Ieško romantikų
Šis nekilnojamojo turto objektas pristatomas itin svajingai.
"Vos už keleto žingsnių nuo namų – išskirtinis Kuršių marių įlankos kraštovaizdis, sutvarkyta pakrantė pasivaikščiojimams, dviračių takas smagiems pasivažinėjimams, o mėgstantiesiems išskirtinį poilsį, pramoginę laivybą bei žvejybą netoliese, Smeltės upės žiotyse, yra mažųjų laivų "Smiltelės" prieplauka", – rašoma šio objekto vystytojų tinklalapyje.
Dešimties sublokuotų kotedžų pastatą stato įmonė "Žardupiai". Skelbiama, jog šiuo metu parduodami septyni kotedžai, kiti jau yra rezervuoti.
Pavyzdžiui, keturių kambarių, 97,24 kv. m ploto, kotedžą siūloma įsigyti už 107 tūkst. eurų. Parduodami ir kiek mažesni – 81 kv. m būstai.
Teigiama, jog naujakuriai galės mėgautis nuosavu dviejų arų ploto kiemeliu, dviejomis vietomis automobiliams statyti, o uždara gyvenvietės teritorija bus visiškai sutvarkyta – numatoma asfaltuota įvaža, pasodinta veja, šaligatviai grįsti trinkelėmis.
Keitė žemės paskirtį
Tačiau ar tikrai visas šis grožis glostys naujakurių širdis?
Įmonės "Žardupiai" vadovė Nadiežda Novikova aiškino labai nustebusi, kai prieš kelias dienas netoli statomų kotedžų išdygo informacinis ženklas, skelbiantis, kad netrukus kaimynystėje prasidės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivyno bazės statybos darbai.
Ar informuoti pirkėjai? Na, žinote, dabar kiekvienas renkasi pats, prieš pirkdami žmonės dažniausiai viską išsiaiškina
"Visai neseniai atsirado ženklas, prieš kelias dienas. Ar informuoti pirkėjai? Na, žinote, dabar kiekvienas renkasi pats, prieš pirkdami žmonės dažniausiai viską išsiaiškina", – tarstelėjo įmonės vadovė, tačiau nepatvirtino, jog apie kaimynystę pranešama būsimiems pirkėjams.
Moteris aiškino, kad sklypas įsigytas senokai. Įmonės užsakymu parengti visi statybų planavimo dokumentai, patvirtintas detalusis planas ir gauti statybos leidimai.
Tiesa, šiuo detaliuoju planu sklypo vystytojai pakeitė žemės paskirtį, tad šioje teritorijoje buvo leista gyvenamoji statyba.
Kotedžai ėmė dygti ne itin seniai, tačiau šiuo metu darbai dėl šaltų orų sustoję. N.Novikova aiškino, jog kotedžų statyba turi būti baigta iki šių metų pabaigos.
Apie kaimynystę nutyli?
Ar bus patenkinti naujakuriai, išvydę, kad šalia gyvenamųjų namų kuriasi uostininkų bazė?
Paklausta, ar prie pat uosto teritorijos statomi gyvenamieji objektai nevirs užprogramuotu konfliktu tarp uostininkų ir gyventojų, N.Novikova patikino, jog statytojai mažai kuo galės pagelbėti naujakuriams.
"Aš manau, kad mes to nepakreipsime sau geresne linkme", – tikino moteris, pasiteiravus – uostas ar miestas turėtų pirmas derintis prie kaimynystės.
Peršasi išvada, kad gyvenamųjų namų statytojai net nesuka sau galvos, ar ateityje gyventojams ramybės nedrums uostininkų darbas.
"Žinau, žinau, mačiau ir stendą, kad statoma bazė. Tik nepaaiškinta, kokia bus bazė. Ar jie sandėliuoti kažką rengiasi, ar bus triukšmas?" – kalbėjo moteris.
Prognozuoja konfliktą
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas pripažino, jog naujakuriams kažin ar teks Marių gatvėje gyventi kaip Amsterdamo senamiestyje.
"Nežinau, ar tiems žmonės situacija bus bloga. Bet turime patirties su kitais šalia uosto teritorijų esančiais gyvenamaisiais namais. Juk tai užprogramuotas konfliktas. Dažniausiai perkantiesiems butus nepasakoma, jog jie gyvens šalia pramoninių objektų. Tik įsikūrę žmonės supranta, kur pateko, ir dėl patiriamo diskomforto ima ieškoti kaltų. O kas tokiais atvejais bus kaltas? Aišku, kad uostas", – svarstė A.Drungilas.
Triukšmas žmonėms patiks?
Statybas reglamentuojančiuose dokumentuose parašyta, jog šis sklypas patenka į triukšmo prevencines zonas.
