Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba atkreipia dėmesį, kad kasmet daugėja ir ūminių žarnyno infekcijų proveržių. Jei pernai jų buvo užregistruota 14, šiemet nuo metų pradžios fiksuota jau 18 proveržių, kurių metu susirgo per 140 žmonių. Didžiausi protrūkiai kasmet pasireiškia ten, kur buriasi didesnės vaikų grupės, tačiau sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad žarnyno infekcijomis lengva užsikrėsti ir pamiršus pagrindines higienos taisykles namuose.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Regina Molotkova sako, kad žarnyno infekcijas atpažinti gana lengva, jos pasireiškia staigiais nemaloniais požymiais: viduriavimu, vėmimu, pilvo skausmu ir karščiavimu. Nors tokios infekcijos gali pasireikšti įvairiu metu laiku, masiškai dažniausiai su jomis susiduriama žiemą ir pavasarį.

„Šaltuoju metų sezonu padidėja tikimybė pasigauti visas užkrečiamas ligas, tarp jų ir virusinę žarnyno infekciją. Vienas pagrindinių virusinio viduriavimo sukėlėjų – rotavirusas, juo dažniausiai suserga vaikai iki trejų metų. O susirgus vienam, gana greitai simptomus pajunta ir šeimos nariai“, – sako vaistininkė.

Reikia pasirūpinti, kad užsikrėtęs žmogus gautų pakankamai skysčių, kuriose yra druskų ir gliukozės.

Vengti didžiausios komplikacijos

Pasak R. Molotkovos, vėmimas ir viduriavimas yra įprasti žarnyno infekcijos simptomai, tačiau gali pasireikšti ir silpnumas, galvos ar raumenų skausmai. Dažniausiai liga prasideda staiga – ligonis ima vemti, viduriuoti, organizmas greitai netenka vandens, druskų ir vystosi dehidratacija. Todėl labai svarbu atidžiai stebėti ligonio būklę, ypač jei tai – mažametis vaikas.

„Pasikartojantis vėmimas, dažnas ir gausus viduriavimas, suretėjęs šlapinimasis, sausos lūpos, tirštos seilės, pasireiškiantis vaiko vangumas ar susijaudinimas – visa tai yra ženklai, kurie signalizuoja apie dehidrataciją. Jei prarasti skysčiai nėra kompensuojami laiku, gali pasireikšti šokas, o ši būsena jau yra pavojinga vaiko gyvybei. Todėl vienas svarbiausių patarimų tėveliams ir artimiesiems: pamačius pirmuosius žarnyno infekcijos požymius, reikia pasirūpinti, kad užsikrėtęs žmogus gautų pakankamai skysčių, kuriose yra druskų ir gliukozės“, – nurodo farmacininkė ir primena, kad visais atvejais svarbu pasitarti su gydytoju.

Viduriuojant svarbi ir tinkama mityba. Reikėtų vengti saldaus, riebaus, daug maistinių skaidulų turinčio maisto, pieno produktų. Geriau rinktis tokius produktus, kuriuos organizmas lengvai virškina, pavyzdžiui, virtas daržoves, skrebučius.

Maistas ir higiena

Siekiantiems išvengti tiek virusinių, tiek bakterinių žarnyno infekcijų, svarbiausia valgyti tik gerai termiškai apdorotą, nepasenusį maistą ir laikytis pagrindinių higienos taisyklių.

„Kruopščiai plaukite daržoves, vaisius, uogas ir maisto paruošimui naudojamus daiktus, įrankius bei paviršius. Praktinis ir paprastas patarimas rizikai mažinti – termiškai neapdorotai mėsai, daržovėms ir kitiems produktams geriausia nuolat naudoti skirtingas pjaustymo lenteles. Taip pat būtina atsižvelgti ir į maisto galiojimo terminą, nerizikuokite valgyti tai, kas jau atrodo pasenę. Paruošto maisto kambario temperatūroje nepalikite ilgiau nei dviems valandoms“, – išskiria R. Molotkova.

Jeigu vis dėlto kuris nors šeimos narys užsikrėtė nemalonia žarnyno infekcija, patartina jį šiek tiek izoliuoti, laikytis atstumo, kad neužsikrėstų kiti šeimos nariai. Taip pat svarbu kuo dažniau vėdinti kambarius, o sergančiojo daiktus plauti ne tik vandeniu, bet ir dezinfekcinėmis priemonėmis, apatinius rūbus skalbti ne žemesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje.