„Kuomet Europoje svarstoma, štai pasilikime sau erdvės sugriežtinti sankcijas ateityje, pasilikime tam tikrą manevro laisvę, jei Rusijos elgesys keistųsi – šitoks požiūris yra klaidingas iš esmės“, – antradienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
Anot Lietuvos vadovo, po V. Zelenskio kalbos ir pasakojimų apie išprievartautą kūdikį akivaizdu, kad „pasiekėme tokį lygį, kad didesnių baisumų įsivaizduot jau tiesiog neįmanoma“.
„Kas turi atsitikti dar baisesnio, kad pagaliau suprastume, kad turime spausti akseleratorių iki galo, nes tik tokiu būdu galime pasiekti realaus rezultato ir sustabdyt Rusiją šiame nežmoniškam kare“, – sakė G. Nausėda.
Anot šalies prezidento, valstybėms imtis dar griežtesnių priemonių prieš Rusiją trūksta politinės valios.
Kas turi atsitikti dar baisesnio, kad pagaliau suprastume, kad turime spausti akseleratorių iki galo, nes tik tokiu būdu galime pasiekti realaus rezultato ir sustabdyt Rusiją šiame nežmoniškam kare.
„Nereikia ieškoti atsiprašinėjimų, argumentų, pasiteisinimo, reikia tiesiog pasakyti – trūksta politinės valios, o kad jos netrūktų, aš tiesiog siūlyčiau apsižiūrėti tuos vaizdus, kurių yra itin gausu, kaip žmonėms, ne kaip politikams, tada padaryt išvadą, ar turime kažką taupyti ir taupytis, ar turime daryti ir daryti dabar“, – teigė prezidentas.
Anot G. Nausėdos, net ir pačios griežčiausios sankcijos tą pačią minutę Rusijos ekonomikos neparklupdys, turės praeiti tam tikras laikas.
„Štai kodėl dar kartą kartoju, negalima atidėlioti, reikia daryti sprendimus šiandien ir tikėtis, kad tie sprendimai duos tinkamą poveikį rytoj ir tikiuosi, kad mums pavyks įtikinti tuos negausius skeptikus, kad, kaip aš ir minėjau, spausti reikia iki galo“, – kalbėjo G. Nausėda.
Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat sakė besitikinti, kad skaudūs įvykiai Ukrainoje paspartins Eurppos Sąjungos (ES) sprendimų priėmimą griežtinant sankcijas Rusijai.
„Kiekvienas labai skaudus atradimas okupacijos padarinių kažkaip paspartina tą susitarimą, taip buvo po Bučos, penktas paketas griežtesnis priimtas nei buvo deramasi“, – sakė I. Šimonytė.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, jog V. Zelenskio kalboje išgirdusi ne tik padėką Lietuvai, bet ir nerimą.
„Visi girdėjo jo žodžius ir padėką už Lietuvos palaikymą, bet ir drauge nerimą, ar Europa bus pakankamai stipri, ar tarptautinė bendruomenė bus pakankamai stipri, kad ir toliau nuosekliai taikytų sankcijas, nepaliktų spragų, kad neleistų Rusijai išsisukti nuo atpildo už tuos nusikaltimus, kuriuos jie daro“, – sakė parlamento vadovė.
Tuštėjant ginkluotės sandėliams reikia kurti fondus Ukrainai
Daugelyje šalių, teikiančių Rusijos užpultai Ukrainai karinę paramą, tuštėja sandėliai, todėl reikia galvoti apie fondų kūrimą finansinei pagalbai telkti, sako Lietuvos prezidentas G. Nausėda.
„Tiktai reikia suprasti, kad pastaruoju metu daugelio valstybių sandėliai tuštėja ir, tiesą sakant, mums labai svarbu sukurti dar ir finansinius mechanizmus tam, kad valstybės, kurios galbūt tiesiogiai natūrine prasme padėti negali, turėtų galimybę finansinėmis lėšomis prisidėti prie įvairių fondų“, – žurnalistams antradienį Seime sakė G. Nausėda.
Kalbėdamas po to, kai į parlamentą kreipėsi Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, Lietuvos vadovas pabrėžė, jog Lietuva užpultai šaliai teikia tokią karinę paramą, kokią gali suteikti: „Mes teikiame ir lengvąją ginkluotę, ir apsaugos priemones, ir amuniciją, ir teiksime tai ir ateityje“.
Aš tikiuosi, kad norint, tikrai mes rasime būdų, kanalų, kaip teikti tą karinę paramą.
Jis ragino toliau plėtoti tokias iniciatyvas kaip Ukrainai padėti skirtą Europos Sąjungos mechanizmą „European Peace Facility“ ar įgyvendinti Jungtinės Karalystės premjero Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) pasiūlymą kurti fondą.
„Aš tikiuosi, kad norint, tikrai mes rasime būdų, kanalų, kaip teikti tą karinę paramą, nes, ko gero, jeigu taip išdėliotume viską laike, tai šiandien Ukrainai – ir tą ji pati nuolat teigia – labiausiai reikia karinės paramos“, – pabrėžė Lietuvos prezidentas.
„Žinoma, griežtų sankcijų, tačiau net ir pačios griežčiausios sankcijos čia pat, tą pačią minutę Rusijos ekonomikos neparklupdys, turės praeiti tam tikras laikas“, – teigė jis, dar kartą paragindamas Vakarų šalis netaupyti griežčiausių sankcijų ir įvesti jas jau dabar.
A. Anušauskas: kai kurios ginkluotės sandėliuose nebėra
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pastebėjo, kad Lietuvos Ukrainai teikiama parama prilygsta ir kai kurių gerokai didesnių valstybių pagalbai. Jis teigė, kad Lietuva tiekia Ukrainai ir sunkiąją ginkluotę.
„Visos šalys turi Ukrainos paramos sąrašus. Jau dabar bent jau koordinuojasi tarpusavyje, ką galėtų viena šalis tiekti. Nes būna taip, kad turi įrangą, ginklus, bet neturi amunicijos, kita šalis turi amunicijos, bet netiekia tos ginkluotės. Taip kad tie derinimai jau vyksta ir paramos kiekiai, jie tikrai nemažėja“, – Seime žurnalistams pabrėžė ministras.
„Kai kurios pozicijos, turiu pasakyti, išnyko praktiškai iš sandėlių Europoje, tačiau atsiranda poreikis kitai paramai: kaip jau buvo ir įgarsinta, sunkiajai ginkluotei. Šalys viena po kitos jungiasi. Galbūt tempai nėra visada tokie, kokių norėtųsi, tačiau procesas yra prasidėjęs“, – sakė A. Anušauskas.
Jungtinės Karalystės premjeras yra pasiūlęs įkurti Ukrainai skirtą fondą, kuris palengvintų karinės technikos įgijimą ir transportavimą.
Europos Sąjungos lyderiai yra įsipareigoję įkurti kitą specialų patikos fondą, kad padėtų Ukrainai patenkinti būtiniausias valstybės reikmes.
Tarptautinis valiutos fondas atidarė specialią sąskaitą, siekdamas šalims donorėms užtikrinti saugų būdą tiesiogiai siųsti finansinę pagalbą Ukrainai.
Į Lietuvos Seimą V. Zelenskis kreipėsi nuotoliniu būdu pasijungęs tiesiogiai iš Kyjivo.
