„Bendradarbiaujam ir su Prezidentūra ir artimiausiu metu derinam susitikimą, ir, matyt, pavyks suderinti, kad tie klausimai būtų sprendžiami aukščiausiais lygmenimis“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė V. Buivydas.

Žemės ūkio rūmai pirmadienį po pietų susitiks su premjere Ingrida Šimonyte, įteiks reikalavimus aplinkos ir žemės ūkio ministrams, kuriais valdžios institucijos raginamos įtraukti socialinius partnerius į sprendimų priėmimą, siūloma parlamentinėms politinėms partijoms pasirašyti žemės ūkio ir kaimo plėtros ilgalaikę strategiją kaip nacionalinį susitarimą.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad svarbiausia problema – valdžios nebendradarbiavimas tarpusavyje ir su visuomene.

„Pagrindinis klausimas yra socialinis bendradarbiavimas, visuomenė turi žinoti, dėl ko yra priimami sprendimai. (...) Daugelis priimamų tvarkų, įstatymų nėra suderinami. Jeigu piliečiai kelia problemas, tai valdžios atstovai nelabai kreipia dėmesį“, – spaudos konferencijoje sakė A. Svitojus.

V. Buivydas taip pat teigė, kad 2023 metų sausį ūkininkai valdžios jau prašė dar labiau griežtinti žemės įsigijimą didiesiems ūkininkams bei apriboti jiems Europos Sąjungos (ES) tiesiogines išmokas, tačiau pokyčiai vyksta per lėtai, todėl tie patys klausimai keliami ir naujoje rezoliucijoje, kuri bus įteikta pirmadienį.

„Šiai dienai tas klausimas (iki 500 hektarų žemės įsigijimo ribojimas privatiems ūkininkams – BNS) vėl yra įtrauktas nepaisant to, kad mes turėjome gal keturis susitikimus su Aplinkos ministerija“, – sakė V. Buivydas.

„Aš matau kaimo ateitį ne stambiuose ūkiuose, aš matau kaimo ateitį smulkiuose ūkiuose“, – pabrėžė jis.

V. Buivydas nurodė, kad itin svarbu orientuotis ne į dirbamos žemės plotus, tačiau į jos efektyvumą.

Žemės ūkiui iš šito fondo atiteko, bijau suklysti, 16 ar 18 mln. eurų. Tai yra koks požiūris į žemės ūkį. (...) Tie pinigai skirti padėti laikytis tų aplinkosaugos, žaliojo kurso reikalavimų ir mes, ūkininkai, tų pinigų negauname.

 

„Aš norėčiau, kad mes taptume, kaip olandai, kurie už vieną hektarą gali sukurti produkcijos už 13 tūkst. eurų, o mes hektare vos vieną tūkstantį padarom“, – sakė rūmų vicepirmininkas.

Anot jo, nors jau anksčiau yra iškeltas tikslas mažinti atskirtį tarp miesto ir kaimo, realybėje ši atskirtis tik didėja.

„Mes tikslą turime mažinti atskirtį tarp miesto ir kaimo, tačiau dabar viskas, kas buvo daroma eilę metų, ir ne tik Navicko (žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko – BNS) kadencijoje, kad tą atskirtį „ant popieriaus“ mažiname, bet realybėje ji vis didėja ir didėja“, – tikino V. Buivydas.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas pabrėžė daugiamečių pievų ir ganyklų problematiką – valdžiai uždraudus jas mulčiuoti ūkininkams finansiškai nebeapsimoka jų turėti.

„Šita valdžia, šita ministerija prisidėjo prie to (daugiamečių pievų ir ganyklų plotų mažėjimo problemos – BNS), kadangi uždraudė mulčiuoti tas pievas. Uždraudus mulčiuoti pievas pranyko prasmė ūkininkui iš viso turėti tą pievą. Jeigu jis ją turi, jis negali jos kitaip sutvarkyti, reiškia, jis ėmėsi suarti tas pievas“, – spaudos konferencijoje aiškino A. Baravykas.

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas taip pat pabrėžė, kad iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) fondo lėšų žemės ūkiui tenka labai nedidelė dalis.

„Žemės ūkiui iš šito fondo atiteko, bijau suklysti, 16 ar 18 mln. eurų. Tai yra koks požiūris į žemės ūkį. (...) Tie pinigai skirti padėti laikytis tų aplinkosaugos, žaliojo kurso reikalavimų ir mes, ūkininkai, tų pinigų negauname“, – sakė J. Kuzminskas.

Asociacijos pirmininkas pridūrė, kad šiuo metu „dalis ūkininkų traukiasi ir jei toliau bus tokia politika, tai nieko gero nebus“.

„Turbūt nėra to vieno punkto, kuris šiandien paėmė ir žemdirbius sugynė į tą akciją, yra daug, metai iš metų einančių klausimų“, – apibendrino A. Baravykas.

