„Įtarimai šiuo metu nėra pareikšti. Vykstant ikiteisminio tyrimo veiksmams ir siekiant nepakenkti sėkmingai tyrimo eigai, šiuo metu daugiau informacijos neteikiame“, – BNS sakė sakė STT atstovė Julija Gorovniovaitė.

Kaip pirmadienį pranešė TV3 naujienų portalas, cituodamas laidą „Dėmesio centre“, dar dirbdamas Zarasų ligoninėje jos vadovas Remigijus Lamanauskas su pavaldiniais nurašė per 40 tūkst. eurų kainavusią medicininę įrangą. Iš ligoninės dingo operacinis stalas, modernus narkozės aparatas ir diagnostinis negatoskopas.

Nurašyta įranga atsirado ne utilizavime, kaip priklauso pagal galiojančią tvarką, o Kaune – medicinine įranga prekiaujančioje įmonėje.

R. Lamanauskas ir dar dvylika medikų iš darbo išėjo vasarą. Buvęs vadovas tuomet teigė, jog krizė kilo dėl Zarasų vadovų pradėtos reorganizacijos, nederintos su kolektyvu. Tuo metu savivaldybė kaltino patį pareigas palikusį vadovą.

Dėl išmokų pareigas palikusiems darbuotojams savivaldybė pradėjo auditą.

Anot jo, Iš ligoninės dingo operacinis stalas, modernus narkozės aparatas ir diagnostinis negatoskopas.

„Nurašyta ir, kaip teigiama, nebeveikianti įranga atsirado ne utilizavime, kaip priklauso pagal galiojančią tvarką, o Kaune – medicinine įranga prekiaujančioje įmonėje“, – skelbia portalas.

BNS primena, kad Zarasų ligoninėje vasarą iš darbo išėjo 12 medikų ir vadovas R. Lamanauskas. Jis tuomet teigė, jog krizė kilo dėl Zarasų vadovų pradėtos reorganizacijos, nederintos su kolektyvu. Tuo metu savivaldybė kaltino patį pareigas palikusį vadovą, dėl išmokų pareigas palikusiems darbuotojams pradėtas auditas.

Rugsėjį Zarasų savivaldybė pranešė, kad laikinasis ligoninės vadovas buvusį ligoninės direktorių vėl įdarbino „už didesnį nei 3000 eurų per mėnesį atlyginimą“. Sulaukęs vietos valdžios priekaištų, jį galiausiai atleido, o laikinasis vadovas nusprendė palikti pareigas.

Zarasų rajono savivaldybė vėl ieško naujo vadovo ligoninei.

Savivaldybių asociacija A. Dulkiui atkirto, kad jo išsakyti teiginiai yra neatsakingi ir atskleidžia jo paties skubotų reformų spragas.

Merai kraipo galvas dėl paties A. Dulkio kompetencijos vadovauti sveikatos sektoriui. Ir primena, kad be savivaldybių gebėjimų spręsti vietoje kylančius iššūkius valstybė nebūtų net suvaldžiusi ir COVID-19 pandemijos.

Laiško autoriai ministrui pasiūlė daugiau laiko ir energijos skirti ne esą parodomiesiems vizitams, o rimtoms diskusijoms su savivalda.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Savivaldybės, kurių funkcija yra užtikrinti pirminę ir antrinę sveikatos priežiūrą, rūpinasi, kad vietos gyventojus pasiektų kuo daugiau kokybiškų sveikatos paslaugų. Tačiau, kaip jūs puikiai žinote, sveikatos apsaugos sritis  – kompleksinė, ji apima ir specialistų rengimą bei skaičių, ir skiriamą finansavimą, pagaliau – vadovaujamasi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) formuojama politika, kuri pastaraisiais metais nepasižymi nei dideliu nuoseklumu, nei gerai išdiskutuotais siūlymais ar gerėjančia sveikatos paslaugų kokybe bei prieinamumu gyventojams“, – teigiama laiške.

