Kaip Eltai teigė partijos pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis, šiais metais LLRA-KŠS padarys pertrauką ir savo kandidato į prezidentus nekels.

„Buvo pasiūlymas dalyvauti man, bet aš pasiūliau, kad mes šį kartą nedalyvausime – darome pertrauką“, – Eltai teigė paskutiniuose trijose prezidento rinkimuose savo partijai atstovavęs W. Tomaszewskis.

Europarlamentaro teigimu, LLRA-KŠS neskubės pareikšti paramos kitiems kandidatams. Kaip patikino politikas, to jo pirmininkaujama partija tikrai nedarys bent jau pirmajame rinkimų ture.

„Skirtingai nei socialdemokratai, mes neremsime kitų kandidatų. Manome, kad rinkėjai turi patys apsispręsti. Be to, dar nėra pristatytos kandidatų programos. Todėl mūsų rinkėjams socialdemokratų sprendimas yra nesuprantamas (...) Nebent (paramą išsakysime – ELTA) antrajame rate – antras ratas kitas klausimas“, – pažymėjo W.Tomaszewskis.

Teigia, kad pergalę pasiekė ankstesniuose 3 prezidento rinkimuose

Sprendimą padaryti pertrauką W. Tomaszewskis argumentavo tuo, kad, jo įsitikinimu, ankstesniuose prezidento rinkimuose LLRA-KŠS pasiekė visus užsibrėžtus tikslus.

„Mes tris kartus laimėjome rinkimus trijose savivaldybėse: Vilniaus (rajono – ELTA), Šalčininkų rajono ir Visagino savivaldybėse. Tai sudaro apie 200 rinkiminių apylinkių. Taigi, varžydamiesi su visais kandidatais, mes laimėjome virš 10 proc. Lietuvos apylinkių“, – teigė politikas, nesureikšmindamas fakto, kad tokie rezultatai neleido laimėti realaus prezidento posto.

„Tikslai pasiekti, todėl ketvirtą kartą įrodyti tą patį nebėra prasmės. O ir metai sunkūs, mūsų laukia dar dveji rinkimai. Reikia taupyti resursus ir saugoti žmogiškąjį faktorių“, – paaiškino W. Tomaszewskis.

Kaip teigė LLRA-KŠS lyderis, jo vedama partija dar neapsisprendė, kas ves partiją ateinančiuose Seimo ir Europos Parlamento rinkimuose. Dėl pastarųjų, teigė W. Tomaszewskis, bus apsispręsta artimiausią mėnesį.

ELTA primena, kad Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 d.

Tačiau politikas neatmeta galimybės siekti ir prezidento posto.

„Asmeniškai, Waldemar Tomaszewski, greičiausiai, nedalyvaus EP rinkimuose. Po 2020 metų Seimo rinkimų, kai partija turėjo sunkumų dėl sprendimo kas ves mūsų sąrašą, Waldemar Tomaszewski yra pasiryžęs vesti mūsų partijos sąrašą 2024 metų Seimo rinkimuose“, – rašoma partijos atsakyme BNS.

Pasak partijos pranešimo, partijos Vyriausiosios Tarybos narių, partijos eilinių narių W. Tomaszewskis yra raginamas dalyvauti prezidento rinkimuose.

„Susitikimuose su rinkėjais taip pat yra raginamas dalyvauti prezidento rinkimuose, o tokių, tik šį rudenį, pirmininkas turėjo keliasdešimt. Partija šiuo klausimu priims sprendimą po Naujųjų metų. Waldemar Tomaszewski neatmeta varianto, kad nedalyvaus prezidento rinkimuose“, – teigiama pranešime.

Jame taip pat sakoma, kad prezidento rinkimuose 2009, 2014 ir 2019 metais buvo pasiekti visi iškelti partijos tikslai. W. Tomaszewskis dėl aukščiausio valstybės vadovo posto varžėsi tris kartus, jis sulaukė apie 5, 8 ir 10 proc. rinkėjų palaikymo.

„Užtikrintas ir vienareikšmis rinkimų laimėjimas (tame tarpe su išrinktais Prezidentais D. Grybauskaitė ir G. Nausėda) Vilniaus, Šalčininkų ir Visagino savivaldybėse, o taip pat keliasdešimtyje rinkimų apylinkėse: Trakų, Švenčionių, Širvintų, Ignalinos, Zarasų rajonų bei Vilniaus miesto“, – rašoma pareiškime.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga sako, kad kadenciją baigiantis prezidentas Gitanas Nausėda realizuoja partijai artimą jai vertybių, šeimos ir socialinę politiką.

