Kretingos tarybos narys G. Petreikis patikslino, kokia žinia buvo pasiekusi jo ausis.

„Aš sulaukiau informacijos, kad veikiausiai iš Kretingos sporto mokyklos galėjo būti pradingusi sportinė apranga, bet vėliau buvo grąžinta. Žinoma tik tiek, kad sporto mokyklos direktoriaus pavaduotojo pareigas einančiam V. Tamašauskui buvo skirta nuobauda. Bet kokia ji, niekas man oficialiai neatsakė, esą dėl asmens duomenų“, – tikino G. Petreikis.

Jis stebėjosi, kad V. Tamašauskas klausimų dėl savo veiklos sulaukė neilgai eidamas šias pareigas.

V. Tamašauskas nors ir eina sporto mokyklos direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigas, realiai jam priskirta kuruoti naujai pastatytą Kretingos sporto centrą su baseinu.

„Incidentas fiksuotas praėjusių metų birželį. O priimtas jis į pareigas buvo gal gegužę, juk konkursas vyko pavasarį. Man teko stebėti šį konkursą. Kiek aš žinau, V. Tamašauskui buvo skirtas įspėjimas, bet to oficialiai niekas nepatvirtino. Žmonės man pasakojo, kad buvo pasigesta sportinių kostiumų, liaudiškai tariant, treningų“, – pasakojo G. Petreikis.

Kretingos sporto centras, kuris oficialiai duris atvėrė pernai, priskirtas Kretingos sporto mokyklai.

„Iš pradžių buvo planuota statyti sporto kompleksą su mokyklinio tipo baseinu. Bet paskui projekte ir džiakuzi atsirado. Kas ten maudosi? Nežinau, gal šventi žmonės?“ – apie baseiną pasakojo G. Petreikis.

Mums tikrai sekasi puikiai.

Ginčas – dėl sąvokų

Oficialiai Kretingos savivaldybė G. Petreikiui atsakė, kad, remdamasi Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, duomenų apie incidentą sporto mokykloje neatskleis.

„Kažkodėl traktuojama, kad V. Tamašauskas yra privatus asmuo, nors pagal viešojo asmens sąvoką jis atitinka viešojo asmens apibrėžimą“, – stebėjosi G. Petreikis.

Šiuo metu V. Tamašauskas yra išrinktas į Klaipėdos rajono tarybą.

Politikas yra Švietimo, kultūros ir sporto, Kontrolės komiteto narys, taip pat Sodininkų bendrijų specialiosios rėmimo programos paraiškų vertinimo, Tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų rėmimo programos prašymų vertinimo, Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijų narys.

V. Tamašauskas taip pat užima vadovaujamą postą biudžetinėje įstaigoje, kurios steigėjas yra Kretingos rajono savivaldybė.

Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 75 dalyje labai konkrečiai išaiškinta, kas yra viešasis asmuo.

Kainavo: aštuonerius metus statytas Kretingos sporto centras užima per 4,7 tūkst. kv. m ploto, jame įrengtas 25 m ilgio keturių takelių baseinas, universali sporto salė, kurioje telpa 800 žiūrovų. Centro statyba kainavo per 8,5 mln. eurų. / Kretingos savivaldybės nuotr.

Mokyklos vidaus reikalas?

„Klaipėda“ dėl paaiškinimų kreipėsi į Kretingos sporto mokyklos direktorių Remigijų Malakauską.

Paklaustas apie istoriją, kurioje minima jo pavaduotojo V. Tamašausko pavardė, sporto mokyklos direktorius atsiduso.

„Kaip ir kiekvienoje darbovietėje, visko atsitinka. Nekomentuosiu tokių dalykų. Tai yra mokyklos vidaus reikalas. Nebūtinai viską viešai daryti“, – pareiškė mokyklos direktorius.

Patikinus, kad pats R. Malakauskas, kaip ir jo pavaduotojas V. Tamašauskas, yra vieši asmenys, todėl visuomenė privalo žinoti viską apie incidentus, kurie pasibaigia tarnybinėmis nuobaudomis, direktorius vis tiek reiškė tik savo nuomonę apie viešųjų asmenų poelgius.

„Nemanau, kad dėmesys ir klausimai pasibaigs. Mes pateikėme atsakymą atsakingoms institucijoms, tarybos nariams. Nemanau, kad aš per spaudą viešai turėčiau aiškinti, kas nutiko su vienu ar kitu darbuotoju“, – pareiškė R. Malakauskas.

Viso pokalbio metu R. Malakauskas nepatvirtino, kad buvo dingę treningai, tačiau tiesiai klausiant, ar tai buvo nesusipratimas, R. Malakauskas tylėjo.

„Kažkam tai įdomu? Tikrai ne. Tai yra darbuotojo ir darbdavio reikalas“, – kalbėjo R. Malakauskas.