Savivaldybių vadovai taip pat pabrėžė, kad ne vienerius metus stebima tendencija centralizuoti rajonines ligonines turėtų prasmę tik vienu atveju – jei pagerėtų teikiamų paslaugų kokybė ir prieinamumas. Tačiau šiuo metu vykdoma sveikatos priežiūros įstaigų reforma, anot laiško autorių, tik dar kartą įrodo, kad jos prioritetas nėra vidutinių ir mažųjų savivaldybių gyventojų teisė gauti kokybiškas paslaugas vietoje ir laiku, o greičiau galimybė kontroliuoti turint savo galioje dideles reformai skiriamas ES lėšas.

LSA valdybos nariai ministrui priminė, kad rajoninės ligoninės savivaldybėms ir jose gyvenantiems žmonės – nepaprastai svarbios, o savivaldybės visomis turimomis galimybėmis ir resursais siekia, kad sveikatos klausimus būtų galima spręsti laiku ir kuo arčiau namų. Ministrui siūloma prisiminti jo paties ne kartą išsakytus teiginius, kad be savivaldybių gebėjimo prisiimti atsakomybę ir efektyviai spręsti vietoje kylančius iššūkius valstybė nebūtų veiksmingai suvaldžiusi ir COVID-19 pandemijos.

„Jūsų kritika visai šalies savivaldai grindžiama vienu konkrečiu atveju, kurio visos aplinkybės savaitės pradžioje jums nebuvo žinomos. Ar pagal šią logiką, prisiminusi ne vieną SAM ar jos pavaldžiose įstaigose susidariusią sudėtingą ir nevienareikšmišką situaciją, visuomenė turėtų tai vertinti kaip „sisteminį signalą“ ir daryti išvadą, kad ši sritis ministerijai per sudėtinga?“ – klausiama laiške.

„Signalas, kuris gautas iš Zarasų medikų, yra labai aiškus, ir siunčiamas ne tik Zarasų politikams, bet ir visai savivaldai – nedarykime gydymo įstaigų politinių žaidimų aikštele, ypač po rinkimų. Prieš akis visada matykime pacientus ir medicinos personalą, nes praradus medikus, neliks ir pacientų pasitikėjimo, o jį susigrąžinti yra be galo sunku“, – teigė A. Dulkys.

Susitikęs su mere ir ligoninės bendruomene ministras sutarė dėl kelių dalykų. Pirmiausiai, savivaldybė parengs planą, kaip atstatyti jos pavaldume esančios ligoninės darbą. Antra, pradėti dialogą su iš darbo išėjusiais medikais, susiorganizuojant susitikimus, per kurios būtų atstatytas dialogas.

Šiuo metu savivaldybės iniciatyva atliekamas gydymo įstaigų auditas. Ministras paragino merę audito išvadas paviešinti, taip užtikrinant skaidrumą ir atsakyti visuomenei į klausimus, kokia padėtis su gydymo įstaigomis, o nustačius teisinius pažeidimus, kreiptis į teisėsaugą.

A. Dulkys susitiko su ligoninės bendruomene. SAM nuotr.

Imamasi veiksmų, kad nenukentėtų pacientai

Siekiant užtikrinti medicinos paslaugas gyventojams, ministras A. Dulkys su nacionalinės Greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovu Nerijumi Mikelioniu aptarė situaciją ir sutarė, kad jei bus poreikis, bus skiriama daugiau brigadų pacientų pervežimui iš Zarasų į aplinkinius rajonus. Tai padėtų minimalizuoti pacientams patiriamus nepatogumus.

Taip pat ministras su Zarasais besiribojančio Visagino meru Erlandu Galakuzu aptarė veiksmus, kurių imamasi, jei išaugs pacientų srautas iš Zarasų. Sutarta, kad Visagino ligoninė skirs didesnius pajėgumus aptarnauti atvykstančius zarasiškius.

„Tai greiti sprendimai, kad pacientai kuo mažiau patirtų nesklandumų, kol bus normalizuota situacija Zarasų ligoninėje. Iš savivaldybės kaip ligoninės steigėjos laukiu iniciatyvos ir plano, kaip susigrąžinti medikus ir pacientus, taip pat skirti papildomas pavėžėjimo paslaugas, jei tokių prireiks. Jei ilgai bus delsiama, tai ir vienus, ir kitus susigrąžinti bus be galo sunku“, – teigė A. Dulkys.

SAM nuotr.

