„Priimta 14 sprendimų, tačiau atlygintina žala nenustatyta“, – BNS teigė ministerijos atstovė Lina Zimnickienė.

Jos teigimu, ministerija neturi informacijos, ar šie žmonės vėliau kreipėsi į teismą.

L. Zimnickienės teigimu, komisija nesistemina duomenų, konkrečiai susijusių su koronaviruso infekcija, tačiau „paprastai pareiškėjai prašo atlyginti nuo kelių šimtų iki šimto tūkstančių eurų sumą“.

Komisijos pirmininkė, Lietuvos pacientų forumo vadovė Ieva Drėgvienė sako, kad  žmonės į komisiją dėl koronaviruso dažniausiai kreipiasi, prašydami atlyginti žalą dėl artimojo mirties.

Pasak jos, daugiausia skundų gauta dėl tų gydymo įstaigų, kur fiksuota daugiausia židinių. Tačiau I. Drėgvienė teigė jų tiksliai įvardinti negalinti, nes šie duomenys nėra sisteminami.

„Kiek pamenu, buvo Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, lyg buvo Klaipėdos universitetinė ligoninė“, – teigė Lietuvos pacientų forumo pirmininkė.

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo.

Nuo praėjusių metų sausio supaprastinta kompensacijų skyrimo tvarka už gydymo įstaigoje patirtą žalą. Priešingai nei anksčiau, pacientams ar jų artimiesiems nebereikia patiems įrodyti, jog jų sveikatai buvo pakenkta.

Iš viso praėjusiais metais komisija gavo 274 pareiškimus bei tęsė 2019-aisiais gautų 38 pareiškimų nagrinėjimą. Iš jų išnagrinėti 222 skundai. Per metus komisija priėmė 36 sprendimus atlyginti žalą.

Kaip BNS informavo Valstybinė ligonių kasa (VLK), per praėjusius metus išmokėta 6,4 tūkst. eurų neturtinės žalos.

„Atkreiptinas dėmesys, kad didžioji dalis 2020-aisiais priimtų šios komisijos sprendimų nagrinėti dar pagal seną įstatymo redakciją, nes žala buvo padaryta 2019 arba 2020 metais. Kadangi tuomet gydymo įstaigos dar mokėjo civilinį sveikatos draudimą, žala buvo atlyginama iš jo“, – rašoma VLK komentare.

Žalos atlyginimo sąskaitoje šiuo metu, anot Ligonių kasos, yra per 5,1 mln. eurų.

„Išnagrinėti du pareiškimai. Abu prašymai atlyginti žalą nebuvo patenkinti“, – BNS teigė ministerijos atstovė Lina Zimnickienė.

Anot jos, tokie sprendimai priimti, nes nepakako įrodymų, kad dėl koronaviruso infekcijos pacientų sveikatai buvo padaryta žala.

L. Zimnickienės teigimu, ministerija neturi informacijos, ar šie žmonės vėliau kreipėsi į teismą.

„Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo, tad pacientai dėl žalos atlyginimo tiesiai į teismą kreiptis negali. Informacijos apie tai, ar pareiškėjai, kurių prašymų komisija netenkino, kreipėsi į teismą, Sveikatos apsaugos ministerija neturi“, – komentavo ji.

Pasak ministerijos atstovės, kiti aštuoni prašymai yra dar nagrinėjami.

BNS ministerijos prašė pateikti daugiau informacijos apie prašymus atlyginti žalą – kokiose įstaigose ji galėjo būti patirta, dėl kokių aplinkybių, koks vidutinis prašomos kompensacijos dydis. Tačiau SAM informavo, kad tokios informacijos atskleisti negali dėl pacientų duomenų apsaugos.

Nuo šių metų sausio supaprastinta kompensacijų skyrimo tvarka už gydymo įstaigoje patirtą žalą. Priešingai nei anksčiau, pacientams ar jų artimiesiems nebereikia patiems įrodyti, jog jų sveikatai buvo pakenkta.

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją sudaro Lietuvos gydytojų sąjungos tarybos narė Daiva Brogienė, Lietuvos hematologų draugijos narė Rita Čekauskienė, Lietuvos pacientų forumo pirmininkė Ieva Drėgvienė, Valstybinės ligonių kasos Ekonomikos departamento Statistikos ir analizės skyriaus vedėja Jūratė Sabalienė, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Teisės skyriaus vedėja Jurgita Stirblienė, Stomuotų žmonių asociacijos „Diena“ pirmininkė Zita Juškienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Inga Skutkevičiūtė.