Klausiant, kokį sprendimą dėl nuobaudos jis priėmė, R. Malakauskas vis dūsavo, tačiau tiesiai į klausimą neatsakė.

„Pavogta nebuvo“

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius taip pat nenoriai kalbėjo apie Kretingoje sklandančias kalbas apie incidentą sporto mokykloje.

„Tai – dviprasmiška situacija. Direktorius turėtų komentuoti, kokius sprendimus jis priėmė. Aš žinau tą situaciją. Kažkas kažko nepadarė, kažkas kažko neįdavė. Aš nesigilinau. Mažavertis nusižengimas. Todėl nekreipiau daug dėmesio į tai“, – kalbėjo Kretingos meras.

A. Kalnius aiškino, kad pasitiki sporto mokyklos vadovu ir jo sprendimais.

„Pavogta nebuvo. Kiek aš žinau, tai buvo viena viršutinė (sportinio kostiumo – A. A.) dalis ir ji buvo grąžinta. Tai buvo ar matuojama, ar dar kažkas. Nematau jokios nusikalstamos veikos. Jei jis (V. Tamašauskas – A. A.) neatleistas, vadinasi, viskas gerai“, – tikino A. Kalnius.

Kretingos meras aiškino, kad V. Tamašausko veikla jis labai patenkintas.

„Jei yra nusiskundimų, jis visada turi atsakymus. Kol kas jam neturiu nė vieno blogo žodžio“, – akcentavo A. Kalnius.

Žmonės man pasakojo, kad buvo pasigesta sportinių kostiumų, liaudiškai tariant, treningų.

Nenusižengė, bet įspėjimą gavo?

Dienraštis „Klaipėda“ raštu kreipėsi į Kretingos savivaldybę dėl oficialaus atsakymo.

Savivaldybės atstovas spaudai Albertas Barauskas atsakė, kad Kretingos rajono savivaldybė, sulaukusi žurnalistų klausimų, žodžiu kreipėsi į Kretingos sporto mokyklos direktorių ir direktoriaus pavaduotoją ūkio reikalams dėl minimos situacijos.

„Abiejų įstaigos vadovų teigimu, praėjusių metų birželį tarp įstaigos darbuotojų buvo įvykęs nesusipratimas dėl vieno sportinio kostiumo. Nei įstaiga, nei įstaigos darbuotojai jokios finansinės žalos dėl to nepatyrė. Pažymime, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo pradėtas, bet, įstaigos direktoriaus teigimu, siekdamas, kad analogiški nesusipratimai nepasikartotų ateityje, jis skyrė pavaduotojui įspėjimą“, – atsakyme pabrėžė A. Barauskas.

Kretingos rajono savivaldybė pažymėjo, kad, įvertinusi abiejų vadovų žodinius paaiškinimus, šį įvykį taip pat vertina kaip nesusipratimą.

„Išskirtina, kad įstaigos direktoriaus pavaduotojas daugiau jokių pastabų dėl savo tarnybinės veiklos nėra sulaukęs, atvirkščiai, šiuo metu Kretingos sporto centras, lyginant su kitais analogiškais sporto centrais Lietuvoje, išsiskiria gerokai geresniais finansiniais ir veiklos rezultatais. O už sporto centro veiklos organizavimą būtent ir yra atsakingas minimas direktoriaus pavaduotojas“, – rašoma savivaldybės atsakyme.

Giedrius Petreikis / Asmeninio archyvo nuotr.

Išsinešė parodyti

Dienraštis „Klaipėda“ dėl komentaro kreipėsi į patį V. Tamašauską. Jo buvo prašoma paaiškinti situaciją, kurią aptarinėja ne tik Kretingos, bet ir Klaipėdos rajono gyventojai, kurie rinko politiką į rajono tarybą.

„Viena iš mano darbo funkcijų yra sandėlio valdymas. Tai apibrėžia mano pareiginis aprašas: 6.8 p. „Aprūpina techninio personalo darbuotojus apsauginėmis darbo priemonėmis, spec. rūbais, avalyne, įrankiais ir inventoriumi“, 6.21 p. „Rūpinasi Mokyklos valdomiems objektams reikalingo inventoriaus ir medžiagų įsigijimu“. Viena iš man pavestų užduočių buvo naujojo Kretingos sporto centro darbuotojų darbo rūbų pirkimas. 2023 m. birželio mėnesį vyko prekių poreikio planavimas ir pirkimų derinimas bei tiekėjų atranka. Paėmiau vieną kostiumą kaip pavyzdį į susitikimą su įmone pasimatavimui, kokybei, stiliui, spalvoms įvertinti ir aptarti. Tikslas buvo parodyti, kokio tipo ir kokybės rūbai darbuotojams yra perkami šiuo metu. Po susitikimo jį grąžinau“, – situaciją nupasakojo V. Tamašauskas.

O kokiomis aplinkybėmis paaiškėjo, kad mokykla pasigedo sportinio kostiumo ar kostiumų?

