Nuo šių metų gegužės įsigaliojusių apribojimų, draudžiančių susijusiems asmenims įsigyti daugiau kaip 500 hektarų žemės, priežiūrą turi vykdyti sandorius tvirtinantys notarai, tvirtina Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai.

Patys notarai teigia, kad prieš tvirtindami sandorius remiasi iš Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) gautais duomenimis. Tuo tarpu teisininkai pažymi, kad sandorių teisėtumą gali ginčyti prokurorai bei NŽT, tačiau abejojama, ar tarnyba bus linkusi teismui ginčyti sandorį, kadangi pati yra viena iš jo dalyvių.

Trečiadienį Vokietijos bendrovė „KTG Agrar“ išplatino pranešimą, kuriame teigė už 20 mln. eurų (69,1 mln. litų) Lietuvoje pardavusi 4 tūkst. hektarų žemės vienam neįvardintam Vokietijos instituciniam investuotojui. BNS kilus klausimui, ar sandoris atitinka naująjį įstatymą, niekas negalėjo pateikti konkretaus atsakymo.

NŽT viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji patarėja Aldona Jakavonienė BNS teigė, kad tarnyba negali atsakyti, ar „KTG Agrar“ paskelbtas žemės pardavimo sandoris atitinka šiuo metu galiojančius žemės pardavimo apribojimus.

„Nacionalinėje žemės tarnyboje niekas neatsakys į šitą klausimą. Jums turės atsakyti, cituoju Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus Algio Bagdono žodžius, kad čia yra privačios žemės sandoriai ir jums reikia kreiptis į Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamentą. Jie turi atsakyti į šitus klausimus“, - BNS sakė A.Jakavonienė.

Žemės ūkio ministerijos atstovė Gintarė Tumalavičienė BNS teigė, kad žemės perleidimo sandorių teisėtumą turėtų užtikrinti notarai.

„Notaras yra tas asmuo, kuris užtikrina, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų sudaroma neteisėtų sandorių ir dokumentų, atitinkamai ir privačios žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandoriai šiuo atveju nebūtų išimtis“, - BNS sakė ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės teisės skyriaus vedėja G.Tumalavičienė.

Jos teigimu, notaras netvirtina sandorio, jei būsimas žemės pirkėjas neužpildo Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijos, kuria jis patvirtina, kad įsigydamas žemės, jis neviršys leidžiamo įsigyti žemės ploto.

„Jei vis tik, žemės pirkėjas sąmoningai neteisingai užpildė minėtą deklaraciją ir nuosavybėn įgijo daugiau žemės, nei leidžia įstatymas, deklaracijoje nurodytų duomenų faktinės situacijos neatitikimo pagrindu prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali pateikti teismui ieškinį dėl žemės paėmimo iš įgijėjo ir perdavimo valstybės nuosavybėn“, - sakė ŽŪM atstovė.

Pasak jos, kadangi nėra registrų, fiksuojančių akcijų judėjimus ir akcininkų pasikeitimus, notarams nenustatyta pareiga tikrinti pirkėjo deklaracijos duomenų teisingumą.

Seimo kaimo reikalų komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis pažymi, kad pagal įstatymą notarai turėtų būti atsakingi už kontrolę, tačiau situaciją atidžiau turėtų stebėti ir pati Žemės ūkio ministerija.

„Nacionalinė žemės tarnyba yra turinti daugiausiai galių ir funkcijų šioje srityje. Notarai tvirtina ir jie atsakingi, bet jeigu žiūrėti truputėli plačiau, tai vis tiek visas metodinis vadovavimas, žemės reikalų tvarkymas yra Žemės ūkio ministerijos sfera ir jai pavaldžios Nacionalinės žemės tarnybos“, - BNS sakė R.Abugelis.

Anot jo, tvirtinant įstatymo nuostatas buvo kalbėtasi ir su Notarų rūmų atstovais, kurie patikino, kad laikysis galiojančių normų tvirtindami žemės ūkio paskirties žemės sandorius.