„Sulaukėme daug ūkininkų ir kaimo gyventojų nerimavimo dėl žemės mokesčio, kadangi šiais metais kai kuriems ūkininkams jis išaugo 2 ar net 3 kartus. (...) Kai kurių rajonų ūkininkams kelia nerimą gerokai išaugę žemės mokesčiai“, – ŽŪR pranešime sakė A. Svitojus.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius sako, kad žemdirbių sklypai įvertinti per daug, dėl to ateityje gali kilti produkcijos kainos.

„Žemės ūkio paskirties sklypai įvertinti ženkliai per daug. Jei žemės paskirtis yra žemės ūkio, tai jos vertė už 1 hektarą maksimaliai gali būti 10–12 tūkst. eurų. (...) Jei taip augs žemės kaina, tai tiesiogiai įtakos maisto kainą ir atsilieps vartotojams“, – pranešime sakė M. Maciulevičius.

Žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 15 dienos.

ŽŪR duomenimis, Valstybinė mokesčių inspekcija šiemet priskaičiavo iš viso apie 59 mln. eurų žemės mokesčio, pernai ši suma siekė apie 40 mln. eurų.

Registrų centro registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis sako, kad palyginti su ankstesniais metais, šiemet bendra žemės sklypų vertė padidėjo 43 procentais. Žemės mokestis apskaičiuojamas pagal šią vertę, kuri perskaičiuojama kas penkerius metus, paskutinį kartą – 2023-aisisiais.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas sako, kad kailinių žvėrelių verslui metami kaltinimai yra melagingi ir nepagrįsti.

„Kaltinimai, kurie metami kailinių vėrelių šakai, yra nepagrįsti, melagingi, išpūsti, iš musės padaromas dramblys, bandoma paveikti informacija politikus, daugybę žmonių neteisingai informuoti“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė A. Baravykas.

„Esame įsitikinę, kad gyvulių augintojai turi būti gerbiami už tai, ką jie daro, o ne turi būti juodinami, demonizuojami, bandomi išstumti į moralinį uždarbį. Šitas reiškinys tęsiasi keletą metų. Jie visą laiką Lietuvos valstybėje augino kailius, tai buvo ir yra legali veikla, kurią šiandien bando įstatymu uždrausti Lietuvos Vyriausybė. Mes nesuprantame, kaip žemės ūkio ministras gali siūlyti tokį dalyką“, – pridūrė jis.

A. Baravykas teigė, jog Vyriausybės planai yra netoleruotini, o ūkininkai – negirdimi.

Algis Baravykas. L. Balandžio / BNS nuotr.

„Bandome pasakyti, kad reikėtų nuvažiuoti į fermas, įsitikinti, ar tas srautas negatyvios informacijos, kuris skleidžiamos apie gyvūnų augintojus, yra pagrįstas“, – sakė jis.

Kaltinimai, kurie metami kailinių vėrelių šakai, yra nepagrįsti, melagingi, išpūsti, iš musės padaromas dramblys, bandoma paveikti informacija politikus, daugybę žmonių neteisingai informuoti.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas pabrėžė, kad jeigu nusprendžiama uždrausti šį verslą, jo atstovams turi būti teisingai atlyginta.

„Bent jau turėtų Vyriausybė, gerbdama savo augintojus, suskaičiuoti kompensaciją, kuri atitiktų to verslo vertę. Šiandien tuo irgi manipuliuojama, nes visuomenė tarsi įtikinta, kad ši verslo šaka išstumta į moralines paraštes ir jose tarsi nereiktų kompensuoti. Ta kompensacija, kurią numatė ministerija, – vienas euras už vieną sunaikintą gyvūną, yra visiškas pasijuokimas, patyčios iš kailinių žvėrelių augintojų ir to neturėtų būti“, – sakė jis.

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša teigė, kad šią verslo šaką į užribį stumia organizacija, pasinaudodama žmonių emocijomis.

„Tas prasidėjo gal prieš septynerius metus, kai atsirado organizacija, „pagimdyta“ užsienio organizacijų, kurios jau daug metų veikia, kurios labai profesionaliai, per žmogaus emociją veikia ir taip nuolat, stabiliai tik jei kalba apie žvėrininkystę, būtinai parodomi baisūs vaizdai ir tai tapo įprasta. Nenurodoma, iš kur jie paimti, tie vaizdai dažniausiai būna įstatymo pažeidimai, kriminalinis, žiauraus elgesio su gyvūnais pavyzdys. Tas, kas nufilmavo, turėtų imtis priemonių, bet paprastai to nėra“, – spaudos konferencijoje sakė Č. Tallat-Kelpša.

Česlovas Tallat-Kelpša. L. Balandžio / BNS nuotr.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad kuriamas precedentas, kai verslas gali būti uždraustas daliai visuomenės reikalaujant ir kitai daliai visuomenės pritariant.