„Vidinės komunikacijos stoka. Viso įvykio trukmė – dvi dienos. Įvyko nesusipratimas, nes paėmęs neperspėjau kolegų. Vėliau sutarėme, kad vieni kitus informuosime, jei kažką paimsime iš sandėlio. Eilinė darbinė situacija“, – tikino sporto mokyklos direktoriaus pavaduotojas.

Paklaustas, kaip pats paaiškintų šį įvykį, V. Tamašauskas patikino, kad tai vertina kaip darbinį nesusipratimą.

V. Tamašausko taip pat klausta, ar tiesa, kad šį sportinį kostiumą (ar kostiumus) teko grąžinti?

„Ne taip formuluojate klausimą. Ne „teko grąžinti“ kažkam pareikalavus, bet po susitikimo pavyzdį grąžinau, kaip ir privaloma paėmus bet kokią darbo priemonę ar inventorių“, – atsakė V. Tamašauskas.

Direktoriaus pavaduotojui buvo skirta tarnybinė nuobauda – įspėjimas. Ar kokiai nors institucijai buvo skundžiamas šis Kretingos sporto mokyklos direktoriaus sprendimas?

„Mano klaida pirmosiomis darbo savaitėmis buvo ne tai, kad paėmiau daiktą, kurio reikėjo susitikimui, bet tai, kad paėmiau neįspėjęs. Tai pripažįstu ir nematau jokių problemų gavęs įspėjimą. Savo kolektyve taip pat skatinu vidinę komunikaciją, siekiant išvengti panašių nesusipratimų. Darbuotojų daug, džiaugiuosi, kad Kretingos sporto centras dirba pranokdamas planuotus lūkesčius. Mums tikrai sekasi puikiai“, – patikino V. Tamašauskas.

Pasakojo apie paveikslus

Prašymą iškviesti į viešą teismo posėdį liudyti sutuoktinį teikė kaltinamosios gynyba.

Klaipėdos rajono tarybos narys, konservatorius V. Tamašauskas pasakojo, kad pats ėmėsi restauruoti J. Lankučio bibliotekos rūsiuose rastus paveikslus.

Vyras aiškino, kad rūsiuose buvo aptikti žinomų dailininkų darbai.

„Mes savo šeimoje ir aplinkoje nepakenčiame netvarkos“, – kalbėjo V. Tamašauskas.

Tačiau Klaipėdos apygardos teismo teisėja Daiva Jazbutienė pertraukė liudininko monologą, klausdama, kuo jo pasakojimas susijęs su byla.

„Aš dar šiek tiek norėčiau pasisakyti“, – tęsė V. Tamašauskas.

V. Tamašausko teigimu, jis galėjo išleisti nuo 250 iki 350–400 eurų šių darbų restauracijai.

Teisiamosios I. Tamašauskienės sutuoktinis papasakojo tik tiek, kiek ir kaip jų šeima galėjo prisidėti prie bibliotekos gerovės – už savus pinigus pirktais dažais išdažytas buvusios direktorės kabinetas, jos vyras restauravo paveikslus, kurie tame kabinete ir buvo pakabinti.

„Iš esmės liudininkas nei paneigia, nei patvirtina įtariamosios kaltės“, – po V. Tamašausko pasisakymo reziumavo byloje kaltinimą palaikantis Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Jevgenij Michailovskij.

Vytautas Tamašauskas. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Į kišenę – pusė tūkstančio?

Kaltinimų I. Tamašauskienė sulaukė dėl to, kad, neturėdama teisės pati paskirti sau premijos, esą galėjo pasinaudoti jai pavaldžiais darbuotojais ir taip galėjo gauti turtinės naudos.

Pasak teisėsaugos, tyrimo metu surinktų duomenų visuma leidžia pagrįstai įtarti, kad I. Tamašauskienė trims bibliotekos darbuotojams paskyrė didesnes premijas, nei buvo numatyta darbuotojų skatinimo projekte, ir įkalbėjo juos dalį gautos išmokos perduoti jai.

STT manymu, tokiu būdu moteris galėjo neteisėtai gauti daugiau nei pusę tūkstančio eurų.

Pinigai – į voką

Antradienį teisme liudijo bibliotekos vyriausioji metodininkė Jūratė Tilvikienė, kuri patvirtino, kad sulaukė savo viršininkės, bibliotekos Metodinio skyriaus vedėjos Laimos Damulienės tiesaus pasiūlymo.

„Ar galima per tavo sąskaitą pervesti Indrai pinigus?“ – pareiškė bibliotekos darbuotoja.

J. Tilvikienė teisme minėjo, kad neįtarė, jog tai gali būti kažkokia afera.

Moteris patvirtino, kad jai buvo pervesta didesnė pinigų suma, o L. Damulienei ji esą perdavė apie 240 eurų. Pirminėje apklausoje moteris buvo minėjusi, kad gautus pinigus kolegė įsidėjo į voką.

