Pasaulinio garso fizikas, JAV nacionalinio standartų ir technologijų instituto nusipelnęs tyrėjas VU skaitys viešą paskaitą „Laikas, Einšteinas ir šalčiausi dalykai Visatoje“, susitiks su universiteto rektoriumi Rimvydu Petrausku, fizikos fakulteto studentais ir mokslininkais.

W. D. Phillipso Lietuvoje laukta birželio mėnesį, bet tuomet jis susirgo COVID-19.

Mokslininkas tiria atomų sąveikos su šviesa sukeltus reiškinius ir kvantinės informacijos valdymą pavieniais atomų kubitais. Profesorius išplėtojo atomų šaldymo ir kaupimo lazerio spinduliais metodus, sukūrė atomų pagavimo žemose temperatūrose metodą.

1988 metais jis atšaldė atomus iki temperatūros, kuri buvo šešis kartus žemesnė nei anksčiau numatyta teorinė riba.

1997 metais W. Phillipsas kartu su kolegomis Claude'u Cohenu-Tannoudji (Klodu Koenu-Tanudži) ir Stevenu Chu (Styvenu Čiu) gavo Nobelio premiją už atomų šaldymo ir kaupimo, pasitelkiant lazerio šviesą, metodų plėtojimą.

„Minėti fizikų laimėjimai vėliau leido sukurti pirmąjį Bozė-Einšteino kondensatą – naują egzotinę medžiagos būseną, kurios egzistavimą dar prieš 70 metų numatė Albertas Einšteinas ir Indijos fizikas Satyendra Nath Bose. Labai žemose temperatūrose susiformuoja milžiniška (kolektyvinė) atomų banga – Bozė-Einšteino kondensatas, kurioje visi atomai yra tos pačios kvantinės būsenos. Šios būsenos atomai yra tokie atšalę ir tokie lėti, kad iš tikrųjų susilieja ir elgiasi kaip vienas kvantinis objektas, kuris yra daug didesnis už bet kurį atskirą atomą. Šaltųjų atomų tyrimai yra svarbūs sparčiai besivystančiai kvantinei informatikai, labai tiksliems matavimams ir daugeliui kitų sričių“, – teigiama VU pranešime.

Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio standartų ir technologijų instituto nusipelnęs tyrėjas profesorius W. D. Phillipsas lankysis Vilniaus universitete, kur susitiks su rektoriumi Rimvydu Petrausku, fizikos fakulteto studentais ir mokslininkais.

Nobelio premijos laureatas Vilniuje viešės spalio 2–5 dienomis, o spalio 4 dieną skaitys viešą paskaitą „Laikas, Einšteinas ir šalčiausi dalykai Visatoje“ („Time, Einstein and the Coolest Stuff in the Universe“), pranešė Vilniaus universitetas.

Pasak pranešimo, W. D. Phillipsas tiria atomų sąveikos su šviesa sukeltus reiškinius ir kvantinės informacijos valdymą pavieniais atomų kubitais. Profesorius išplėtojo atomų šaldymo ir kaupimo lazerio spinduliais metodus, sukūrė atomų pagavimo žemose temperatūrose metodą. 1988 metais jis atšaldė atomus iki temperatūros, kuri buvo šešis kartus žemesnė nei anksčiau numatyta teorinė riba.

W. D. Phillipsas yra Jungtinių Amerikos Valstijų fizikas, Nobelio premijos laureatas, Amerikos menų ir mokslų akademijos, Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos narys.

W. Phillipsas doktorantūros ir podoktorantūros studijas baigė Masačusetso technologijos institute. 1978 metais jis ėmė dirbti Nacionaliniame standartų ir technologijų institute ir čia atliko apdovanojimus pelniusius tyrimus. W. Phillipsas yra NIST‘o nusipelnęs tyrėjas (angl. NIST Fellow) ir Merilando universiteto išskirtinis profesorius.

Jo vizitas Lietuvoje ir paskaita nukelta į rudenį.

W. D. Phillipsas turėjo dalyvauti pirmadienį prasidedančioje Europos atomų, molekulių ir fotonų konferencijoje.

Joje mokslininkas ketino skaityti viešą paskaitą „Laikas, Einšteinas ir šalčiausi dalykai Visatoje“, pranešė Vilniaus universitetas.

Nobelio premijos laureatas, JAV Nacionalinio standartų ir technologijų instituto nusipelnęs tyrėjas profesorius W. D. Phillipsas tiria atomų sąveikos su šviesa sukeltus reiškinius ir kvantinės informacijos valdymą pavieniais atomų kubitais.

1988 metais jis atšaldė atomus iki temperatūros, kuri buvo šešis kartus žemesnė nei anksčiau numatyta teorinė riba.

Profesorius išplėtojo atomų šaldymo ir kaupimo lazerio spinduliais būdus, sukūrė atomų pagavimo žemose temperatūrose metodą. Už tai W. D. Phillipsui su kolegomis Claude'u Cohenu-Tannoudji (Klodu Koenu-Tanudži) ir Stevenu Chu (Styvenu Čiu) 1997 metais skirta Nobelio premija.

„Minėti fizikų laimėjimai vėliau leido sukurti pirmąjį Bozė-Einšteino kondensatą – naują egzotinę medžiagos būseną, kurios egzistavimą dar prieš 70 metų numatė Albertas Einšteinas ir Indijos fizikas Satyendra Nath Bose. Labai žemose temperatūrose susiformuoja milžiniška (kolektyvinė) atomų banga – Bozė-Einšteino kondensatas, kurioje visi atomai yra tos pačios kvantinės būsenos. Šios būsenos atomai yra tokie atšalę ir tokie lėti, kad iš tikrųjų susilieja ir elgiasi kaip vienas kvantinis objektas, kuris yra daug didesnis už bet kurį atskirą atomą. Šaltųjų atomų tyrimai yra svarbūs sparčiai besivystančiai kvantinei informatikai, labai tiksliems matavimams ir daugeliui kitų sričių“, – teigiama VU pranešime.

Keturioliktąją Europos atomų, molekulių ir fotonų konferenciją organizuoja VU ir Europos fizikų draugija ir Lietuvos fizikų draugija.