„Ar tai būtų kailinių verslas, ar bet koks kitas verslas, natūralu, jei visuomenė nusprendžia kažką iš kažko atimti, kompensacija turi būti. Tai, ką šiandien girdime, yra labai pavojingas žaidimas dėl paprastos priežasties, – vienas dalykas, yra tai, kad atskiros šakos uždaromos ir kitą dieną galime imtis kito verslo, nes mums pasirodys, kad tai galbūt nėra mums priimtina“, – spaudos konferencijoje sakė M. Dubnikovas.

Marius Dubnikovas. L. Balandžio / BNS nuotr.

„Antras dalykas, pavojingas žaidimas, kai numatomas pereinamas laikotarpis ir sakoma, kad reikia mažiau kompensuoti, nes aš tau pasakau, kad iš anksto žinote, kad verslas uždaromas“, – pridūrė jis.

M. Dubnikovas taip pat sakė, kad jeigu norima atsisakyti verslo, dėl to turi susitarti didelė dalis visuomenės, o ne interesų grupė. Jis taip pat kalbėjo, kad nutarus uždrausti verslą būtina tinkamai atlyginti.

Tai, ką šiandien girdime, yra labai pavojingas žaidimas dėl paprastos priežasties.

„Yra verslas, žmonės, dažnai šeimos verslas, kuris vystytas daug metų, ir jeigu uždaromas, turime kompensuoti. Ne tik verslininkai užsiima kailiniais žvėreliais, bet ir žmonės, kurie šeria žvėrelius, prižiūri, valo gardus, tai ta dalis visuomenės taip pat bus pažeidžiama, jiems taip pat turėsime kompensuoti – išeitinės pašalpos, kai žmogus netenka darbo, bedarbio pašalpa, trečias dalykas, žmogus turi užsiimta kažkokia veikla, jam reikės persikvalifikuoti“, – sakė M. Dubnikovas.

„Ir ketvirta, kalbame apie žemės ūkį, jis vyksta ne miesto centre, o regionuose, kur iš esmės trūksta darbo vietų, trūksta pajamų šaltinių ir pajamų centrų“, – pridūrė jis.

Žemės ūkio ministerija nurodo, kad bendra vienkartinės kompensacijos už kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimą suma siektų apie 1 mln. eurų, o už vieną kailinį žvėrelį – 1 euras.

„Tai yra absurdas, visi supranta, kad verslo pramonės šaka nekainuoja 1 mln., kalbame apie ūkius, kur investuota milijonais eurų į vieną vienetą, o ne į šaką. Tai reiškia, kainos bus pakankamai aukštos“, – sakė M. Dubnikovas.

Č. Tallat-Kelpša teigė, kad kai kuriose valstybėse, uždraudus šį verslą, kompensacijos siekė 300-500 eurų už patelę.

„Kokia sistema bebūtų, valstybės, kurios kompensavo, suvedant į veislinę patelę nuo 300-500 eurų už patelę, Danija skaičiavo 10 metų vidurkį. (...)  Vertina kiekvieną ūkį individualiai, negautų pajamų dydį, kompensuoja turto likutinę vertę ir įsipareigoja savo sąskaita fermas nugriauti, utilizuoti ir grąžinti ūkininkui švarią žemę, kurią galėtų arti ir sėti. Jau nekalbu apie socialinius dalykus, žmonių išmokos, darbuotojams, kurie prarado darbą, perkvalifikavimo išlaidos.“, – sakė augintojų atstovas.

Kailinių žvėrelių verslo ateitį Vyriausybė svarstys trečiadienį posėdyje.

Grupė Seimo narių įregistravo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma uždrausti gyvūnų auginimą, veisimą ir žudymą dėl jų kailių, numatant tam pereinamąjį laikotarpį, atsižvelgiant į ūkininkų įsipareigojimus ir numatant kompensacijas už veiklos nutraukimą.

Siūloma, kad gyvūnų laikytojai, užsiimdami komercine veikla dėl tikslo gauti ar parduoti kailius, turėtų šią veiklą baigti iki 2025 metų pabaigos.

Tuo metu ŽŪM siūloma iš esmės pritarti pakeitimams, bet juos tobulinti, numatant, kad veikla turėtų būti uždrausta nuo 2027 metų sausio 1 dienos. Anot ministerijos, tai verslui suteiktų daugiau laiko persiorientuoti į kitas veiklas, prisitaikyti prie situacijos.

Lėšos kompensacijoms už verslo uždraudimą būtų skiriamos iš ŽŪM asignavimų, jų mokėjimus pradedant nuo 2024 metų.

ŽŪM pateikiamais Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, audinių kailių eksportas 2012–2021 metais svyravo, tačiau matoma bendra jo mažėjimo tendencija. Audinių odų kaip žaliavos eksportas nuo 2013 iki 2021 metų sumažėjo 56 procentais.

Nuo 2018 metų buvusių 138 bandų ir jose laikytų 2,2 mln. kailinių žvėrelių skaičius šių metų pradžioje sumažėjo atitinkamai iki 75 ir 1,2 mln. Pernai, palyginti su 2018 metais, verslo pelnas sumažėjo 32,4 procento.

„Susitikime dalyvavo per 400 žmonių iš 46 šalių, ir net 4 dienas vykęs nuotolinis bendravimas, sesijos, diskusijos, darbas grupėse pagal atskiras temas inspiravo naujų idėjų ir minčių. Visų šalių atstovų nuomone, būtina atsakingai kurti ekologiškesnę ekonominę sistemą ir ieškoti būdų, kaip tai padaryti. Tad diskutavome, kaip to pasiekti, kokius metodus pasirinkti, kokias priemones taikyti ir kaip edukuoti visuomenę. Tik gaila, kad dėl COVID-19 pandemijos šis renginys vyko nuotoliniu būdu“, –- po tarptautinio susitikimo sakė A. Svitojus.

Jo teigimu, darbo grupėse kalbėta apie atsinaujinantį / ekologinį ūkininkavimą, agroekologiją, vietinių išteklių valdymą, energetiką, maisto perdirbimą ir paskirstymą bei vartojimą, maistą ir maisto saugą, turizmą ir gastronomiją bei daugybę kitų temų.

ŽŪR Kaimo plėtros ir komunikacijos skyriaus vadovė Sonata Kisielienė priminė, kad memorandumas dėl Pasaulio organinių rajonų aljanso (GAOD) sukūrimo pasirašytas Romoje (Italija). Jame numatyta keistis žiniomis ir gerąja patirtimi bei pakviesti kitas pasaulio šalis prisijungti prie Aljanso.

GAOD steigėjų parengtoje deklaracijoje teigiama,kad tvari maisto gamyba ir vartojimas – raktas į žmogaus sveikatą ir yra itin svarbus, siekiant įveikti tokius iššūkius kaip klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas. Pasaulio maisto ir ūkininkavimo sistemų pertvarkymas reikšmingas siekiant užtikrinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (SDG), todėl labai svarbu sukurti veiksmingą partnerystę ir dalintis praktinių sprendimų pavyzdžiais. Šalys steigėjos, remdamosi vietos ir subnacionalinių vyriausybių veiksmais, sukūrė darbinius modelius ir gyvas laboratorijas, padedančias pereiti prie tvaraus maisto ir ūkininkavimo sistemų, integruoti valstybines ir privačias institucijas, pilietinę visuomenę, ūkininkus, mažąsias ir vidutines įmones.

„Bendradarbiaudami ir užmezgę ryšį su visais žemynais, mes taip pat stengsimės paremti panašaus mąstymo iniciatyvas viso pasaulio ir šalies lygmeniu, siekdami prisidėti prie klimato kaitos problemų sprendimo”, – pabrėžia Aljanso steigėjai.

Anot ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vedėjos Sonatos Kisielienės, šiais metais pačiame ūkininkų pavasario darbų pradžios įkarštyje įvedus karantiną, buvo uždrausti fiziniai susirinkimai ir renginiai, tad visi ŽŪR darbuotojai karantino metu su ūkininkais ir kaimo gyventojais bendravo telefonu arba kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis. Karantinas privertė ūkininkus tobulinti savo kompetencijas ir mokytis tik nuotoliniu būdu. Tačiau palengva karantinas švelnėja ir bendravimas grįžta į įprastas vėžes.

„Pradėti organizuoti mokymus ir susitikti gyvai su ūkininkais bei kaimo gyventojais tikrai aktualu –pasiilgome vieni kitų. ŽŪR savivaldos organizatorių darbas rajonuose buvo paralyžiuotas, o visi kovo-gegužės mėnesiams suplanuoti renginiai tiesiog neįvyko. Žinoma, teko aktyviai dirbti pasitelkus nuotolinio darbo priemones, nes pavasaris yra ypač darbingas metas ūkininkams, todėl ir spręstinų problemų kyla daug.

Sulaukėme nemažai pageidavimų suorganizuoti konsultacinius susitikimus dėl Kaimo plėtros programos (KPP) priemonių verslams kaime, mokymus jauniesiems ūkininkams, būta klausimų trumpųjų grandinių ir kitokiomis temomis. Bet dėl pandemijos negalėjome organizuoti susitikimų ir gyvai perteikti aktualios informacijos. Suprantant situacijos rimtumą ir saugant vieniems kitus, bandysime atnaujinti fizinius susitikimus su kaimo gyventojais nuo birželio 1 dienos.

Liepos mėnesį planuojame pradėti projektą „Ūkininkų kompetencijų tobulinimas“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“, – sako ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.

Įgyvendinant pastarąjį projektą, numatoma suorganizuoti 215 mokymo kursų, kuriuose kompetencijas galės patobulinti per 3 tūkst. ūkininkų ir žemės ūkio veiklos subjektų. Projekto trukmė - 18 mėnesių. Per tą laikotarpį bus organizuojami ir vykdomi mokymai pagal 16 mokymo programų.

Mokymai bus organizuojami visuose šalies kaimiškuosiuose rajonuose (50), o mokymo grafikai skelbiami nuo birželio 20 dienos ŽŪR interneto svetainėje.

Tai, anot ŽŪR kaimo plėtros ir informacijos skyriaus vedėjos Sonatos Kisielienės, akcentuota nuotoliniame Tarybos posėdyje, kuriame aptartas labai vėluojantis ir ūkininkų prieštaringai vertinamas paramos šalies žemės ūkiui dėl koronaviruso karantino patiriamų nuostolių projektas. Diskusijos vyko ir dėl ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną bei prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo keitimo įstatymo projekto, bei dėl miško vežėjų daromos žalos vietinės reikšmės vidaus (miško) keliams, gabenant medieną.

Posėdžiui vadovavęs ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, prieš aptariant Seimo Kaimo reikalų komitetui (KRK) prieš savaitę pristatytą ŽŪM parengtą Valstybės pagalbos ūkininkams ir maisto pramonei siejant su Covid-19 pasekmėmis projektą, apgailestavo, kad ministerija ir šį kartą nesilaikė susitarimo tokio pobūdžio projektus pirmiausia derinti su socialiniais partneriais.

„Deja, ŽŪM labai vėluoja. Štai Latvijos projektui Europos Komisija jau pritarė, o mes projektą dar tik aptariame. Nors mes ministrą raginome nedelsti jau pirmosiomis karantino savaitėmis“, – priminė A. Svitojus.

Dalis paramos – iš nacionalinių lėšų, todėl būtų galima ir savarankiškiau elgtis. Jeigu delsime, tai gali nutikti ir taip, kad žemės ūkiui pinigų neliks.

Minėtame projekte išskirtos 5 sritys: tikslinės paramos pieno gamintojams (numatyta skirti 18,47 mln. eurų), pieno perdirbimo pramonei, galvijų augintojams (11,51 mln. eurų), jautienos perdirbimo pramonei bei paukštienos ir kiaušinių pramonei. Perdirbėjams paramos suma kol kas nenurodoma – projekte pateikiama tik formulė, pagal kurią ji bus skaičiuojama. Dr. A. Svitojus pasigedo platesnės ir išsamesnės informacijos apie projekto rengimo tvarką bei argumentų, kodėl ŽŪM išskyrė, žinoma, svarbius, tačiau tik kelis sektorius. Kas jau kas, bet ši ministerija privalo žinoti ir rūpintis ne tik visais žemės ūkio sektoriais, bet ir verslu kaime.

Posėdyje dalyvavęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas pritarė, kad paramos projektas turėtų būti papildytas, praplėstas: „Su ministru tariamės ir dar tarsimės. Dalis paramos – iš nacionalinių lėšų, todėl būtų galima ir savarankiškiau elgtis. Jeigu delsime, tai gali nutikti ir taip, kad žemės ūkiui pinigų neliks“.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis sakė, kad iš ŽŪM parengto projekto galima susidaryti nuomonę, jog Lietuvos žemės ūkis ir maisto pramonė susideda tik iš penkių sektorių. Ir argumentai yra silpni, kodėl kiti sektoriai neįvardinti: „Pavyzdžiui, dėl karantino aplinkybių gėlių augintojų padėtis yra labai prasta, bet jie tylūs žmonės, o ŽŪM tylinčiųjų interesų negina, –  girdi tik garsiai rėkiančius“.

Ir dar S. Daniulis stebėjosi, kodėl ministerijos vadovai „neperkando pieno perdirbėjų gudravimų, nors sunku patikėti, kad jų nesuprato. „Remti reikia ne perdirbėjus, bet pieno gamintojų kooperatyvus. Kad jie sugebėtų tiek sustabdyti pieno tiekimą, jog perdirbėjai pagaliau suprastų, kad be pieno jų valdomos gamyklos yra tik metalo krūva. Dabar perdirbėjams numatyta skirti parama niekaip nepasieks tikslo stiprinti žemės ūkį“, – nuomonę dėstė S. Daniulis.

ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas irgi priminė, jog kaimynų latvių numatyta pagalbos schema žemdirbiams apima gerokai daugiau žemės ūkio sektorių, ir jie jau artimiausiomis dienomis  projektą pradės įgyvendinti, nes jis jau suderintas su Europos Komisija. „Lietuva pateikti šiai komisijai savo paramos projektą dar tik ruošiasi. Siūlau projektą nedelsiant taisyti – paramos principai turi būti vienodi visoms žemės ūkio sritims. Esmė – patiria ar nepatiria nuostolių”, – kalbėjo A. Baravykas.

Parama bus skiriama tik už parduodamus perdirbėjams. O kodėl ignoruojami ūkininkai, kurie patys imasi perdirbimo?

Kitas Rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas pažymėjo, kad ŽŪM parengtas projektas apskritai yra ydingas jauniesiems ūkininkams. Kadangi numatyta vertinti ūkininkavimo „istoriją“, bet jaunieji ūkininkai jos dar neturi, tad jie vien dėl šios priežasties negaus paramos. Apskritai ŽŪM turi matyti visus žemės ūkio sektorius, net pačius smulkiausius, nekalbant apie šį kartą užmirštus daržininkus bei sodininkus. Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas pritarė pasiūlymams išplėsti paramos schemą: „Visi sektoriai turi būti vertinami pagal vienodas taisykles, niekam negali būti teikiamos išimtys“.

„Galvijų kainos krito ne tik vidaus rinkoje, bet ir eksportuojant, o šis niuansas kažkodėl neįvertinamas – parama bus skiriama tik už parduodamus perdirbėjams. O kodėl ignoruojami ūkininkai, kurie patys imasi perdirbimo?“, – atkreipė dėmesį Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Mindaugas Kinderis.

Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis priminė, kad medienos kaina dėl šios krizės krito 40-60 proc., ir dar kaip niekada anksčiau vėluojama atsiskaityti. „Kitas niuansas – iš Baltarusijos plūsta medienos importas. Ar nereikia politinių sprendimų? Be to, ateina laikas smogti miškų kenkėjams – ne tik naudoti chemikalus, bet kenkėjų užpultus medžius kuo skubiau kirsti. Bet Seimas uždraudė sanitarinius kirtimus saugomose teritorijose. Ir todėl šalis patirs daug nuostolių.“

„Į keblią padėtį pateko smulkūs ūkiai, iki karantino produkciją tiekę mokykloms ir vaikų darželiams. Jie neturi kitų pirkėjų. Daržovių augintojai saugomą produkciją už simbolinę kainą jau parduoda biofabrikams. Šiek tiek išaugusi prekyba stambiuosiuose prekybos tinkluose praradimų nekompensavo. Reikia Žemės ūkio ministerijos sprendimo, nes produkcija genda“, – patikino Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Optimistiškiau nusiteikusi Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė sakė, kad prekyba pastaruoju metu šiek tiek atsigauna, tačiau, palyginti su 2019-aisiais siekia tik apie 40 proc.: „Didžiausia problema – esam maitinami tik pažadais, o apyvartinių lėšų labai trūksta“.

Pasak ŽŪR pranešimo, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša kolegas ragino neperlenkti lazdos: „Suprantu,  visi patiriame nuostolių, tačiau visų nuostolių niekas nekompensuos, supraskime, kad valstybė nespausdina pinigų – kiekvienas valstybės skirtas euras yra mūsų visų euras. Mes, žvėrelių augintojai, su krize rinkoje gyvename jau nuo 2014-ųjų, tačiau subsidijų neprašome. Norime tik tiek – suteikite galimybę pasiskolinti“.

„Situacija – simbolinė, panašus šiuo metu yra ir žemdirbių bei jų atstovų ryšys su valdžia. Trūksta ir jo, ir supratimo“, – teigia Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus.

Rūmų apžvalgoje, pristatant Seimo komiteto posėdyje aptartas šios dienos aktualijas, pabrėžiama, jog Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) aktyviai ruošiasi kriziniam laikotarpiui. Premjero Sauliaus Skvernelio įpareigojimu, rengiamas finansinės paramos žemės ūkio sektoriui planas, kuris ateinantį pirmadienį bus aptartas neformaliame ministrų pasitarime. Pasak ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovo Karolio Anužio, galimos dvi paramos schemos: teikti tikslinę paramą panašiai kaip 2014-2016 metais, kai dėl Rusijos embargo pieno sektorius patyrė didelių nuostolių. Tiesa, tuomet finansine pagalba stipriai prisidėjo Europos Komisija. Kita alternatyva – padėti remiant perdirbimo sektorių su sąlyga, kad būtų išlaikytos tos pačios žaliavos supirkimo kainos, kokios buvo iki koronaviruso pandemijos. Ministerijos vadovai linksta prie antrosios alternatyvos.

ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus negiria Seimo komiteto posėdžiui pristatyto ŽŪM pasiūlymo paremti perdirbimo įmones. Tai – lyg ištrauktas iš po stalo planas, sudėtas nesitariant, nediskutuojant su žemdirbiais, todėl reikia ieškoti kitų sprendimų.