Moteris aiškino, kad tik po direktorės atleidimo suprato, kokiu iš tiesų keliu direktorei galėjo atitekti biudžeto pinigai.

„Aš tada prasitariau, kad pasakysiu visą tiesą. L. Damulienė pasakė, kad niekas manimi nepatikės. Jaučiuosi kalta ir įsivėlusi“, – prisiminė moteris.

Teismas tęs liudininkų apklausas tolesniuose posėdžiuose.

Baudžiamasis kodeksas tam, kas, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, numato baudą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų.

V. Tamašauskas šį pavasarį vykusiuose rinkimuose kandidatavo ir į Klaipėdos rajono mero postą. Tačiau kandidato itin didelė sėkmė nelydėjo, iš kovos dėl mero posto jam teko trauktis dar po pirmojo turo.

Vis dėlto į Klaipėdos rajono tarybą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąraše vyras pateko. Iš viso šiai partijai taryboje atstovauja trys politikai.

Kadangi Valstybės tarnybos įstatyme išaiškinta, kokia veikla yra laikoma nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis, V. Tamašauskui teko palikti Dauparų-Kvietinių seniūnijos seniūno pareigas.

Paprastai tariant, tarybos narys, kuris balsuoja dėl lėšų skyrimo, etatų steigimo ar priima kitus sprendimus dėl konkrečios seniūnijos, pats negali tuo pat metu eiti dar ir seniūno pareigų.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija skelbia, kad seniūno pareiginė alga (neatskaičius mokesčių) – nuo 2 046 eurų.

Pats V. Tamašauskas be darbo neliko. Kretingos rajono savivaldybė patvirtino, kad šis vyras laimėjo Kretingos sporto mokyklos direktoriaus pareigoms užimti skelbtą konkursą.

Minima, kad kova dėl šių pareigų buvo rimta, dalyvavo stiprūs kandidatai.

Tačiau darbo sutartis su V. Tamašausku dar nepasirašyta.

Vyras turės kuruoti Kretingos sporto centro, kuris dar tik baigiamas statyti, veiklą.

Apie 8 mln. eurų kainavęs sporto centras panaudos sutartimi bus perduotas valdyti Kretingos sporto mokyklai.

Nuostaba – dėl turtų

Dauparų-Kvietinių seniūnijos seniūnas 45-erių V. Tamašauskas vos prieš kelerius metus paliko ganytojišką tarnystę.

Iš tikinčiųjų aukų anksčiau gyvenęs ir kunigystę metęs vyras sukėlė apkalbų, kai paaiškėjo, koks yra šio kandidato į Klaipėdos rajono savivaldybės mero postą valdomas turtas.

"Iš kur tokie turtai? Gyvenamasis namas ir žemės sklypas Klaipėdos rajone, dviejų kambarių butas I. Kanto gatvėje uostamiestyje. Dar ir vieno kambario butas Herkaus Manto ir dar dviejų kambarių butas J. Karoso gatvėje, Klaipėdoje. Kokia čia tarnystė tokius turtus krauna? Ar sutuoktinių valdomas turtas atitinka jų gaunamas pajamas? Ką Mokesčių inspekcija pasakytų?" – klausė vietiniai gyventojai laiške.

Redakcijai atsiųstoje medžiagoje minimas šeimos valdomas turtas.

V. Tamašauskas yra vedęs. Jo žmona Indra Tamašauskienė nuo praėjusių metų rugpjūčio 5 d. buvo atšaukta iš J. Lankučio viešosios bibliotekos direktoriaus pareigų.

"Užfiksuoti faktai, kad bibliotekos direktorė, siekdama asmeninės naudos, naudojosi tarnybine padėtimi. J. Lankučio viešajai bibliotekai buvo nupirktas automobilis "VW Passat", už kurį iš biudžeto kiekvieną mėnesį yra sumokama ne mažiau nei po 450 eurų. Šis automobilis skirtas įstaigai, tačiau išaiškėjo faktai, kad bibliotekos direktorė kasdien juo naudojosi asmeninėms reikmėms", – rašoma viešai skelbiamame rajono savivaldybės pranešime.

Tačiau I. Tamašauskienė ginčija atleidimo faktą ir santykius su darbdaviu aiškinasi teisme.

Su bažnyčia nesipyko

O štai V. Tamašauskas viešoje erdvėje iki šiol stengdavosi išvengti tiesaus atsakymo apie kunigystę ir atsisveikinimą su bažnytinėmis pareigomis.

Sulaukęs dienraščio "Klaipėda" klausimų dėl šio savo gyvenimo etapo, V. Tamašauskas iš karto paprašė atsiųsti klausimus raštu.

Patikinus, kad raštu kandidato į merus atsakymai kažin ar įtikins jo rinkėjus, seniūnas vis dėlto ryžosi pokalbiui.