Bus didinamas gydymo įstaigų ir medikų informuotumas

Bendruomenės sveikatos centrų kūrimo iniciatyva priklauso savivaldybėms – Zarasų rajono taryba sprendimą dėl steigimo priėmė dar gegužę. Pasak ministro, Zarasų atvejis atskleidė, kad labai skiriasi proceso interpretacijos savivaldybėse, todėl būtina didinti tiesioginį tiek savivaldybių, tiek gydymo įstaigų administracijų, tiek su medikų informuotumą.

„Turiu nuvilti reformos oponentus – ir Zarasų pozicija, ir opozicija, ir medicinos bendruomenė sutinka, kad rajone būtina gydymo paslaugų pertvarka, teikiant tokias paslaugas, kokių reikia gyventojams. Tai esama situacija niekaip nesusijusi su pertvarka. Bendruomenės sveikatos centras yra kaip papildomas įrankis savivaldybėms, skirtas suvienyti gydymo įstaigų pajėgumams rajonuose, sulaukti investicijų, užtikrinant pacientams būtinas paslaugas šalia namų. Zarasų atvejis atskleidė, kad savivaldybės nepakankamai kalbasi su medikais, jie negauna atsakymų vietoje, todėl imamės iniciatyvos informuoti apie savivaldybėse vykstančius procesus tiesiogiai“, – sakė A. Dulkys   

SAM nuotr.

Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje ruošiamas teisinės aktų paaiškinimai, kurie detalizuos sveikatos centrų veiklą. Šios rekomendacijos ir išaiškinimai bus paskelbti viešai, kad su jomis galėtų susipažinti tiek savivaldybių atstovai, tiek gydymo įstaigų administracija, tiek medikų bendruomenė.

Tuo metu Zarasų rajono merė Nijolė Guobienė teigia, kad savivaldybė deda pastangas rasti naują ligoninės vadovą.

Praėjusią savaitę pranešta, kad Zarasų ligoninėje iš darbo išėjus 12 medikų ir vadovui, laikinai sustabdyta trijų skyrių – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos, Vidaus ligų ir Dienos chirurgijos – veikla.

Anot ministro, licencijos sustabdytos iki metų pabaigos.

„Noriu užtikrinti Zarasų savivaldybės gyventojus, kad šiuo metu visos paslaugos bus užtikrintos. Visų pirma, kalbėjome su Greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovu, yra padidintas monitoringas šitos tarnybos, šiuo metu situacija yra labai stabili ir normali, vyksta visi pervežimai, dirba tiek brigadų, kiek dirbdavo anksčiau“, – ketvirtadienį Zarasuose žurnalistams sakė ministras.

Anot jo, sutarta, kad esant poreikiui paslaugų teikimą pacientams užtikrins gretimų Ignalinos bei Visagino savivaldybių sveikatos įstaigos, be to, atstumas tarp savivaldybių nedidelis.

„Situacija yra stabili, valdoma, tikrai labai palyginus nedideli srautai, visos paslaugos yra užtikrinamos“, – teigė ministras.

Pasak jo, Zarasų ligoninėje ir iki šiol būdavo gydoma apie 800 pacientų per metus, kai vidutinė gydymo įstaiga gydo apie 5000, tad kalbama apie nedidelį skaičių žmonių, kuriems paslaugų kitame mieste gali prireikti.

A. Dulkys teigia paraginęs savivaldybę sudaryti veiksmų planą, kaip spręsti susidariusią situaciją. Šį planą ketinama aptarti rugsėjį.

„Mano pirminis įspūdis, kad yra labai daug politikos, į ją nenorėčiau veltis – mano pozicija: nustokime žaisti politinius žaidimus, pradėkime rūpintis pacientų gerove, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras. – Jei nebus nustota medikų bendruomenės naudoti politiniams tikslams, jei šitose savivaldybėse, kaip Zarasai, Ignalina, Visaginas, nebus priimti politiniai sprendimai dėl sveikatos paslaugų ateities – mes tiesiog prarasim ir investicijas, ir medikus, ir pacientus“.

Jis teigė rugsėjį planuojantis apsilankyti Visagine, siekiant įgyvendinti bendrą trijų savivaldybių, Visagino, Ignalinos ir Zarasų, strateginį projektą dėl bendrų viešųjų paslaugų, kurios apimtų sveikatos, susisiekimo ir kitus klausimus.