„Mes buvome pasikvietę Notarų rūmų prezidentą ir kai kurie nariai buvo atėję, kai mes sprendėm šito įstatymo nuostatas. Jie su visa atsakomybe kalbėjo, kad taip, jų rankose yra sandorio teisinė pusė ir jei tikrai turėtų laikytis visų galiojančių normų. Bet jeigu kyla tokie abejotini sandoriai, įtartini ar keisti, tai mūsų reikalas bendrom jėgom pasiaiškinti ir jeigu neradot atsakymo ministerijoje, mes tada komitete bandytume kažkaip pasiaiškinti“, - sakė R.Abugelis.

Lietuvos notarų rūmų atstovas spaudai Aleksandras Matonis BNS teigė, kad notarai prieš tvirtindami žemės pardavimo sandorius siunčia užklausą NŽT ir sprendimą priima remdamiesi tarnybos atsiųsta informacija.

„Kai juridiniai asmenys nori perleisti turima žemę notaras kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą, ten šalys pildo deklaracijas savo atsakomybei ir tada Nacionalinė žemės tarnyba išduoda leidimą“, - sakė A.Matonis.

Teisininkų teigimu, žemės ūkio paskirties žemės sandorių teisėtumas tikrinamas tris kartus.

„Pirmiausia, Nacionalinė žemės tarnyba, išduodama leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, patikrina, ar pirkėjas atitinka įstatyme nustatytus kriterijus. Antra, notaras, tvirtindamas sandorį, patikrina jo teisėtumą ir atitikimą įstatymų reikalavimams. Ir galiausiai, jeigu sudarius sandorį, suabejojama jo teisėtumu, tokiu atveju jį teisme gali nuginčyti prokuroras, gindamas viešąjį interesą“, - BNS sakė advokatų kontoros „Sorainen" advokatas, partneris, komercinio NT sandorių specialistas Kęstutis Adamonis.

„Iš esmės ginčyti sandorį teisme galėtų ir NŽT, kaip ginanti viešą interesą žemės naudojimo srityje, tačiau, kadangi NŽT dalyvauja pradinėje sandorio sudarymo stadijoje, greičiausiai teisme vėliau sandorio nebus linkusi ginčyti“,- pridūrė teisininkas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė balandžio pabaigoje pasirašė žemės pardavimo saugiklių įstatymą, kuriuo ūkininkams ir susijusiems asmenims draudžiama pirkti daugiau kaip 500 hektarų žemės. Daugiau jos gali pirkti tik gyvulių augintojai, o konkretus kiekis priklauso nuo auginamų gyvulių skaičiaus.

Žemės pardavimo saugiklių įstatymas galioja jau tris mėnesius, o nepatenkintųjų tik daugėja. Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos atstovai žada koreguoti įstatymą, tačiau šį tą pakeisti esą bus galima tik rudenį ir tik tada, jei tai ryšis siūlyti pati Vyriausybė, ketvirtadienį rašo "Lietuvos žinios".

"Įstatymą reikia kuo greičiau taisyti, nes jis padarė daug žalos, o kai kurios jo nuostatos prieštarauja kitiems Lietuvos teisės aktams ir ES nuostatoms", - teigė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Asociacija aukščiausioms valstybės institucijoms išsiuntinėjo raštą, kuriame prašo kuo greičiau įstatymą pakoreguoti.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė tvirtino, kad žemės pardavimo saugiklių įstatymas bus koreguojamas. Ji minėjo, kad rengiami įstatymų pakeitimo projektai, kuriuose siūloma numatyti išimtį kredito įstaigoms (bankams ir kredito unijoms) dėl įstatyme nustatytų apribojimų taikymo. Taip norima išvengti žemės ūkio veikla užsiimančių asmenų kreditavimo galimybių ribojimo.

"Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas šiandien yra vienas svarbiausių. Jis kelia didžiulį ažiotažą, todėl bet kokie veiksmai turi būti labai pamatuoti", - teigė V.Baltraitienė.