„Visos aplinkinės valstybės (Latvija, Estija, Lenkija) kalba apie gelbėjimo paketus, kuriuose skiriama vietos žemės ūkiui. Pas mus kol kas vyksta tik nelabai aiškūs dalykai, panašūs į vilties tampymą. Reikia stebėti situaciją ir kiekvieną dieną imtis efektyvių veiksmų. Valdžia turėtų tartis su žemdirbiais, kaip geriausiai gelbėti sektorių. Deja, pokalbių pastarosiomis savaitėmis visai neliko. Vyriausybė „karantinavosi“ – užsidarė savyje. Gal ne visi moka dirbti nuotoliniu būdu efektyviai? Gal trūksta kompetencijos ar gebėjimų virtualiai bendraujant spręsti problemas? Todėl žemdirbiams patiems tenka ieškoti išeičių, nors esame mokesčių mokėtojai ir prisidedame prie valdžios išlaikymo“, - sakė keliasdešimt žemdirbių savivaldos organizacijų, o tuo pačiu – ir dešimtis tūkstančių žmonių vienijančių Žemės ūkio rūmų vadovas.

Kalbėdamas apie ministerijos siūlomą pieno sektoriaus galimos paramos schemą, jis ją pavadino „lipimu ant to paties grėblio ir tam tikra spekuliacija“.

„Ministerija sako: „mes stebime kainas“. Ir važiuoja derėtis ne pas žemdirbius, o į akcines įmones, uabus. Žemdirbiai nepamiršo, jog ne kartą buvo „nudegę“ dėl perdirbimo įmonių, ir iš jo jau yra pasimokė. Įmonės gauna milijonus paramos, o supirkimo kainos vis tiek krinta. Bet, deja, ir šįsyk tartis su žemdirbiais valdžia nenori“, - atkreipia dėmesį dr. A. Svitojus. Jam labai neramu dėl to, kad valdžios sprendimais (kad ir netiesiogiai) gali būti žlugdomi kooperatyvai, slopinama ūkininkų motyvacija jungtis. Vyriausybės interesas turėtų būti padėti kooperatyvams. Tačiau jau dabar pieno supirkimo kainos sumažintos net 15 proc., ir tai – akivaizdus kenkimas valstybinei politikai.

„Mąstau nestandartiškai: jei dalyvauji kooperatyve, gauni lėšas per kooperaciją, o kooperatyvas dalyvauja rinkoje, tai subalansuoja srautus. Paremiant būtų skatinamas ir ūkininkas, ir kooperatyvas, be to, išlaikoma bazinė kaina, kiekis. O dabar norima remti įmones, kurios perdirba estišką, latvišką pieną, Sakyčiau, keista schema remti eksportą, kai įsivežame nelietuviškus produktus.

Žemės ūkis – tai ištisas biologinis organizmas. Jei neteisingai sudėliosi mitybą, organizmas sirgs. Reikia matyti visą sistemą, visą kontekstą. Pagalba turėtų būti nutaikyta į kiekvieno sektoriaus tikslines grupes“, – sakė ŽŪR pirmininkas A. Svitojus.

Žemės ūkio ministerija viliasi pagalbos iš Europos Komisijos. Ministras Andrius Palionis kalba su žemės ūkio komisaru Janušu Vojciechovskiu, kad greičiau būtų aktyvuota viena iš žemės ūkio rinkos apsaugos priemonių – privataus pieno produktų pasaugojimo. Tačiau, finansinės paramos tikimybė (palyginus su 2014-2016 metais) šįkart yra itin kukli. Tam tikras pinigų krepšelis žemės ūkiui numatytas, tik kol kas apie jį niekas nekalba. Dabar prioritetai –visuomenės gyvybė, sveikata, medicina. Ir jei EK neketintų prisidėti lėšomis, reikia svarstyti, ką gali pati valstybė.

KRK pirmininkas Andriejus Stančikas pripažįsta padėties rimtumą pieno sektoriuje, nes prognozuojama, kad supirkimo kainos gali kristi dar ir gegužės mėnesį. Seimo komiteto vadovas domisi, ką socialiniai partneriai mano apie siūlomas paramos schemas, perdirbimo įmonių rėmimą su sąlyga, kad būtų išlaikytos kovo 1-osios lygio kainos. Žemdirbių atstovams tai optimizmo nekelia.

ŽŪR Kooperacijos veiklos komiteto pirmininkas, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas įsitikinęs, kad kooperatyvai ir vėl perdirbėjų skriaudžiami labiausiai. Tai, kas dabar vyksta, yra kooperatyvų žlugdymas, pasinaudojant COVID-19 pretekstu. Siūlomai paramos schemai, jeigu Vyriausybė rastų lėšų, būtų galima pritarti tik su dviem sąlygomis, - į pirmykštį lygį sugrąžinus supirkimo kainas ir Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigais neremiant pieno vežimo iš Latvijos bei Estijos.