V. Tamašauskas dar 2017 m. viešoje erdvėje buvo pristatomas Kintų, Vilkyčių ir Saugų parapijų klebonu, prieš tai šis vyras tarnavo kunigu Rietave, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje.

O štai jau 2021-aisiais vyras laimėjo Dauparų-Kvietinių seniūno vietą.

"Nepatogumo dėl tokio biografijos fakto aš neturiu. Su bažnyčia nesusipykau. Beveik penkiolika metų bažnyčiai atidaviau ir man neblogai sekėsi", – pripažino V. Tamašauskas.

Aš moraliai nebegalėjau sau leisti tarnauti bažnyčiai ir gyventi šeimoje.

Užleido vietą vyrui

V. Tamašauskas į mero postą kandidatuoja Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąraše, nors pats ir nėra labai susisaistęs su šia partija.

"Mane Tėvynės sąjunga remia kaip kandidatą ir deleguoja į mero rinkimus, bet aš nesu partijos narys", – teigė kandidatas.

Rajono gyventojus nustebino tai, kad būtent V. Tamašauskas konservatorių yra siūlomas į mero postą, o ne šios partijos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkė Rasa Petrauskienė.

Ši politikė anksčiau pralaimėjo kovą rajone dėl Seimo nario mandato Petrui Gražuliui.

Ar tai reiškia, kad konservatoriai nusprendė, kad buvęs kunigas bus rimtesnis konkurentas kovoje dėl valdžios?

"Konkurencijos partijos viduje nejaučiu, tai buvo R. Petrauskienės apsisprendimas. Tai stipraus žmogaus požiūris", – kalbėjo V. Tamašauskas.

Ar partija nusprendė, kad kandidato vyro vedamas sąrašas gali tikėtis daugiau balsų?

"Tai ir yra pagrindinis motyvas. Kelis kartus R. Petrauskienė dalyvavo rinkimuose, bet likdavo antra. Apsisprendimas partijoje buvo toks. Aš nesu vienintelis, pakeitęs partijos skyriaus pirmininkę. Taip nutiko Mažeikiuose ir Šilutėje. Moterys pasitraukė ir užleido vietą vyrams", – pripažino V. Tamašauskas.

Turi ir lėšų, ir skolų

V. Tamašauskas pripažino, kad maždaug 2017 m. paliko dvasinę tarnystę, o jau 2021-aisiais kandidatavo į seniūno postą.

Kyla klausimas, kokia veikla sukrovė solidžius turtus šiam kandidatui į merus?

"V. Tamašauskas, būdamas kunigu, kaip suprantame, atlyginimo negaudavo, turėjo būti išlaikomas iš tikinčiųjų aukų. Todėl neturint pajamų ir negalint pagrįsti pajamų šaltinio, nuo kurio turėjo būti mokamas gyventojų pajamų mokestis, jis negalėjo savo vardu įsigyti jokio turto. Nuo 2021 m. V. Tamašauskas dirba seniūnu, o seniūno vidutinis mėnesinis darbo užmokestis į rankas sudaro apie 1 450 eurų. Jo žmona, dirbdama savivaldybės bibliotekos direktore, uždirbo apie 1,5 tūkst. eurų. Kaip iš biudžeto algas gaunantiems asmenims galėjo pavykti sukaupti turto, verto šimtų tūkstančių? Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje matyti šių asmenų deklaracijos. Bendra sutuoktinių turto vertė, be paskolų, siekia 426 290 eurų. Esminis klausimas – iš kur visa tai ?" – klausiama dienraščiui siųstame klausimyne apie V. Tamašausko turto deklaraciją.

Vyras deklaracijoje nurodė valdantis 73 580 eurų vertės turtą, esantį daugiabučiuose, automobilis įvertintas 19 tūkst. eurų.

Kandidato vardu kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma siekia 27 tūkst. eurų.

O paskolų buvęs kunigas nurodė turįs 25 tūkst. eurų.

I. Tamašauskienė deklaravo turinti turto daugiabučiuose. Jis vertas 41,5 tūkst. eurų.

Moteris vardu registruotas ir gyvenamasis namas Klaipėdos rajone, vertas 115 tūkst. eurų. Žemės sklypas įvertintas dar 20 tūkst. eurų.

Seniūno žmona važinėja 25 tūkst. eurų vertės automobiliu.

Moteris nurodė, kad turi 17,7 tūkst. eurų piniginių lėšų, o skolų – 33 tūkst. eurų.

Šventė: V. Tamašauskas (kairėje) didžiavosi tuo, kad būdamas klebonu atnaujino Saugų bažnyčią, į kurios atidarymo šventę buvo atvykę tuomečiai Šilutės savivaldybės vicemeras Algirdas Balčytis, Telšių vyskupijos vyskupas augziliaras Genadijus Linas Vodopjanovas. Laikraščio "Šilokarčema" nuotr.