Ieško naujo vadovo

Zarasų merė N. Guobienė teigia, kad savivaldybė ieško naujo ligoninės vadovo.

„Konkursas yra, bet ieškom, kalbinam, padėtis nėra lengva, bet pokalbiai vyksta“, – žurnalistams sakė merė.

Ji nepaaiškino, dėl kokių priežasčių vienu metu darbą paliko 12 ligoninės medikų bei vadovas, tačiau apgailestavo, kad tokia situacija susiklostė.

„Labai skaudu ir gaila, kad įvyko toks dalykas, įtraukti Zarasų rajono gyventojai pačioj skaudžiausioje mums gyvenimo srity. Kodėl buvęs vadovas taip pasielgė, kodėl išeidamas iš darbo savo noru neužtikrino sklandaus tolimesnio ligoninės darbo, kodėl sąskaitoj, kur atlyginimai turi būti išmokėt, nėra lėšų – nepilni 5000 eurų. Apyvartinės lėšos yra apie 200-300 tūkstančių. Kodėl medikai pasitraukė vienu metu iš darbo – irgi gaila“, – kalbėjo N. Guobienė.

Ji teigė kvietusi direktorių į pokalbį, tačiau galiausiai iš ligoninės pasitraukė būrys medikų, nors vadovas „įtikinėjo, kad vyks ligoninėje darbas nepertraukiamas“.

„Tikėtina, kad sugebėjo buvęs vadovas juos įtraukti į tą žaidimą, nes ir gydytojai, atsakingi darbuotojai, supranta, kokia situacija“, – kalbėjo merė.

Trejus metus ligoninei vadovavęs Remigijus Lamanauskas anksčiau teigė, kad krizė kilo dėl Zarasų vadovų pradėtos reorganizacijos, nederintos su kolektyvu.

Kaip pranešė ministerija, ministro vizitas rajone suplanuotas reaguojant į susidariusią situaciją Zarasų gydymo įstaigose.

Ministras apžiūrės Zarasų greitosios medicinos pagalbos stotį, pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, ligoninę.

Vizito metu A. Dulkys domėsis gydytojų ir gydymo įstaigų darbu, išklausys pasiūlymų, kokie sprendimai prisidėtų mažinant biurokratinę naštą kasdieniame gydytojų ir slaugytojų darbe, taip pat aptars eilių situaciją.

Praėjusią savaitę pranešta, kad Zarasų ligoninėje iš darbo išėjus 12 medikų ir vadovui, laikinai sustabdyta trijų skyrių – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos, Vidaus ligų ir Dienos chirurgijos – veikla.

Trejus metus ligoninei vadovavęs Remigijus Lamanauskas teigė, kad krizė kilo dėl Zarasų vadovų pradėtos reorganizacijos, nederintos su kolektyvu.

Ligoninei laikinai vadovaujanti Zarasų vicemerė Olga Podolskienė dėl situacijos kaltino patį pareigas palikusį vadovą. Ji teigė su darbą palikusiais medikais kalbėsianti dėl grįžimo į darbą ir vylėsi, kad situacija stabilizuosis rugpjūtį.

Anot jo, Zarasų istorija gali atspindėti ne vienos savivaldybės, o sistemines problemas.

„Tai, kas vyksta Zarasuose, man atrodo, labai svarbu suprasti, ar tai yra kažkoks sisteminis signalas – kiek mes tokių savivaldybių daugiau turime? (...) ar jau čia nėra signalas pradėti diskusijas apie būsimus pertvarkymus ateityje. Galbūt savivaldai tai yra per sunki funkcija – savarankiška pirminė priežiūra ir didžioji dalis antrinės“, – antradienį LRT radijui sakė A. Dulkys.

Jo teigimu, sveikatos paslaugų teikimo perėmimas iš savivaldybių nėra nauja idėja: „Tai nėra mano idėja, tai – ore tvyrantis klausimas, kurio dažnai sulaukiu parlamente iš kai kurių politikų, kurie turi ilgesnę politinę patirtį“.

