Jos prokurorė 2017 metais kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos priimtus administracinius teisės aktus, kuriais neteisėtai keturiems giminystės ryšiais susijusiems asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį – 0,38 hektaro, bei taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu – priteisti valstybei 608 tūkst. eurų.

Pasak prokuratūros, Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai, kuriais neteisėtai, pažeidžiant nustatytą tvarką, keturiems asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę sostinės Laisvės prospekte, buvo priimti 2016 metų balandį. Netrukus šį sklypą naujieji jo savininkai už 608 tūkst. eurų pardavė įmonei, kuri ketino jame statyti prekybos centrą.

Būtent šią pinigų sumą prokurorė, gindama viešąjį interesą, prašė priteisti valstybei iš asmenų, kuriems neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės, nes įmonė, įsigijusi žemės sklypą, laikytina sąžiningu įgijėju, o aplinkybių, kurioms esant yra galimas nekilnojamojo daikto išsireikalavimas natūra, nenustatyta, todėl restitucija turi būti taikoma sumokant ekvivalentą pinigais.

Pasak prokuratūros, ši administracinė byla teismuose buvo nagrinėjama ne kartą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 metų gruodžio 22 dienos sprendimu tenkino Generalinės prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 metų lapkričio 27 dieną nutartimi iš dalies patenkino atsakovų apeliacinius skundus ir perdavė administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs administracinę bylą, 2020 metų birželio 16 dienos sprendimu visiškai tenkino prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl yra naikintini, o valstybei priteisiama 608 tūkst. eurų.

Šį teismo sprendimą paliko galioti ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, spalio 16 dieną atmetusi atsakovų apeliacinius skundus.

Iki 2020 metų pabaigos savivaldybė ketina suformuoti visus nuosavybės teisėms atkurti reikalingus žemės sklypus papildomai numatant dar 150–200 sklypų, kad žmonėms būtų iš ko pasirinkti.

„Bus suformuota tiek sklypų, kiek reikia pagal eilę ir plius papildomai dar 150-200, kad žmonės galėtų pasirinkti, nes ne visada tinka tai, ką pasiūlo savivaldybė“, – praėjusią savaitę Seimo Kaimo reikalų komitete tvirtino savivaldybės administracijos vadovo pavaduotoja Danuta Narbut.

Pasak jos, procesą paspartins ir miesto bendrasis planas, kuris turi būti patvirtintas gruodį.

„Su naujuoju planu ateina keletas teritorijų“, –  kalbėjo ji.

D. Narbut teigimu, dėl teisminių ginčų sudėtinga atkurti nuosavybę rėžiniuose kaimuose, taip pat ten, kur savininkams anksčiau priklausiusi žemė užimta dėl statybų arba ji išnuomota.

„Lyg ir turime žemę laisvą, bet ir iš infrastruktūros, ir gamtos pusės negalėsime ten leisti nei plėtros, nei statybų, todėl nesutinkame tokioje žemėje atkurti nuosavybės“, – aiškino savivaldybės atstovė.

Ji siūlo galvoti apie įstatymų pataisas, kaip atsiskaityti su žmonėms ne žeme, o kitais būdais.  

D. Narbut žada, kad sklypų rėžiniuose kaimuose grąžinimas, jeigu nevyks teismai, užtruks iki pavasario.

Buvęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys šių metų birželį žadėjo jau šiemet užbaigti žemės reformą. Dabartinis ministras Andrius Palionis sako, kad valstybė turi pasakyti, jog paveldėtojams reikia rinktis iš to, kas siūloma, arba piniginę kompensaciją. 

Iki šio birželio gyventojai galėjo prašyti už mieste turėtą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaime, todėl jiems nuosavybės teisės bus atkurtos tik suprojektavus miško sklypus.

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) duomenimis, miestų teritorijose iki spalio nuosavybės teisės atkurtos 46,29 tūkst. piliečių į 36,36 tūkst. ha žemės plotą (92,41 proc.), o dar neatkurtos nuosavybės teisės 5 546 piliečiams į 2 984 ha žemės plotą.

Daugiausia nuosavybės teisių neatkurta Vilniaus mieste – 3 477 piliečiams – atkurta tik 57,69 proc. visų piliečių, pateikusių prašymus.

Žemė grąžinama buvusiems savininkams už miestuose iki 1995 metų birželio jų turėtą žemę.  

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovė Daiva Gineikaitė teigia, kad pradėjusi skaidrinti tarnybos veiklą, pajuto siekį su ja susidoroti. NŽT atstovai „spaudimu“ vadina ir jų atžvilgiu atliekamus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) veiksmus. Tuo metu STT atstovas teigia nesuprantantis, kodėl D.Gineikaitė laikosi tokios pozicijos.