Seimas ketvirtadienį baigė svarstyti ir po pietų planuoja patvirtinti būsimus reikalavimus dirbamos žemės pirkėjams - jie įsigalios nuo šių metų gegužės, kai Lietuvoje baigsis draudimas žemę įsigyti užsieniečiams.

Seimas po svarstymo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pataisoms pritarė: už balsavo 71 parlamentaras, prieš - 4, o susilaikė13 parlamentarų.

Seimas linkęs tokios žemės nebelaikyti Lietuvos nacionaliniu turtu, leisti parduoti valstybinę žemę tol, kol nebaigtas jos grąžinimo procesas.

Seimas pritarė liberalsąjūdiečio Eugenijaus Gentvilo siūlymui dirbamos žemės ateityje nebelaikyti nacionaliniu turtu, kaip yra iki šiol. Už tai balsavo 46 Seimo nariai, prieš - 24, o susilaikė 18 parlamentarų.

Tačiau Seimas nesutinka pristabdyti valstybinės žemės pardavimą, nebaigus nuosavybės teisių į žemę atstatymo proceso. Už tokį Aplinkos apsaugos komiteto narės Aurelijos Skancikienės siūlymą balsavo 7 Seimo nariai, prieš ir susilaikė po 33 parlamentarus.

Parlamentarai nesutinka, kad jau pradėtos žemės pirkimo procedūras būtų leidžiama baigti pagal iki gegužės 1-osios galiojusias taisykles. Už tai balsavo 14 parlamentarų, prieš - 21, o susilaikė 43 Seimo nariai.

„Lengva ranka nusispjovėte į žmones, kurie jau yra pradėję žemės pirkimo procedūras“, - pareiškė E.Gentvilas.

Asmenis, norėsiančius įsigyti žemės ne daugiau kaip 10 ha, parlamentarai linkę įpareigoti gauti leidimus iš Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal perkamos žemės buvimo vietą, o ne iš savivaldybės, kurioje žemė būtų perkama, sudarytos specialios komisijos, kaip buvo siūloma anksčiau. Šio leidimo nereikėtų, jei bendras ūkininko ar bendrovės turimos dirbamos žemės plotas neviršytų 10 ha.  

Konservatorius Kazys Starkevičius prognozavo, kad „savivaldos lygyje būtų daugiau politikavimo nei naudos“.

E.Gentvilas pabrėžė, kad savivaldybėse sudarytos komisijos, kurios turėtų išduoti leidimus pirkti žemę, „tampa korupcijos pretekstu“.

“Darbietė“ Virginija Baltraitienė piktinosi, kad šios komisijos neprisiims atsakomybės už savo sprendimus ir juos vėliau teks skųsti teismams.  

A.Skancikienė apgailestavo, kad iš saugiklių sąrašo siūloma išbraukti lojalumo Lietuvai, kilmės ir pilietybės bei kalbos mokėjimo reikalavimus.

Seimas nepritarė jos siūlymams leisti žemę Lietuvoje įsigyti tik tiems, kurie moka lietuvių kalbą, mokėjo mokesčius Lietuvoje, nekelia grėsmės jos nacionaliniam saugumui, suverenitetui ar teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai ir bus pateikę įrodymus dėl ypatingų (finansinių, kultūrinių, giminystės, šeimos ir kilmės) ryšių su Lietuva ar vietos, kur norės įsigyti žemės, bendruomene.  Taip pat parlamentarai nesutiko, kad bendrovėms įsigyti žemę būtų leidžiama tik tais atvejais, jeigu Lietuvos teritorijoje jos ne mažiau kaip 3 metus anksčiau bus mokėjusios mokesčiu.

Už šiuos A.Skancikienės siūlymus balsavo 28 Seimo nariai, prieš - 16, o susilaikė 3 parlamentarai.