Verslas žlugo

Jei rinkėjams kyla klausimų, kokie verslai buvusiam kunigui vos per kelerius metus padėjo susikrauti nemenką turtą, verta pasižvalgyti, kokiu verslu užsiėmė V. Tamašauskas.

Registrų centras skelbia, kad 2006 m. V. Tamašauskas, kartu su kitu akcininku įkūrė įmonę "Personalo atrankos studija".

Nurodyta, kad bendrovė teikė paslaugas, užsiėmė prekyba, tarpininkavimu, gamyba ir kita veikla, neprieštaraujančia įstatymams.

Nuo 2008 m. V. Tamašauskas buvo vienintelis įmonės akcininkas.

Nuo 2006 iki 2008 m. įmonei vadovavo V. Tamašauskas, nuo 2008-ųjų – jo žmona, tuo metu dar I. Jankauskaitė.

Žvelgiant į įmonės finansinius dokumentus, matyti tai, kad įdarbinimo paslaugas teikianti įmonė didelių turtų porai nesukrovė.

Pavyzdžiui, paskutinėje, 2016-ųjų, finansinėje įmonės ataskaitoje pažymėta, kad bendrovė metų gale turėjo atsargų už penkis eurus. Tai – nesunaudotų degalų likutis.

Per vienerius metus gautinos sumos sudaro 2 155 eurus. Išankstiniai mokėjimai tiekėjams – 67 eurai, o atskaitingų asmenų skolos – 2 082 eurai.

Metų gale įmonė savo sąskaitoje turėjo 1 442 eurus.

Verslas porai nepavyko, tad 2020 m. Registrų centrui pateiktas prašymas likviduoti įmonę.

Plušėjo valydamas salonus

Pats V. Tamašauskas aiškino, kad, be įmonės, kurią teko uždaryti, jis dar papildomai užsiėmė individualia veikla.

"Buvau registravęs individualią veiklą. Tai buvo automobilių priežiūra. Tai buvo kosmetiniai dalykai, cheminis valymas. Šiek tiek dirbau su nekilnojamuoju turtu", – neslėpė V. Tamašauskas.

Sunku įsivaizduoti buvusį kunigą automobilių salonų valykloje, tačiau V. Tamašauskas teigia, kad gyventojų laiške minimi turtai iš tiesų priklauso jam ir žmonai, o nekilnojamojo turto sąrašas – kuo tikriausias.

"Viskas, ką išvardijote, yra tiesa. Iš kur tiek pinigų? Pažiūrėkite, kiek paskolų imta. Namas statytas iš paskolos. Taip, aš turiu 27 tūkst. eurų paskolą, bet ji yra butui I. Kanto gatvėje. O dar yra mano žmonos paskolos namui", – tikino seniūnas.

V. Tamašauskas aiškino, kad ne tik I. Kanto gatvėje turi dviejų kambarių butą, dar buvęs kunigas valdo vieno kambario butą Herkaus Manto gatvėje, dviejų kambarių butą J. Karoso gatvėje.

Paklaustas, iš kur gavo pinigų tokiems pirkiniams, V. Tamašauskas atsakė, kad padėjo tėvai.

"Tėvai prisidėjo, tai buvo investicija. Tiek mano, tiek ir žmonos tėvai. Tai ir mūsų per gyvenimą sutaupytos lėšos", – pridūrė V. Tamašauskas.

Jo šeimos valdomus butus galima apžiūrėti viešai publikuojamuose butų nuomos skelbimuose.

Politiko rinkėjams iš karto kilo klausimas, ar kandidatas registravo veiklą ir ar moka mokesčius nuo gautų pajamų, gaunamų už butų nuomą?

"Viskas registruota, išimti verslo liudijimai", – patikino V. Tamašauskas.

Dar V. Tamašauskas turi garažą ir prieplauką prie Smiltelės upelio, katerį "Bayliner 2450".

Tokio katerio vertė siekia net ir keliolika tūkstančių eurų. Tai matyti skelbimų portaluose.

"Oi, ten garažo vertė – gal tūkstantis eurų. Ten bevertis turtas. O kateris kainavo kur kas mažiau. Ne 18 tūkst. eurų. Aš katerį įsigijau kaip projektą. Tikėjausi sutvarkyti ir parduoti. Bet grąžinau savininkams, katerio nebeturiu", – aiškino V. Tamašauskas.

Turėjau pasitaupęs šiek tiek.

Žmonai – "Tesla"

Klaipėdos rajono gyventojams užkliuvo V. Tamašausko feisbuke pastebėta nuotrauka su dviem "Tesla" automobiliais kieme.

"Visiškas absurdas. Tai buvo vienas automobilis, ne du. Tai žmona pirko, bet prieš metus pardavė. Aš važinėju "VW Jetta", 2015 metais pagaminta mašina", – sakė V. Tamašauskas.