Anot Vilniaus miesto skyriaus vedėjo Arvydo Juškos, trečiadienį pasikvietęs į apklausą STT pareigūnas darė jam spaudimą, bandydamas jį užverbuoti ir „pakišti“ NŽT vadovybę. NŽT direktorė Daiva Gineikaitė teigė, kad tokį jos darbuotojo spaudimą laiko verslo ir politikos interesais.

„Ypač Vilniaus miestas yra labai daug verslo grupuočių interesų, tų pačių politikų labai daug interesų ir manau, kad man atėjus ir bandant skaidrinti šitą veiklą, atėjus naujam Vilniaus miesto vedėjui, kuris atsisakė vykdyti kažkokius neteisėtus prašymus, gali būti, kad yra toks noras susidoroti. Aš taip galvoju“, - spaudos konferencijoje sakė D.Gineikaitė.

Perklausta, ar mano, kad STT bando sustabdyti jos veiklą, ji teigė, kad jai sunku tai vertinti.

„Aš nesakau, kad bando mane sustabdyti, man iš tikrųjų sunku vertinti ką galvoja kiti, ar kodėl kažką daro kiti“, - teigė D.Gineikaitė.

STT atstovas spaudai Ruslanas Golubovas BNS teigė nesuprantantis, kodėl NŽT mano, kad jai daromas spaudimas.

„Ta pati NŽT vadovė vos ne kasdien sako, kad mes dirbame kartu, skaidrindami veiklą. Nežinau, kodėl taip išsakė. Galiu pasakyti, kad jokio spaudimo tikrai nėra“, - BNS sakė R.Golubovas.

Anot A.Juškos, STT pareigūnas bandė jį įkalbėti, kad būtų įduodama NŽT vadovybė.

„Kiek aš supratau iš jų užuominų, norėtų, kad kažką pakiščiau“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė A.Juška.

Anot jo, pareigūnas, tikrindamas kompiuterį, kuris tiriamas dėl galimo dokumentų klastojimo, dirbant dar ankstesnei Vilniaus miesto skyriaus vedėjai, tris valandas laidė užuominas apie pagalbą STT. Taip pat, apie tai, kad būtų galima jį pašalinti iš pareigų bei padaryti taip, kad kitur darbo jis nerastų.

Tuo metu STT atstovas teigė, kad nieko panašaus nebuvo.

„Galiu patvirtinti tik tiek, kad vyksta procesinis veiksmas, buvo atlikta kompiuterio apžiūra, kuri truko tris valandas. (...) Buvo normalus, žmogiškas pokalbis, ką jis sugalvojo išėjęs, negaliu pasakyti“, - teigė STT atstovas.

NŽT atstovai neįvardijo konkrečiai dėl kokių sklypų ar interesų gali sulaukti spaudimo, tačiau D.Gineikaitė teigė, kad galbūt kažkam nepatinka, jog nuspręsta Vilniuje atkurti nuosavybę į vertingą žemę. Be to, ji yra pasiūliusi iš pareigų pasitraukti Šilutės, Utenos ir palangos skyrių vadovams pasitraukti, mat ten rasta daug pažeidimų. Pasak jos, tai irgi gali kelti nepasitenkinimą.

O A.Juška paminėjo „Teo LT“ nuomojamą sklypą, kurio patikrinimas, ar šis naudojamas pagal paskirtį turėjo įvykti trečiadienį, tačiau buvo nukeltas. Jis taip pat minėjo „Hanner“ ir „MG Valdą“.

„Iki mano atėjimo santykiai buvo nusistovėję ir interesantai, matyt, gaudavo, kas jiems priklauso. Atlikome tikrinimus didelių finansinių grupių, kaip jos naudoja sklypus. Tikrinau tikrai reikšmingas bendroves – „Teo LT“, „Hanner“ ir „MG Valdos“ dukterines įmones“, - sakė A.Juška.

2000 metais tarp „Teo LT“ ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos pasirašytoje žemės nuomos sutartyje buvo numatyta, kad sklypas turi būti naudojamas automatinei telefono stočiai, tačiau 2006 metais parengus sklypo detalųjį planą, jo paskirtis buvo pakeista į komercinę. 2007 metais sutartis buvo pasirašyta iš naujo, o 2009 metais ji buvo pakeista ir nuomininku tapo „Teo LT“ grupei priklausanti bendrovė „Verslo investicijos“.

Prokurorų teigimu, nuomos sutartis turėjo būti nutraukta, nes kitaip būtų pažeistas Žemės įstatymas, o Vilniaus apskrities viršininkas turėjo teisę išnuomoti tik tokio dydžio sklypą, kurio reikėjo automatinei telefono stočiai. Nutartyje nurodoma, kad šis plotas siekia 736 kv. metrus.