E.Gentvilas pareiškė, kad po tokio balsavimo emigrantai negrįš į Lietuvą: „Ar mes galvojame apie tuos jaunus žmones, kaimo berniokus, išvažiavusius iš Lietuvos į Airiją, į Norvegiją, kad ten dirbtų, užsidirbtų, pasimokytų fermerystės patirties ir grįžęs į Lietuvą nusipirktų žemės (...)? Ne! Jis turės grįžęs į Lietuvą, turėdamas pinigų, nuomoti žemę trejus metus. Tik tada galės nusipirkti žemės. Sakykite, o kodėl tas vaikinas turi grįžti tada iš Airijos į Lietuvą, kuri jam atėmė teisę įsigyti nuosavybę Lietuvoje, apie kurią jis 10 ar 15 metų svajojo? Jis nusipirks žemę Airijoje. Jis negrįš į Lietuvą, nei jo pinigai, nei jo vaikai“.

A.Skancikienė taip pat priekaištavo, kad Seimas ketina baudas už spekuliaciją žeme nustatyti tik bendrovėms.

„Nelieka baudų fiziniams asmenims, kurie supirkinės tūkstančius hektarų, bus baudžiami tik juridiniai asmenys“, - priekaištavo A.Stancikienė.

Socialdemokratas Mindaugas Bastys ramino, kad Seimui reikia priimti pataisas, o jeigu vėliau paaiškės, kad jos trukdys žemdirbiams, bus galima vėliau pataisyti.

Tuo tarpu E.Gentvilas pataisas pavadino „ne šios civilizacijos, o feodalistinio periodo“. Jis piktinosi, kad siekdami apsisaugoti nuo žemę „galimai išpirksiančių užsieniečių, trukdikliais apdedami vietos gyventojai“.

„Bijodami, kad Lietuvoje žemę neišpirktų užsieniečiai, iš 2 mln. vietos gyventojų atimama teisė įsigyti žemę“, - teigė jis.

Parlamentaras prognozavo, kad Seimui priėmus žemės įsigijimo saugiklių pataisas, žemė atpigs, nes bus mažesnė jos paklausa.

Nuo gegužės 1-osios dirbamą žemę siūloma Lietuvoje leisti pirkti ir užsieniečiams, ir bendrovėms. Visiems būtų taikomi vienodos žemės įsigijimo sąlygos.

Siūloma nereikalauti, kad būtų laikomai teritorinio principo - žemę būtų galima įsigyti tik toje vietovėje, kur pirkėjas gyventų. Tačiau įsigijimas būtų siejamas su žemės ūkio produkcijos gamyba, o įsigytą žemę būtų privalu dirbti 5 metus. Už šio įpareigojimo nevykdymą siūloma skirti 2,5-5 tūkst. litų baudas.

Norintiems įsigyti dirbamos žemės, reikės įrodyti, kad jie turi patirties - trejus metus jau ūkininkavo arba mokėsi su žemės ūkiu susijusios specialybės.

Pataisomis nesiūloma didinti įsigyjamos žemės kiekio - lieka 500 hektarų. Daugiau žemės galės pirkti tik gyvulių augintojai - jų perkamos žemės kiekis priklausytų nuo auginamų gyvulių skaičiaus.

Seimas nesutiko svarstyti E.Gentvilo siūlymą daugiau dirbamos žemės taip pat leisti įsigyti tiems ūkininkams arba įmonėms, kurios tą, ketinamą įsigyti žemę nuomojo ir ją dirbo ne mažiau kaip 3 metus.

Parlamentarai nesutiko, kad ketinantys įsigyti žemės asmenys turėtų pildyti deklaracijas ir jose pateikti ne tik duomenis apie jau įsigytą žemės kiekį iki gegužės 1-osios, bet ir lėšų, už kurias ketinama vėl pirkti žemę, kilmę, kokia žemės ūkio produkcija ir kokiu tikslu būtų auginama ar gaminama.

Siekiant apriboti galimas spekuliacijas dirbama žeme, siūloma sugriežtinti reikalavimą dėl žemės kiekio valdymo susijusiems fiziniams asmenims ir bendrovėms - siūloma asmenis susijusiais laikyti tuomet, kai ta pati įmonė ar tas pats asmuo turės daugiau kaip ketvirtadalį (dabar - 50 proc.) akcijų arba pajų, jei tai būtų žemės ūkio bendrovė, arba tas pats asmuo būtų įsteigęs kelias įmones, kuriose valdo daugiau kaip 25 proc. (dabar 50 proc.) akcijų.