Praėjusią savaitę pranešta, kad Zarasų ligoninėje iš darbo išėjus 12 medikų ir vadovui, laikinai sustabdyta trijų skyrių – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos, Vidaus ligų ir Dienos chirurgijos – veikla.

Trejus metus ligoninei vadovavęs Remigijus Lamanauskas teigė, kad krizė kilo dėl Zarasų vadovų pradėtos reorganizacijos, nederintos su kolektyvu. Ligoninei laikinai vadovaujanti Zarasų vicemerė Olga Podolskienė dėl situacijos kaltino patį pareigas palikusį vadovą.

Ketvirtadienį ministras planuoja lankytis Zarasuose ir aiškintis situaciją.

„Teks, matyt, daug ką aiškintis ir vietoje (...) Vienu žodžiu – daug prieštaringos informacijos, tikiuosi, kad vietoje man pavyks pamatyti, koks yra savivaldybės tikrasis planas išeiti iš situacijos, jeigu reikės, tai gali tekti pabūti ir mediatoriumi“, – kalbėjo A. Dulkys.

Anot jo, nerimą kelia tai, kad dėl vidaus nesutarimų kyla grėsmė išnykti gydymo įstaigai. 

„Nerimą kelia tai, kad negi tiek daug priklauso nuo žmonių asmeninių santykių, negi tos organizacijos, kaip organizacijos, yra tokios silpnos, popierinės, paramstytos degtukais, kad užsiplieskus konfliktui gali tiesiog iš sveikatos sistemos žemėlapio išnykti gydymo įstaiga“, – sakė A. Dulkys.

Laikinoji Zarasų ligoninės vadovė O. Podolskienė teigė su darbą palikusiais medikais kalbėsianti dėl grįžimo į darbą ir vylėsi, kad situacija stabilizuosis rugpjūtį.

– Kas tokio turėjo nutikti, kad išeitų net dvylika gydytojų, o kiti dar žada tą padaryti po atostogų?

– Ši situacija prasidėjo dėl rinkimus laimėjusios Nijolės Guobienės. Ji nesiteikė bendrauti su ligoninės bendruomene, nors mes ją bandėm prisikviesti. Balandžio mėnesį buvo medikų diena, atėjo vicemerė. Visi gydytojai gražiai prašė jos ateiti, juk prasideda reorganizacija, sveikatos centro kūrimas, norime žinoti, kas bus rytoj. Jauni gydytojai pasiėmę kreditus, neįsivaizduoja tolimesnio gyvenimo. Tačiau merė į susitikimą taip ir neatvyko. Gegužės 25 d. miesto taryba priėmė sprendimą įkurti sveikatos centrą. Nebuvo jokio dialogo. Manau, kad jei būtų atėję savivaldybės atstovai, paaiškinę situaciją, kad gal čia nieko blogo, paaiškintų vieną ar kitą modelį. Bet to nieko nebuvo. Birželio 22 d. merė pagaliau atėjo į ligoninę, į susitikimą su gydytojais. Tačiau jokio pokalbio nebuvo. O gydytojams pasakius, kad jie nori išeiti, atsakymas buvo labai aštrus: „Esate laisvi žmonės, eikite, kur norite“.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Gydytojų trūksta visoje Lietuvoje, o ypač regionuose. O čia išėjo net dvylika gydytojų. Kaip Zarasams rasti naujų gydytojų, kaip juos prisivilioti?

– Šiuo metu uždarytas Vidaus, Dienos chirurgijos skyrius, neveikia net Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius. Smarkiai sumažėjo konsultacijų. Neįsivaizduoju, ką merė mąsto ir ką ji toliau galvoja daryti. Labiausiai nukentės pacientai, kuriems dabar tenka važiuoti į Visaginą arba Uteną.

– Dažnas pacientas paklaustų dėl Hipokrato priesaikos, kodėl dabar gydytojai mus taip metė?

– Gydytojai nuėjo į kitas ligonines. Vienus pakvietė į Rokiškio ligoninę, kitus į Kauno. Gydytojai visur yra reikalingi. Jie nepaliko paciento ant operacinio stalo. Problema jau sena, o valdžia mūsų į tai nežiūri. Jie galvoja, kad palakstysim ir grįšim.

– Dažnai sakoma, kad nauja valdžia – nauja šluota. Galbūt jūs galėjote tai numatyti?

– Merė manęs sveikatos centro vadovu nematė, o kai buvome su ja susitikę, ji įvardino, kad sveikatos centro vadovas turi būti medikas. Ligoninėje dirbau tris metus, per juos nebuvo nė vieno rimto skundo. Šiais metais dirbome „su pliusu“, pritraukėme jaunų darbuotojų, pradėjome teikti naujas paslaugas. Mūsų gyventojams nebereikėjo išvažiuoti į Uteną ar kitur, atlikome aukštas dienos chirurgijos paslaugas.

– Po pokalbio su mere, kad naujai kuriamo sveikatos centro vadovu savivaldybės administracija nemato nei jūsų, nei pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus. Ar buvo paaiškinta kodėl, ar buvo padaryta kažkokių klaidų, gal gydytojai skundėsi?

Taip, kaip buvo, jau nebebus, nes kai kurie gydytojai jau susirado darbus ir atgal nebegrįš.

– Darbu ligoninėje nesiskundė ir gydytojai, dėl to dabar visi ir išėjo. Nes matė, kad esame viena komanda, vienas kitu pasitikime. Viską darėme dėl savo rajono gyventojų. O dabar jie nemato tolimesnės vizijos, kas toliau gali būti Zarasuose, kas bus rytoj. O jei žmogus prasimokęs daug metų, kad taptų gydytojų, nežino, kas bus rytoj, tai jo laukia bet kur kitur.

– Ar žinote, kokia situacija Zarasų ligoninėje, kokios paslaugos dar veikia?

– Kol kas ligoninėje dar veikia Priėmimo skyrius, slauga, fizioterapija, iš dalies veikia konsultacinė poliklinika. Tačiau vadovo naujo dar nėra.

– Kiek laiko užtruks išspręsti šią krizę, kad gyventojai sulauktų gydytojų sugrįžusių į ligoninę?

– Taip, kaip buvo, jau nebebus, nes kai kurie gydytojai jau susirado darbus ir atgal nebegrįš. Vidaus ligų skyrių ir reanimaciją galima paleisti funkcionuoti per mėnesį, jei kažkas su gydytojais kalbėsis.

Neveikia Reanimacijos ir intensyviosios terapijos, Vidaus ligų ir Dienos chirurgijos skyriai.

Ligoninei laikinai vadovaujanti Zarasų vicemerė Olga Podolskienė teigia su darbą palikusiais medikais besitarianti dėl grįžimo ir viliasi, kad situacija stabilizuosis rugpjūtį.

Liepos 20 dieną į Zarasus spręsti situacijos vyks sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Trejus metus ligoninei vadovavęs Remigijus Lamanauskas teigė, jog krizė kilo dėl Zarasų vadovų pradėtos reorganizacijos, nederintos su kolektyvu. O. Podolskienė dėl situacijos kaltino patį pareigas palikusį vadovą.

Sprendimą komisijos nariai priėmė vienbalsiai.

VTEK nustatė, kad pernai ligoninė buvo sudariusi sutartis su V. Guobio artimo asmens darboviete – įmone „Medicina practica laboratorija“.

Sutartis pasirašė ligoninės viešųjų pirkimų komisijos pirmininkė, kuri rėmėsi direktoriaus V. Guobio įsakymu. Etikos sargai daro išvadą, kad be direktoriaus įgaliojimo komisijos pirmininkė nebūtų galėjusi pasirašyti sutarčių. Todėl nuspręsta, kad V. Guobys pateko į interesų konflikto situaciją ir nenusišalino.

Pats ligoninės vadovas pripažįsta, kad įstatymą pažeidė, nes jo nežinojo.

„Tai ką čia nepripažinsi. Jeigu yra toks įstatymas, tai jo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Aš labai ir nesipriešinau, kadangi paskui jau įsiskaičiau tą įstatymą, tai turiu mėnesį laiko apskundimui. Bet ar verta, ar neverta skųsti, tai čia teisininkai geriau pasižiūri“, – BNS sakė V. Guobys.

Ligoninės direktorius teigė, kad įmonėje specialistu dirba jo sūnus Andrius, o buvo pirkti laboratoriniai tyrimai.