„Jeigu bus tokia situacija, kad jokioms pajamų priemonėms nepritariama (Seime. – ELTA), o tik kalbama apie išlaidas, tai Lietuvai galėtų padaryti tikrai didelę žalą“, – po kitų metų biudžeto pateikimo Seime sakė finansų ministras.

Jis teigė, kad Seimo atmestas NT mokesčio praplėtimo siūlymas bus tobulinamas atsižvelgiant į visų pusių išsakytus argumentus.

„Diskutuosime, įsiklausysime į visų pusių argumentus ir pateiksime patobulintą projektą. Viskas priklausys nuo procedūrų, kaip seksis su kitomis procedūromis. (...) Pats atmetimas buvo be motyvų. Jeigu neatsitiko perrašymai su prabangiu NT, tai neturėtų atsitikti ir su mažesnės vertės NT“, – teigė V. Šapoka.

„Jeigu yra kažkokie kardinalūs siūlymai dėl išlaidų didinimo, turi būti nurodomas realus šaltinis, kitu atveju tai – populizmas“, – pridūrė ministras.

Anot jo, dėl neapibrėžtumo ekonomikos rinkose reikia kaupti rezervus, todėl papildomos lėšos sveikatos apsaugai taip pat yra kaupiamos rezervui.

„10 metų tik praėjo ir dabar pasaulio ekonomikoje vėl neapibrėžtumai, bet lygtai tos istorijos nei kairė, nei dešinė nenori prisiminti. Biudžetas turi būti realistinis, atsižvelgiant į tai, kad pasaulio ekonomika lėtėja, tai turės poveikį Lietuvai. Turime kaupti rezervus, nes sveikatos apsauga, jei staiga atsitiktų kažkas ir kristų pajamos, būtų rezervas tam, kad nenutrūkstamai būtų rūpinamasi gyventojų sveikata“, – teigė V. Šapoka.

Kaip ELTA jau rašė, Seimas antradienį priėmė svarstyti Finansų ministerijos parengtą valstybės biudžeto įstatymo projektą. Kitų metų valstybės biudžete planuojama gauti 11,5 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 12,6 mlrd. eurų.

Po pateikimo už kitų metų biudžeto projektą balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė – 36.

Valstybės biudžeto išlaidos augs 8 proc., iki 940 mln. eurų, „Sodros“ – 11,7 proc., iki 472 mln. eurų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) – 7,4 proc., iki 145 mln. eurų, savivaldybių – 11,6 proc., iki 339 mln. eurų.

Valstybės biudžeto pajamos augs 9 proc., iki 956 mln. eurų, „Sodros“ – 9,1 proc., iki 407 mln. eurų, PSDF – 11,7 proc., iki 241 mln. eurų, o savivaldybių – 11,9 proc., iki 350 mln. eurų.

Nominalus valdžios sektoriaus perteklius kitąmet, planuojama, bus ne mažesnis nei 0,2 proc. BVP.

Grupuotė naudojo sudėtingas PVM ir pelno mokesčio grobstymo schemas, mobiliuosius telefonus pardavinėjo Lietuvoje veikiančioms elektroninėms parduotuvėms, mobiliojo ryšio tiekėjams, mažiesiems prekybos tinklams – taip buvo iškreipiama rinka, teigia FNTT. Nemokant mokesčių, prekės atpigdavo 20 procentų.

„Išaiškintas vienas iš didžiųjų šešėlinių tiekėjų Lietuvoje“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė FNTT direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Rameikis.

FNTT teigia, kad kelerius metus mobiliuosius telefonus Lietuvos didžiausioms elektroninėms parduotuvėms, mobiliojo ryšio tiekėjams, mažiesiems prekybos centrams pardavinėję nusikalstamos veikos organizatoriai nesilaikė sąžiningos konkurencijos, nes išvengę mokesčių, galėjo pasiūlyti prekes už mažesnę nei rinkos kaina.

FNTT kriminalinė žvalgyba nusikaltimus atskleidė aiškindamasi, kaip į Lietuvą tiekiami mobiliojo ryšio telefonai ir jų priedai.

Įtariama, kad šia nusikalstama veika Lietuvos biudžetui padaryta 4 mln. eurų žala. Prekybos mobiliaisiais telefonais ir jų priedais apyvarta per nepilnus dvejus metus galėjo siekti apie 20 mln. eurų.

Penki bendrininkai

Nusikalstamos veikos organizatorius Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu suimtas trims mėnesiams. Šis asmuo jau anksčiau buvo žinomas FNTT dėl analogiškų nusikalstamų veikų finansų sistemai. Kadangi jis jau žinojo, kaip teisėsaugos pareigūnai atlieka ne viešus veiksmus, savo veiklą organizavo iš Ispanijos. Net čia gyvendamas jis keitė būstus, oficialiai Ispanijoje negyveno. Vyras buvo sulaikytas Lietuvoje.

„Anksčiau jis buvo įmonės vadovas, tačiau dabartiniame tyrime jis nebuvo nė vienos iš įmonių vadovas ir net ne akcininkas. Jis tose įmonėse buvo niekas. Nusikaltimo organizatoriaus žavesys – būdamas niekas gali organizuoti viską. Didelė dalis įmonių gali būti valdoma elektroninės bankininkystės pagalba. Užsakymai vyksta elektroniniu būdu, sutartis galite sudaryti elektroniniu paštu, apmokėjimas – per elektroninę bankininkystę. Kita šalis realiai nežino, net su kuo bendrauja“, – pasakojo FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininkas Dainius Baršauskas.

Pasak FNTT pareigūnų, po pirmo tyrimo vyras pakeitė veiklos metodus – daugiau neįsigijo turto savo vardu.

Jis sakė, kad mokesčių inspekcija pakankamai greitai aptikdavo subjektus, kurie nemokėjo PVM, nors jų apyvarta buvo didelė. Vieno iš patikrinimo metu inspekcija paprašė pateikti banko duomenų išklotines. Tuomet organizuotos grupės nariai ėmė klastoti bankų sąskaitų išrašus.

Per bendrą tarptautinę operaciją FNTT ir Ispanijos teisėsaugos pareigūnai atliko apie 20 kratų įtariamųjų darbo, sandėliuose, prekybos vietose.

Nusikalstamai veiklai iš Ispanijos, kurioje nuomosi vilą, vadovavo jau anksčiau į FNTT akiratį patekęs ir teistas vilnietis. Praėjusią savaitę tarptautinės operacijos metu sulaikytas jis ir penki jo bendrininkai.

Per metus išleisdavo penktadalį milijono

Dalį iš nusikalstamos veikos gautų pajamų veiklos organizatorius naudojo asmeninėms reikmėms – pernai įtariamasis įsigijo du naujus „Porsche“ automobilius. Kiekvieno jų kaina – apie 140-150 tūkst. eurų. Mašinas jis registravo ne savo vardu, o įmonių. Vilnietis nuomojosi vilą ant jūros kranto viename iš prabangiausių Ispanijos kurortų, pirkdavo prabangos prekes.

FNTT tyrėjų skaičiavimas, asmeniniams poreikiams tenkinti nusikalstamos veikos organizatorius per metus išleisdavo apie penktadalį milijono eurų – 300 – 400 tūkst. eurų.

Teisėsaugai pavyko pritaikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą daugiau nei 200 tūkst. eurų vertės įtariamųjų turtui.

Tyrimo duomenimis, organizuotos grupės nariai įsteigė penkias Lietuvoje registruotas įmones ir 13 bendrovių užsienio valstybėse bei lengvatinio apmokestinimo zonose ir joms vadovavo. Įtariama, kad klastojant šių įmonių ir bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentus – pirkimo-pardavimo sutartis, PVM sąskaitas faktūras ir kt., – siekta neapskaityti tikrosios prekybos mobiliaisiais telefonais ir jų priedais apyvartos. Siekdami apsunkinti nusikalstamos schemos išaiškinimą, Vilniuje veikusios organizuotos grupės nariai reguliariai keisdavo fiktyvias įmones, įsigydami ar įsteigdami naujas.

Minėtoms įmonėms vadovavo statytiniai, dalis jų – asocialūs asmenys. Jiems už parašą ant oficialių dokumentų mokėta po 50 eurų.

„Kai atsiranda pigesnės prekės, mes stebime, kaip jos atsiranda Lietuvoje“, – sakė FNTT direktoriaus pavaduotojas Š. Rameikis.

Manoma, kad įtariamasis vykdė veiklą ir kitose valstybėse – Latvijoje, Lenkijoje, Čekijoje.