Pastaruoju metu vykdytos visuomenės apklausos rodo, kad W. Tomaszewskis yra tarp nepopuliariausių politikų.

Lapkritį „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa rodo, kad europarlamentarą W. Tomaszewskį 58,3 proc. apklaustųjų vertino neigiamai ir 6,1 proc. teigiamai.

Tokią informaciją remdamasis šaltiniais penktadienį pranešė portalas „15min“.

„Garbės ženklus už nuopelnus lenkų diasporai“ Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) antradienį įteikė viešėdamas Vilniuje.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis W. Tomaszewskis yra kritikavęs rusiškų kanalų draudimą, teigęs, jog reikia ieškoti kontaktų su Baltarusijos valdžios atstovais, 2014-aisiais gegužės 9-ąją segėjo Georgijaus juostelę.

Anot portalo, S. Pieszko buvo susijęs su prosovietine „Jedinstvo“ organizacija ir nebalsavo už Lietuvos nepriklausomybę 1990-ųjų kovo 11-ąją.

„15min“ teigimu, toks M. Morawieckio žingsnis sulaukė kritikos ir Lenkijos spaudoje.

Partijos atstovai taip pat teigia dar vertinantys informaciją dėl galimų rinkimų pažeidimų ir svarstys, ar kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją.

„Konstatuojam tą faktą – po nešvarios ir nešališkos kampanijos rinkimų negalima pavadinti laisvais, deja“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė W. Tomaszewskis.

Anot jo, rezultatus, kai Vilniaus rajone pirmą kartą nuo 1995 metų šios partijos kandidatas, šįkart –  Waldemaras Urbanas, pralaimėjo užleisdamas vietą socialdemokratui Robertui Duchnevičiui, partija sutiko „ramiai“.

„Pasitikome ramiai, prognozavom panašią situaciją. Tai vadinu situacija, kadangi tai nėra kažkoks pralaimėjimas, tai yra pasekmė politinio turgaus, kada vienijasi ne tik partijos, kurios nedalyvauja net nedalyvauja rinkimuose šioje apygardoje, bet ir aukščiausi šalies vadovai kreipėsi naudodamiesi savo tarnybine padėtimi, kreipėsi ir palaikė vieną iš kandidatų“, – kalbėjo partijos vadovas.

Pasitikome ramiai, prognozavom panašią situaciją.

Anot jo, nuolatinių rinkėjų ši partija rajone turi apie 40 proc., Vilniaus rajone gyvena 42 proc. lenkų tautybės gyventojų.

„O Waldemaras Urban gavo virš 49 proc., taigi rezultatas, kaip matote, iš šių skaičių išplaukia, yra geras“, – sakė W. Tomaszewskis.

Jo teigimu, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus rezultatus aptikta ir pažeidimų. Rudaminoje, anot partijos vadovo, tarp kandidatų esant vos kelių šimtų balsų skirtumui, apie šimtas jų buvo „paslėpti“, priskirti socialdemokratų kandidatui. 

„Pastebėjo po pusvalandžio atstovai kiti, bet čia ryškus pavyzdys nesąžiningų rinkimų, kada komisijos nariai paslepia šimtą balsų, skiria kitiems kandidatams. Jei yra tokia nesąžininga kova, tokių nepastebėtų įvykių gali būti dar daugiau“, – teigė W. Tomaszewskis.

Vilniaus rajone iš viso dirbo apie 800 stebėtojų – daugiau nedirbo nė viename rajone. Partijos lyderis teigė, kad kai kurie stebėtojai rinkimuose trukdė pareikšti valią rinkėjams. W. Tomaszewskis spaudos konferencijoje tvirtino, kad ties apylinkėmis budėjo „sukarintų struktūrų“ atstovai.

„Kai kažkas atvažiuoja balsuoti, kaimyną paveža, iškart dešimt stebėtojų, sukarinta struktūra terorizuoja, negali įeit į apylinkę“, – kalbėjo partijos vadovas.

Namuose balsavusieji asmenys, anot jo, juto psichologinį spaudimą, kai į namus ateidavo iki aštuonių stebėtojų. Pagrindiniu pažeidimu jis įvardijo trukdymą pasinaudoti rinkimų teise, visgi nepatikslino, ar ketina kreiptis į teisėsaugą.

Partijos lyderis savo pasisakyme ne kartą akcentavo, kad pralaimėti galima tik sąžiningoje kovoje.

„Kadangi pralaimėti galima tik kovoj sąžiningoj, kai laisvi rinkimai, mes šitą rinkimų antrą ratą negalim pavadint laisvais, tai pralaimėjimo nėra, tiktai konstatuojamas faktas pagal VRK duomenis – mūsų kandidatas nėra pirmas, tą galime konstatuot, nieko daugiau. VRK pranešimai po teismo sprendimo anuliuojami, masiškai anuliuojami“, – kalbėjo W. Tomaszewskis.

„Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga Vilniaus rajone pelnė daugumą taryboje, iš 31 mandato 18 atiteko šiai partijai.

Mero posto siekęs W. Urban teigė, jog meras R. Duchnevičius turės paisyti gyventojų interesų, tuomet ir taryba dirbs vienu požiūriu.

„Jeigu meras matys gyventojų interesą virš savo interesų, tai taryba su meru bendradarbiaus ir dirbs vienu požiūriu. Reikia pabrėžt, kad mero funkcija tarybos veikloj kaip moderatoriaus, jis neturės balso teisės. Taip, meras galės kaišiot pagalius į ratus, jei matys savo interesą aukščiau gyventojų interesų. Taip, galės stabdyt projektus, darbas nebus toks sklandus, viskas priklauso noro ir bendro matymo“, – teigė W. Urban.

Anot jo, partija kol kas renka informaciją dėl pažeidimų ir spręs, ar kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) dėl balsų perskaičiavimo.

„Tai yra du momentai – pažeidimai susiję su procesais rinkimų apylinkėse, mes ir naktį ir dabar renkame stebėtojų informaciją, turime terminą apskundimui, jei informacija bus pakankamai rimta", - teigė W. Urban.

      Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
      Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

„Waldemaras Urbanas užsitikrino laimėjimą antrame rate, kadangi visi supranta, kad turint tokį didelį palaikymą, pakeitimų realiai negali būti“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė W. Tomaszewskis.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, W. Urbanas pirmajame mero rinkimų ture surinko 46,63 proc. rinkėjų balsų, antroje vietoje liko socialdemokratų partijos kandidatas Robertas Duchnevičius su 24,84 proc. balsų.

Per ankstesnius rinkimus LLRA-KŠS kandidatė Marija Rekst buvo išrinkta mere pirmame ture, 2019 metais jis gavo 52,48 proc. balsų.

W. Tomaszewskis teigė, kad pirmojo rinkimų turo rezultatai partijai yra geri, gauta daugiau rinkėjų balsų nei 2019 metais.

„Mes gavome gerokai daugiau balsų, praėjusiuose rinkimuose 59 tūkst. ir 5 proc., šiuose – 5,5 proc. ir apie 65 tūkst. balsų gavome. Tai ženklus padidėjimas“, – sakė partijos lyderis.

„Kėlėme tik 11 sąrašų, neturėjome sąrašo Klaipėdoje, kur gauname apie 5 tūkst. balsų, neturėjome Kaune ir kitur, ten dar 3-4 tūkst. surinkdavome balsų. Galima daryti išvadą, kad realus mūsų palaikymas yra virš 6 proc.“, – pridūrė jis.

W. Tomaszewskis taip pat teigė, kad Vilniaus apskrityje bendrai partija gavo daugiausiai – 55 – mandatus.

„Laimėjome pirmame rate Šalčininkų rajone su 80 proc. balsų, Vilniaus rajone bus antras ratas, bet rezultatas nemažiau įspūdingas, apie 48 proc. balsų gavome, Trakų rajone apie 20 proc. surinko mūsų kandidatas Jaroslavas Narkevičius ir kovos dėl mero posto antrame rate“, – teigė jis.

„Vilniuje ne tik išlaikėme savo pozicijas, bet ir ženkliai jas padidinome, septyni mandatai tai yra labai didelio svorio mandatai“, – teigė W. Tomaszewskis.

Vilniaus miesto savivaldos rinkimuose LLRA-KŠS liko penktoje vietoje, tačiau partijos lyderis sako kol kas neturintis sprendimo, kurį kandidatą sostinės mero rinkimuose paremtų. 

„Rytoj rinksis mūsų štabas, vadovybė, analizuosime situaciją“, – sakė jis.

Politikas taip pat teigė ramiai vertinantis galimybę būti naujoje valdančiojoje koalicijoje sostinėje. Anot jo, buvimas valdžioje ir daugumoje „nėra tikslas savyje“.