Remiantis savivaldybės sudarytais triukšmo nustatymo žemėlapiais, triukšmo lygis šiame sklype svyruoja nuo 55 iki 65 decibelų. Dienos metu šis rodiklis neviršija ribinės 65 decibelų ribos, tačiau naktį jis varijuoja nuo 50 iki 60 ir gali 4–5 decibelais perkopti ribinį lygį.
Šalia šio sklypo įrengtas triukšmo stebėsenos taškas. 2015 m. atlikti matavimai esą nerimo nekelia – 65 decibelų ribinio lygio neviršija, o iš viso triukšmo lygis tesiekia 61,3 decibelo.
Tačiau 2015 m. rugpjūčio mėnesio matavimuose dėmesį traukia dieną atliktų tyrimų skaičiai. Viename jų matyti, jog buvo nustatytas net 74,8 decibelo triukšmas. Tų pačių metų lapkritį, kartojant matavimus, vėl buvo užfiksuotas ribas viršijantis triukšmo lygis, tačiau detaliojo plano rengėjai tai vertino kaip nežymius nukrypimus nuo normos.
Esą nors ir nustatytas nuo 2,6 iki 4,8 decibelo viršijantis maksimalus dieną leidžiamas triukšmo lygis, bet, kaip rodo bendri paros skaičiavimai, gyventojams tai neturėtų trukdyti.
Tačiau visi šie skaičiai fiksuoti prieš kelerius metus. Tuomet nebuvo net žinoma apie uostininkų planus perkelti laivyno bazę.
Pirštu bes į uostą
Tačiau ar tikrai triukšmas nenuodys vietinių žmonių gyvenimo?
Nors Uosto direkcijos atstovai ir ramino, jog ypatingos krovos, dieną naktį veikiančių mechanizmų ar metalo konstrukcijų bildėjimo čia nebus, tačiau Marių gatvėje bus įkurdintas visas uostininkų inventorius.
Pastatytuose angaruose bus laikomi navigaciniai plūdurai, teršalams surinkti naudojami bonai, narų įranga, o žvejų uostelyje bus laikomi direkcijos laivai bei kateriai.
Prie šių krantinių bus švartuojami locmanų kateriai, hidrografinis laivas "Lotas", narų botai.
Tai reiškia, jog skubėdami į gelbėjimo operacijas, uostininkai nesidairys, ar drumsčia už tvoros įsikūrusių gyventojų ramybę ar ne.
Statytojai nors ir yra numatę sklypą aptverti tvorele, o pastatui rinktis tik kokybiškas, garsą izoliuojančias medžiagas, tačiau kažin ar tai visiškai išspręs triukšmo problemas.
"Mano galva, šalia uosto tvoros neturėtų būti leidžiama gyvenamoji statyba. Juk turime pavyzdžių, jog konfliktuose su gyventojais dažniau tenka aiškintis uostininkams nei savivaldybei, kuri išduoda leidimus gyvenamajai statybai", – pastebėjo A.Drungilas.
Jis prognozavo, kad pasijutę prastai gyventojai, tikėtina, nesikreips į teismus dėl statytojų nutylėtos informacijos, o keiksnos kaimyną.
"Blogis būsime mes. Juk, pavyzdžiui, Vitės kvartale dar sovietmečiu buvo suprojektuoti daugiabučiai. Aišku, jog uoste vyksta krova, kyla triukšmas, vėjas neša kvapus. Tačiau taip susiklostė istoriškai ir ką čia kaltinsi, nebent sovietinę urbanistiką. Bet kai šiais laikais šios urbanistinės tradicijos yra tęsiamos, nėra gerai. Aš manau, jog uostas su miestu, sprendžiant urbanistinius klausimus, turėtų daugiau bendradarbiauti. Įdomu tai, kad uoste dirbančios kompanijos privalo derintis prie savivaldybės, o štai ji prie uosto – ne. Bet juk tiek savivaldybė, tiek mes nesame žmonių priešai", – tikino A.Drungilas.
Apsiginkluos sutartimis?
Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius neslėpė, jog didelio konflikto neįžvelgia.
"Aš nematau problemos, esu vaikystėje leidęs laiką šiame rajone. Nieko ten baisaus. Tiesa, verslininkai šiais laikais taip pat gudrūs, sudarydami sandorius sutartyse įrašo, jog pirkėjai ateityje neturės pretenzijų. O kas bus, kai kiekvienas ims skųsis dėl to, kad tikėjosi gyventi vienaip, o išėjo kitaip? Negi uostą iškelsime?" – kalbėjo G.Pocius.
Tame, kad šio sklypo paskirtis iš komercinės ir pramogų buvo pakeista į gyvenamąją, G.Pocius nieko blogo neįžvelgia.
"Neatsirado norinčiųjų statyti parduotuvės, statys kotedžus", – teigė G.Pocius.