Susijusių asmenų įsigyjamas žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų skaičiuojamas kaip bendras.

Dabar bendrovėms bei ūkininkams galima įsigyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės. Nuo šių metų susijusiems asmenims taip pat negalima įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės.

Trečiadienį Vyriausybei pritarus siūlomiems saugikliams dėl žemės pardavimo, buvo teigiama esą jie kompromisiniai ir verslui turėtų būti priimtini. Tačiau verslininkai atkerta, kad skubos tvarka stumiami saugikliai ne tik pažeidžia šalies ir Europos teisę, bet buvo parengti tam, kad žmonės tiesiog nebeitų į referendumą.

Žemės ūkio bendrovių savininkai trečiadienį Vyriausybės patvirtintus saugiklius dėl žemės pardavimo užsieniečiams vadina absurdiškais, esą jie buvo parengti ne dėl to, kad jų reikėjo, o tam, kad surinkti parašai referendumui. Pasak jų, iki šiol per juridinius asmenis žemę pirkusių užsieniečių skaičius rodo, kad jokios grėsmės Lietuvos žemei nėra.

„Kodėl šiandien mūsų valstybininkai tyli apie tą situaciją? Jei praneštų žmonėms, kad tik 1 proc. užsieniečių galėjo 20 metų pirkti žemę ir tik tiek tenorėjo ją įsigyti, tai kaip ir problemos nebūtų dėl referendumo, nes žmonės visi suvoktų, kad čia ne problema“, – tvirtina „Baltic Champs Group“ savininkas, ūkininkas Kęstutis Juščius.

Žemės ūkio bendrovių savininkai kartu su teisininkais atkreipia dėmesį, kad bendrovių akcijų perleidimai – prilyginami žemės sandoriams – pažeidžia Europos Sąjungos laisvo kapitalo judėjimo principus. Teisininkai taip pat įspėja, kad Seime svarstomi saugikliai užkirstų kelią pirkti žemę ne tik užsieniečiams, bet ir lietuviams, tai ribotų iki šiol daugiau nei 500 hektarų įsigijusius fizinius ar juridinius asmenis.

„Reikalavimas turėti išsilavinimą, reikalavimas 5 metus neperleisti įsigytos žemės, reikalavimas gyventi toje vietoje arba registruoti savo buveinę, KT praktikoje yra pripažinti kaip konstituciškai nepagrįsti ir varžantys tiek nuosatybės teisę, tiek apribojantys ir pažeidžiantys nuosavybės neliečiamumą ir tiek kartu ribojantys ūkinės veiklos laisvę“, – tikina LAWIN advokatas Simas Gudynas.

Tiek žemės ūkyje dirbantys verslininkai, tiek Investuotojų forumo atstovė sutinka, kad įvedus tokius saugiklius žemės kaina ne augs, kaip dabar tikimąsi, o kris, nes galinčių ją įsigyti ratas smarkiai sumažės. Šalis, kurioje ribojamas žemės pirkimas, bus nepatraukti investuotojams.

„Pastaraisiais metais Lietuva aukštai buvo vertinama visuose konkurencingumo reitinguose. Manau, kad įsigaliojus šiems įstatymams – neaišku, įsigalios jis ar ne – mes tuose reitinguose garantuotai krisim. Tai darys įtaką mums visiems, daug kas nesiryš investuoti tokioje šalyje, kur ribojamas verslumas, ribojama ūkinė veikla“, – tvirtina Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Ūkininkai piktinasi ir žemgrobių etiketėmis, esą 10 stambiausių šalies žemės ūkio grupių valdo 100 tūkstančių hektarų žemės, tačiau tai sudaro tik 2,5 procentų visos žemės ūkio paskirties žemės rinkos.

Vyriausybė prašo Seimo saugiklių įstatymą svarstyti skubos tvarka, žemės ūkio ministras tikisi, kad jis bus priimtas dar balandį.