„Mandatai, kuriuos surinkome, irgi nėra tikslas, tik priemonė realizuoti programą. (...) Mums pavyko Vilniaus krašte daug darbų nuveikti, turime nemažą mandatų skaičių (...) taip jau yra, kad praktiškai visose savivaldybės, kur turime atstovus, visos partijos nori su mumis bendradarbiauti“, – teigė W. Tomaszewskis.

VRK duomenimis, LLRA-KŠS savivaldos rinkimų pirmajame ture iš viso gavo 5,34 proc. balsų. Vien Vilniaus mieste partija padidino rinkėjų skaičių – čia už ją balsavo 23,89 tūkst. rinkėjų, 2019 metais gavo 19,9 tūkst. balsų.

Prieš ketverius metus LLRA-KŠS laimėjo du merų postus – Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose.

      Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

      Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

„Sunku pasakyti, bet šansai yra dideli. Paskutinės apklausos rodo, kad palaikymas didėja. Mums pavyko atblokuoti tam tikrą informaciją žiniasklaidoje“, – BNS ketvirtadienį sakė politikas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderis, šios partijos kandidatas į Vilniaus merus remiasi portalo „L24“ atlikta apklausa, kurioje nėra duomenų, pagrindžiančių jos reprezentatyvumą.

Sunku pasakyti, bet šansai yra dideli. Paskutinės apklausos rodo, kad palaikymas didėja.

„Artūras Zuokas yra pagrindinis kandidatas, yra lyderis“, – sakė europarlamentaras.

W. Tomaszewskis viliasi, kad jam pavyks išlaikyti esamas pozicijas. Praėjusiuose rinkimuose LLRA-KŠS mero postą iškovojo Vilniaus rajone, Šalčininkuose.

Jis taip pat partijos šansus pozityviai vertina Ignalinos, Varėnos, Zarasų rajonuose.

Vilniuje mero posto siekia 16 kandidatų.

Sociologinių apklausų duomenimis, ryškiausiais favoritais laimėti rinkimus laikomi: buvęs meras Artūras Zuokas, konservatorius Valdas Benkunskas ir Seimo narys Mykolas Majauskas.

„Vakar mes taryboje patvirtinome aštuonias kandidatūras į mero postus, tai tame tarpe buvau ir aš, Vilniaus miesto savivaldybėje, patvirtintas kandidatu į merus“, – BNS penktadienį sakė W. Tomaszewskis.

Anot jo, LLRA-KŠS sąrašą Vilniuje ves dabartinė sostinės vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Jis atsargiai vertina savo galimybes rinkimuose, taip pat sako gerbsiantis visus kandidatus, bet tvirtina, kad rinkimuose „favoritas yra Artūras Zuokas“.

„Stengsimės pateikti labai gerą programą, pirmiausia, norime sutvarkyti priemiesčius, nes centras sutvarkytas (...), o priemiesčiai reikalauja daug dėmesio“, – sakė politikas.

Stengsimės pateikti labai gerą programą, pirmiausia, norime sutvarkyti priemiesčius, nes centras sutvarkytas.

„Koncentruosiuosi į savo rinkimų programą, nenoriu aptarinėti kitų konkurentų, kiekvienas yra garbingas. Bet jei paklaustumėte, kas yra favoritas, tai favoritas manau, yra Artūras Zuokas, kuris turi didelę patirtį. Tai yra svarbu, kadangi lozungų gali būti daug, bet reikia daryti darbus, ką darome ir mes“, – pridūrė  W. Tomaszewskis.

Politikas taip pat patikino, jog neabejodamas atsisakytų europarlamentaro mandato, jei būtų išrinktas sostinės meru.

Konservatoriai į sostinės merus kelia dabartinį vicemerą Valdą Benkunską, Laisvės sąjunga – parlamentarą Tomą Vytautą Raskevičių, socialdemokratai – parlamentarę Rasą Budbergytę, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – parlamentarą Luką Savicką, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – europarlamentarą Stasį Jakeliūną.

Partija „Laisvė ir teisingumas“ į merus siūlo buvusį sostinės merą Artūrą Zuoką, Lietuvos regionų partija – buvusį kariuomenės vadą Valdą Tutkų, Lietuvos žaliųjų partija – Žaliosios politikos instituto prezidentą Remigijų Lapinską, kaip nepriklausomi kandidatai mero posto sieks parlamentarai Mykolas Majauskas ir Aidas Gedvilas.

Savivaldos rinkimai vyks kitų metų kovą.