Primename, kad kitą gegužę maestro V. Kernagiui būtų sukakę 70 metų. Atšvęsti šį jubiliejų visa Lietuva galės kino salėse. 2021 m. pavasarį ekranuose pasirodys dokumentinis filmas „Kernagis“, atskleidžiantis dar nepažintą legendinio muzikanto asmenybės pusę. Visa Lietuva turi išskirtinį santykį su V. Kernagiu. Vieniems jis – dainuojamosios poezijos pradininkas, jautriomis dainomis užgaunantis sielos stygas, kitiems – tautos dvasią budinantis autoritetas, tretiems – tiesiog patrakėlis iš kabareto ar Benas iš Nidos. Nebuvo abejingų ir jo projektams televizijoje. Tačiau koks buvo maestro užgesus scenos šviesoms, iš arčiau leis pažvelgti režisieriaus Andriaus Lekavičiaus dokumentinis filmas „Kernagis“. Jame žiūrovai išvys autentiškus, dar niekur nematytus ir paties V. Kernagio užfiksuotus kadrus.

„Aš nebuvau Vytauto Kernagio draugas, realiame gyvenime mes buvome bendravę tik vieną kartą. Su Kernagiu artimiau susipažįstu dabar – žiūrėdamas ir klausydamas archyvinius kadrus bei kalbėdamasis su žmonėmis, kurie jį pažinojo. Tam tikra prasme taip man net labiau patinka. Susipažįstu su Kernagiu per jo filmuotus vaizdus ir matau pasaulį per jo kameros „akutę“, todėl galiu tapyti vaizdo portretą turėdamas konkrečius „dažus“ ir nesu įkalintas atsiminimų ar istorijų, kurios nebuvo nufilmuotos“, – pasakoja filmo režisierius A. Lekavičius.

Per daugiau nei keturis veiklos dešimtmečius maestro vaidino, grojo, dainavo, režisavo ir tapo tikra ikona. Filme „Maža išpažintis“ legendinį Beną suvaidinusiam V. Kernagiui Nidoje pastatyta skulptūra, Vilniuje – Brodo laikus menantis paminklinis suoliukas, dedikuotos knygos bei festivaliai. Kitais metais pasirodysiantis filmas apie jo gyvenimą atskleis dar vieną kūrėjo talentą – pomėgį kamera fiksuoti akimirkas, atskleidžiančias unikalų jo pasaulio matymą.

„Kelionės į Vokietiją metu, dar 1980-ųjų viduryje, nusipirkęs „Grundig“ vaizdo kamerą, jis aktyviai filmavo gastrolių džiaugsmus, artisto buitį ir šeimos šventes. Kernagis buvo aistringas keliautojas, kuris kelionėse beveik niekada nesiskyrė su kamera. Atvykus iš Sovietų Sąjungos, Vakarų pasaulis atrodė kaip kita planeta. Vaizdai, kaip „Dainos Teatro“ grupė pirmąkart Amerikoje ragauja ananasą, ir sako, kad jis primena lazdyno riešutą ir kopūstus, dabar gal atrodo juokingai, bet puikiai atspindi laikmetį“, – istorija apie dar nematytus archyvinius kadrus dalijasi režisierius.