Tarp buvusio kunigo vyriškų "žaisliukų" minimas ir motociklas BMW.

"Motociklo vertė – du–trys tūkstančiai eurų", – patikino V. Tamašauskas.

Kandidatas: V. Tamašauskas dar 2017 m. aukojo mišias Šilutės rajono bažnyčiose, o dabar jis jau konservatorių kandidatas į Klaipėdos rajono mero postą. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Mėgsta meno kūrinius

Vis dėlto buvusio kunigo pajamų ir išlaidų aritmetika kelia klausimų – jei buvo mokamos paskolos, o butams išleistos visos gyvenimo santaupos, kaip porai pavyko įsigyti meno kūrinių, vertų apie 85 tūkst. eurų?

I. Tamašauskienė deklaravo turinti 29,5 tūkst. eurų vertės meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių. Jos sutuoktinis deklaravo turintis meno ir juvelyrinių dirbinių dar už 55 tūkst. eurų.

"Nieko rimto, tai yra nedidelio formato meno kūriniai. Labai daug dovanotų kūrinių. Kiek iš viso? Pas mus jų gal dvidešimt ar dvidešimt penki paveikslai. Tai tapybos darbai", – aiškino V. Tamašauskas.

Buvęs klebonas didžiavosi pažintimi su marinistu Edvardu Malinausku, tapytoju Henriku Natalevičiumi.

"Vienas kitas kūrinys gautas gimtadienio proga. Bet jie per silpni ir per maži, kad būtų įkainoti  kaip vertybė. Bet mums jie yra brangūs. Gal deklaracijoje kažkas ne taip? Jei 25 paveikslai po tūkstantį eurų, tiek ir būtų – 29,5 tūkst. eurų. Gal kokią klaidą padarėme deklaruodami?" – svarstė V. Tamašauskas.

Pats vyras aiškino, kad visą gyvenimą dirbo, plušėjo ir jo žmona.

"Jos atlyginimas yra siekęs ir keturis tūkstančius eurų, kai ji dirbo žinomoje medienos įmonėje personalo vadove", – tikino V. Tamašauskas.

Klausimai – ir dėl moralės

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą rajone į rinkimus vedantis V. Tamašauskas sulaukė ir ypač rimto gyventojų klausimo dėl moralinių vertybių.

Penkiolika metų tarnavęs bažnyčiai, V. Tamašauskas dviejų vaikų susilaukė dar vilkėdamas sutaną?

"Iš viešosios erdvės, atvirų socialinio tinklų paskyrų supratome, kad V. Tamašauskas su I. Tamašauskiene gyvena seniai. Pora turi du vaikus, vyresnysis jau yra pilnametis. Bet kaip vertinti žmogų, kuris buvo įšventintas į kunigus, spėjame, jau darydamas nuodėmę? Ar toks žmogus iš tiesų sako tiesą, ar galima juo pasitikėti?" – kandidatui į merus pateikė klausimą vienas rinkėjų.

Išties kyla klausimas, nuo kada buvęs kunigas ir jo dabartinė žmona yra šeima?

"Namas yra jos įsigytas turtas. Mano paskola yra I. Kanto gatvėje esančiam butui. Ji imta tada, kai dar ganiau paklydusias sielas. Turėjau pasitaupęs šiek tiek", – tikino kandidatas.

Išeitų, kad visas kitas turtas – žmonos?

"Taip, mes turime pasirašę ikivedybinę sutartį. Viskas joje atsispindi. Būtų neprotinga ir neetiška suplakti į vieną", – patikslino V. Tamašauskas.

Į klausimą dėl kunigo moralės, V. Tamašauskas atsakė tiesiai.

"Taip, mes šeima ir susilaukėme vaikų. Viskas dėl meilės. Mano viduje įvyko apsisprendimas dėl atsakomybės prieš mylimą moterį ir prieš auginamus vaikus. Moraliai nebegalėjau sau leisti tarnauti bažnyčiai ir gyventi šeimoje. Aš pasirinkau šeimą", – prisipažino V. Tamašauskas.

Kreipėsi į patį popiežių

V. Tamašauskas pripažino, kad su bažnyčios vadovais nebuvo konflikto dėl pasitraukimo iš kunigystės.

"Užteko atvirai pasikalbėti su vyskupu Kęstučiu Kėvalu ir jis viską suprato. Buvau vertinamas bažnyčioje. Mano darbai kalba patys už save – visose parapijose, kur tarnavau, padaryta daug darbų", – tvirtino V. Tamašauskas.

Jam klebonaujant Kintuose pavyko gauti ES lėšų, ir bažnyčia buvo kone prikelta antram gyvenimui – sutvarkytas jos fasadas, įkurti bendruomenės namai.

"Mes visą tą laiką negalėjome būti visavertė šeima. O mano žmona visą tą laiką laukė", – neslėpė V. Tamašauskas.