Vyriausybės patvirtinti žemės pardavimo saugikliai yra kompromisiniai ir turėtų tenkinti verslą, mano premjeras Algirdas Butkevičius. Tuo tarpu žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna pripažįsta, kad, nors į siūlymus buvo atsižvelgta, saugikliai tenkina ne visus verslininkus.

„Aš manau, kad rado kompromisinį variantą, ir šiandien tie saugikliai, kuriems buvo pritarta, buvo atsižvelgta ir į žemės ūkio bendrovių asociacijos pageidavimus, ir į Žemės ūkio rūmų vadovybės išsakytus norus ir pageidavimus ir, manau, suderinta su Kaimo reikalų komiteto nariais, tai aš manau, kad tikrai surastas tas variantas, kuris turėtų tenkinti“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Žemės ūkio ministras taip pat teigė, kad kai kurios nuostatos buvo pakoreguotos, atsižvelgiant į siūlymus.

„Šio projekto tikslas yra apriboti spekuliaciją žeme, kad ji būtų racionaliai naudojama žemės ūkio gamybai. Iš esmės Vyriausybės posėdyje buvo pritarta Žemės ūkio ministerijos parengtam ir siūlomam saugiklių įstatymo projektui. Pagrindinės nuostatos nepasikeitė, bet, žinoma, buvo atsižvelgta į kai kurias mintis, pasiūlymus“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė V.Jukna.

Tačiau jis pripažino, kad saugikliai priimtini ne visiems verslininkas.

„Priimant šį įstatymą daug diskutuota su socialiniais partneriais (...). Be abejo, atsižvelgti į visus norus yra nerealu, tiesiog buvo rastas kompromisinis variantas, kuris, be abejo, tenkino daugelį. Tačiau yra ir kitokių atsiliepimų, kad ribojimų iš vis nereikėtų, kad viską turėtų spręsti rinka, bet, mano manymu, jau pavėluotai priimame saugiklių įstatymą ir šiandien vos spėjame į paskutinį traukinio vagoną, jei būtų anksčiau, neturėtumėm šiandien tokių didžiulių žemės plotų vienose rankose“, - sakė V.Jukna.

Anot jo, problemą dėl ribojamo įsigyjamo žemės ploto galima spręsti ilgalaike nuoma. Jis sakė, kad šalia ūkininko, kuris jau nebegali įsigyti daugiau žemės, atsiradus parduodamiems plotams, šiuos galėtų įsigyti žemės fondas.

„Mes tikrai suprasdami tą problemą, matome išeitį, kad žemės fondas galėtų tą žemę nupirkti ir atitinkamai po to per ilgalaikę nuomą suteikti žemės ūkio gamybai tuos plotus“, - sakė V.Jukna.

Jis teigė, kad išliko nuostatos dėl ūkininko patirties bei savivaldos dalyvavimo, suteikiant leidimą.

„Žemę įsigyti galėtų asmenys, turintys patirtį, tai yra tris metus ūkininkavę, arba į tą stažą būtų įskaičiuota žemės ūkio srities studijos. Taip pat numatyta, kad leidimą įsigyti žemę išduoda savivaldybės sudaryta administracijos komisija. (...) Pritarėm, kad leidimas būtų išduotas greičiau - per penkioliką darbo dienų“, - tvirtino ministras.

Jis sakė, kad saugikliai galios didesniems nei penkių hektarų žemės plotams.

„Taip pat labai svarbu, kad išliko įsipareigojimas žemės ūkio paskirties žemę penkis metus naudoti pagal paskirtį - tai yra gaminti žemės ūkio produkciją. Tos produkcijos kiekis būtų nustatytas atskiru žemės ūkio ministro įsakymu, būtent numatant tam tikrą pajamų dalį iš vieno hektaro“, - aiškino V.Jukna. Anot jo, taip pat valstybinė žemė nebebus pardavinėjama, o jai bus taikoma ilgalaikė nuoma.

Pasak ministro, nebeliko reikalavimo, kad žemė būtų įsigyjama toje savivaldybėje, kurioje asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą.