Turtinga istorija
Kai 1966 m. buvo įkurtas Kauno namų statybos kombinatas, pirmuosiuose jo darbuotojų pastatytuose namuose užaugo kelios kartos. Per tą laiką Kaunas išgyveno nemažai išbandymų, o šiandien jau tampa patrauklus, modernėja.
Per 50 veiklos metų Kauno namų statybos kombinatas, šiandien žinomas kaip viena didžiausių ir moderniausių statybos bendrovių Lietuvoje „YIT Kausta“, įrengė 52 tūkst. butų, kuriuose apsigyveno per 150 tūkst. gyventojų, pastatė 150 visuomeninių pastatų, 61 švietimo ir ugdymo įstaigą. Per visą laikotarpį prie šių projektų dirbo per 3 000 žmonių.
Tarp garsiausių įmonės projektų – Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro, pirmojo Baltijos šalyse A energinio efektyvumo biurų pastato „Grand Office“ statybos, Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios rekonstrukcija, Kauno oro uosto terminalo statyba ir kt.
Pasak „YIT Kaustos“ generalinio direktoriaus Kęstučio Vanago, įmonei teko išgyventi ir klestėjimą, ir nuosmukį. Per patį krizės įkarštį, 2010-aisiais, stojęs prie įmonės vairo K.Vanagas šiandien džiaugiasi, kad sunkumus pavyko įveikti ir pasiekti tokių rezultatų, už kuriuos dėkoja YIT korporacijos, kuriai priklauso „YIT Kausta“, vadovai. „Darbštumas, atkaklumas siekiant kokybės, sugebėjimas sėkmingai dirbti net sunkiausiomis sąlygomis turbūt yra lietuvių kraujyje. To mums pavydi ir skandinavai“, – šypsosi K.Vanagas.
Atgyja apleistos teritorijos
Įmonė vykdo projektus visoje šalyje, tačiau kaunietiškos šaknys skatina galvoti ne tik apie tai, kaip sėkmingai vystyti verslą, bet ir kaip įgyvendinti tokius projektus, kurie duotų vertę Kaunui. Tad teigiami miesto pokyčiai džiugina.
K.Vanagas pastebi, kad kol toliau sparčiai gyventojų skaičiumi auganti sostinė kenčia nuo didėjančių spūsčių, o nekilnojamojo turto kainos, įmonių veiklos sąnaudos kyla į rekordines aukštumas, užsienio šalių investuotojai po truputį atsigręžia į Kauną.
Atgyjanti laikinoji sostinė gyventojus džiugina gausėjančiais kultūros renginiais, iš naujo atrandama unikalia modernizmo laikotarpio architektūra, žaliosiomis erdvėmis, o po truputį dygstantys nauji verslo pastatai leidžia tikėtis ir naujų kokybiškų darbo vietų. Investuotojus vilioja itin patogi Kauno vieta šalies žemėlapyje – iš jo galima patogiai pasiekti visus didžiuosius miestus.
Daugelis atvykstančiųjų dirbti iš Vilniaus į Kauną mini pagerėjusią gyvenimo kokybę. Mažesniame mieste mažiau laiko praleidžiama transporto spūstyse, o įvairiausio lygio, įvairių šalių virtuvių maitinimo įstaigų, koncertų salių ar teatrų skaičiumi Kaunas beveik nenusileidžia sostinei.
„Jei iki šiol naujų butų pardavimo skaičius sostinėje buvo daug didesnis, šiemet Kaunas sparčiai vejasi Vilnių“, – teigia „YIT Kausta“ vadovas.
Gerėjanti investicinė aplinka skatina ne tik naujų projektų atsiradimą, bet ir naujas darbo vietas gyventojams.
„Nemažai šiemet pradedamų įgyvendinti biurų projektų, tvarkomos apleistos teritorijos, gaivinama pakrantė, pagaliau pradedami tvarkyti miesto nepuošę vaiduokliais tapę pastatai, pavyzdžiui, „Respublikos“ viešbutis Karaliaus Mindaugo prospekte, rodo, kad miestas sparčiai stojasi ant kojų. Be to, pastaruoju metu stebime, kad investuotojai vis labiau domisi galimybėmis biurus įkurti ne sostinėje, bet Kaune. O tai reiškia naujas darbo vietas ir galimybes Kauno universitetuose studijuojantiems būsimiems specialistams, ypač informacinių technologijų specialybių“, – teigia K.Vanagas.
Apie tai, kad Kaunas turi visas galimybes ateityje tapti mokslo ir inovacijų centru, kalbama jau kurį laiką. O šiemet žengtas ir pirmasis didesnis žingsnis: paskelbta, kad Nemuno saloje per kelerius artimiausius metus iškils modernus Mokslo ir technologijų populiarinimo centras. Planuojama pastatyti ne tik itin šiuolaikišką pastatą, kuriame galėtų būti vykdomi naujausi tyrimai, bet ir architektūriniu požiūriu vertingą statinį, kuris puoštų miestą ir trauktų atvykėlių dėmesį. Tokiomis sąlygomis, anot K.Vanago, itin svarbus tampa sklandus verslo ir miesto valdžios bendradarbiavimas.
Neišspręsti klausimai
Po truputį kuriantis naujiems gyvenamųjų namų kvartalams, vykdant Laisvės alėjos rekonstrukciją, tenka prisiminti ir problemas. Viena iš jų – urbanistus gąsdinanti gyventojų tendencija keltis į užmiestį.
„Urbanistiniu požiūriu Kaunas – specifinis miestas. Taip susiklostė, kad kauniečiams gero gyvenimo simbolis yra nuosavas namas ar kuklesnis jo variantas – kotedžas. Taip per pastarąjį dešimtmetį miestas nevaldomai išsiplėtė į užmiestį, o centras, Laisvės alėja ištuštėjo. Tačiau išsikrausčiusiems gyventojams nebuvo sukurta reikiama infrastruktūra“, – pastebi 50 metų veikiančios bendrovės vadovas.
Jo įsitikinimu, miestui gyvybiškai svarbu gaivinti apleistas vietas centre ir aplink jį, sutvarkyti ir gyvenimui pritaikyti upių pakrantes, tai jau prieš kelerius metus sėkmingai padarė Vilnius. „Kad gyvybė būtų, turi cirkuliuoti kraujas – Centre turi gyventi žmonės, kurtis įmonės. Tik taip jis bus gyvas, konkurencingas, patrauklus ne tik esamiems gyventojams, bet ir atvykstantiems“, – sako K.Vanagas.
Gaivina pakrantes
Užduoties gaivinti apleistas upių pakrantes šalia miesto centro „YIT Kausta“ ėmėsi pernai, pradėjusi Piliamiesčio urbanistinį projektą. Priešais Kauno pilį iškils gyvenamųjų namų kvartalas, verslo centras, bus įrengtos viešosios erdvės miestiečių poilsiui.
Visoje teritorijoje planuojama statyti vienuolika daugiabučių gyvenamųjų namų ir daugiafunkcį centrą su gyvenamosiomis ir biurų patalpomis. Skaičiuojama, kad naujai kuriamoje 3,43 ha ploto teritorijoje šalia miesto centro galės įsikurti per 1 000 gyventojų.
„Šventai tikiu, kad projektas padės atgaivinti ir šalia esančias apleistas teritorijas, paskatins kitus investuotojus pradėti statyti naujus objektus aplinkiniuose sklypuose, o dešinioji Neries pakrantė per artimiausią dešimtmetį pasikeis neatpažįstamai“, – sako pašnekovas.
Kaip gyvensime ateityje?
Kaip miestai atrodys rytoj, po dešimties ar penkiasdešimties metų, jau šiandien svarsto ir planuoja urbanistai bei statybų bendrovės, siekiančios kurti ilgalaikę vertę turinčius pastatus.
Prognozuojama, kad, miestams tankėjant, augant jų gyventojų skaičiui, didmiesčiai taps išmanesni, kompaktiškesni, o teritorijas NT vystytojams teks planuoti taip, kad kuo daugiau paslaugų būtų sutelkta vienoje vietoje. Atskirų teritorijų gyvenimui, darbui ir paslaugoms nebeliks – visa tai bus susipynę. Tokius pokyčius neišvengiamai patirs ir Kaunas.
Pasak K.Vanago, nekilnojamojo turto vystytojams tenka vis dažniau galvoti ne tik kaip pastatyti kokybiškus, ilgaamžius namus, kad jie nekenktų aplinkai ir taupiai naudotų energiją, bet ir kaip sukurti gyventojams patrauklią ir patogią aplinką. Būtent tokie projektai reikalauja daug didesnių investicijų, tačiau duoda kur kas didesnę vertę miestui.
„Įgyvendindami savo projektus siekiame, kad jie ne tik būtų patogūs, patikimi, jaukūs, bet ir ilgaamžiai. Kiekvieno architekto ir statytojo svajonė, kad jo namai turėtų išliekamąją vertę, kad besikeičiančioje architektūrinėje aplinkoje išliktų aktualūs ir vizualiai patrauklūs. Pagalvojame, kaip miestas atrodys po 50, 100 metų. Norisi tikėti, kad tai bus šiuolaikiškas, modernus ir gyvybingas miestas, kuriame būtų gera gyventi, mokytis, dirbti“, – sako K.Vanagas.
Istorija
1966 m. įkuriamas Kauno namų statybos kombinatas.
1993 m. registruojama AB „Kausta“. Statybos darbai vykdomi Lietuvoje, Rusijoje, Baltarusijoje.
1999 m. „Kaustos“ akcijos parduodamos Suomijos statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“.
1999 m. personalas ir investicijos sutelkiamos rangos paslaugoms teikti. Didžiausiam Europoje gelžbetonio gamyklų koncernui parduodama „Kaustos“ gelžbetonio elementų gamykla Kaune.
2004 m. pavadinimas keičiamas į „YIT Kausta“.