Sutaną pavyko nusimesti ne taip greitai. Po pokalbio su vyskupu jis turėjo kreiptis raštu į popiežių.

"Popiežius yra mane pervedęs į pasauliečių luomą. Aš nežinau kito tokio kunigo, kuris turėtų gavęs iš popiežiaus tokį leidimą. Yra kunigystę metusių kunigų. Ne tik bažnyčia keičiasi, bet ir visuomenė. Tokių klausimų, kurie užduodami man, kaip buvusiam kunigui, po dešimties metų gal net nekils. Na, taip, aš pasirinkau viešumą", – teigė V. Tamašauskas.

Ne asketiški pomėgiai?

Pasirodo, kad Klaipėdos rajono gyventojai – priekabūs rinkėjai, apie kandidato į merus gyvenimą ir pomėgius jie žino viską.

Vietiniai jau suskaičiavo, kiek kartų buvęs kunigas su sutuoktine skrido ilsėtis į Ispaniją, Turkiją ir net Tailandą.

V. Tamašausko rinkėjai klausė: visus pinigus investavus į butus ir namą, mėgaujantis užsienio kelionėmis, iš kur pora dar turi lėšų mokėti už atžalų mokslą vienoje brangiausių uostamiesčio privačioje ugdymo įstaigoje?

Vieno mėnesio ugdymo kaina siekia 700 eurų.

"Oficialiai V. Tamašausko žmona du vaikus augino viena. Vyras juk kunigas buvo. Ar vieniša mama, auginanti du vaikus, ir kunigas, kuris turėjo gyventi iš aukų, gali pagrįsti valdomo turto kilmę ir pajamų šaltinius?" – V. Tamašausko klausė rinkėjai.

"Mano vienas vaikų taip gerai mokėsi, kad buvo pakviestas į šią ugdymo įstaigą. Jo mokslas mums nekainavo nė vieno cento", – akcentavo V. Tamašauskas.

Tai, kad vietiniai apie kandidato gyvenimą viską žino, seniūno nenustebino.

"Yra feisbukai. Mes džiaugiamės savo kelionėmis. Galima išversti taip, kad atrodytų, lyg mes gyvename nenormalioje prabangoje. Bet iš tikrųjų tai paprasti, eiliniai dalykai, o ne šimtatūkstantinės jachtos ir ne kelionės aplink pasaulį motociklu. Aš suprantu žmonių smalsumą. Kažkiek situacija yra išskirtinė su  mano gyvenimo pasirinkimais. Žinojau, kad bus klausimų ir aš į juos turėsiu atsakyti. Aš jaučiau atsakomybę prieš savo moterį ir prieš vaikus. Iš kunigystės pasitraukiau savo noru, manęs niekas neišmetė ir neišvijo", – pastebėjo V. Tamašauskas.

Jis prisiminė, kad atsisveikinus su tarnyste bažnyčiai, dar įvyko keli skandalai, susiję su kunigų meilės reikalais.

"Po metų, kai aš išėjau, Telšių vyskupijoje kilo bumas – daug kunigų išėjo. Nežinau, ar bažnyčia kokį tyrimą atliko, bet dar du ar tris kunigus vyskupas paprašė išeiti", – prisiminė V. Tamašauskas.

2018-aisiais iš tiesų buvo kilęs skandalas dėl buvusio Žygaičių kunigo meilės reikalų.

Viešumoje pasirodė dešimt metų su kunigu gyvenusios moters liudijimai.

Ji tvirtino, kad su kunigu susilaukė trijų vaikų, tačiau santykiams nesusiklosčius vyras nutarė išprašyti moterį iš kartu užgyventų namų.

Dėl Rimkuose buvusio bendro namo porai teko susitikti teisme.

Po į viešumą iškilusio skandalo vyskupas sustabdė kunigo įgaliojimus.

Šią istoriją prisiminęs V. Tamašauskas tikino, kad jam teko girdėti apie panašias kunigų gyvenimo peripetijas.

"Aš pats kaip lankiau bažnyčią, taip ir lankysiu. Konflikto nėra su bažnyčia, nėra vidinio konflikto su Dievu", – pripažino V. Tamašauskas.

Kaip jau minėta, iš sodo namelio, esančio Prienų rajone Veiverių seniūnijoje, Papilvio kaime, išėjo liepos 22 d.

Dingusiojo požymiai:

V. Tamašauskas yra apie 1.80 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, plaukai trumpi.

Apsivilkęs pilkos spalvos kelnėmis su petnešomis ir juodos spalvos auliniais batais.

Asmenis, galinčius suteikti tyrimui reikšmingos informacijos apie vyro buvimo vietą, ar jį mačiusius, policija prašo nedelsiant pranešti Prienų r. PK Veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui Sauliui Dobilui tel. +370 700 65745, +370 677 03867, el. paštu saulius.dobilas@policija.lt arba skubios pagalbos tarnybų telefonu 112.