„Supirkimo kainos yra sumažėjusios. Remiant perdirbėjus (kad išlaikytų vienodą kainą ūkininkams, perdirbėjai pasinaudoja situacija ir dar labiau pamažina pieno kainas“, – prisimena ankstesnę pieno gamintojų patirtį ir Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos atstovė Regina Bernatonienė.

Tačiau Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis tikino, kad žmonės klaidingai suvokia situaciją. Jo žodžiais, perdirbėjai nepretenduoja į paramą, priešingai – kalba apie tai, kad žemdirbiai turi būti Vyriausybės paremti. Supirkimo kaina priklauso ne nuo paramos, o nuo rinkos. Šį teiginį perdirbėjų atstovas pagrindė istoriniu pavyzdžiu iš 2015-2016 metų: tais mėnesiais, kai buvo mokama finansinė parama, supirkimo kainos tai krito, tai kilo. Būdama šalis eksportuotoja, Lietuva yra priklausoma nuo viso regiono. O dabar nuo 2020 metų pradžios visų biržinių produktų kainos yra nukritusios net 30 proc. ir kiekvieną savaitę krinta toliau.

„Butkūnų, Butrimiškių, Daugirdėlių, Dubėnų, Dubių, Genių, Jasunskų, Jurgiškių, Kaniūkų, Karklynų, Kelmanonių, Kriaunių, Laburdiškių, Likiškėlių, Likiškių, Miklusėnų, Navickų, Radžiūnų, Raudonikių, Rumbonių, Talokių, Taukotiškių, Užubalių, Zaidų, Žaunieriškių kaimuose ūkininkaujantys asmenys kiekvieną dieną patiria nuostolių dėl nesuperkamos žemės ūkio produkcijos, o pieno gamintojai kas savaitę patiria apie 60 tūkst. eurų nuostolių, tačiau pienas yra ne tik nesuperkamas, bet privalo būti ir utilizuotas. Todėl būtina kuo skubiau atsižvelgti į Žemės ūkio rūmų organizacijos narės – Alytaus rajono žemdirbių asociacijos –  kreipimąsi dėl įmonėje „Ekologistika“ kilusio gaisro pasekmių susidariusios situacijos Alytaus rajono 25 kaimuose“, –  rašo A. Svitojus.

ELTA jau skelbė, kad Vyriausybė įsipareigojo atlyginti ūkininkų patirtus nuostolius. Savo ruožtu Žemės ūkio rūmai prašo kuo greičiau priimti sprendimą dėl nuostolių apskaičiavimo ir kompensavimo tvarkos bei informuoti nukentėjusius ūkininkus. Rūmai taip pat yra pasirengę prisidėti informacijos sklaida ūkininkams bei kaimo gyventojams ir pagal poreikį galės padėti pildyti kompensacijoms gauti reikiamus dokumentus.

Anot dr. A. Svitojaus, vienas svarbiausių momentų kaip tik ir buvo susitikimas su naujuoju EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininku, vokiečiu Norbertu Linsu. Prisistatęs ES žemdirbių savivaldos atstovams, komiteto pirmininkas teigė, kad dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateitį nustatančių teisės aktų jis remsis praėjusios kadencijos EP narių jau atliktu darbu.

N. Linsas žadėjo ginti ūkininkų pozicijas, tačiau jo atsakymas į klausimą apie tiesioginių išmokų skirtingų valstybių žemdirbiams sulyginimą tiek Lietuvos, tiek dar kai kurių kitų šalių atstovus nuvylė.

„Aš esu vakarietis“, – pabrėžė europarlamentaras. – Mes turime siekti vienodų išmokų, tačiau turime atsižvelgti į skirtingas sąlygas. Tokias, kaip darbo jėgos kaštai. Žiūrėdamas į tai, suprantu, kodėl išmokos šiuo metu netolygios“, – sakė komiteto pirmininkas, regis, „patogiai užmiršęs“, jog Europos Sąjungoje egzistuoja laisvas darbo jėgos judėjimas.

O tai reiškia, kad darbininkai, nepatenkinti atlyginimais, kuriuos išgali mokėti menkas tiesiogines išmokas gaunantys ūkininkai, gali laisvai emigruoti iš savo valstybių ir darbo ieškoti tose šalyse, kur išmokos bei ūkininkų galimybės – kur kas didesnės.

Daug dėmesio posėdžio Belgijos sostinėje metu skirta „Brexit“ problemai, – vyko diskusijos su ES pasirengimo „Brexit“ grupės atstove Dorthe Christensen. Ji pabrėžė, kad „Brexit“ turi ruoštis visi. Žinoma, Europos Komisija turi savo planą, tačiau būtinas kiekvieno verslininko, kiekvienos institucijos pasirengimas.

Deja, apskritai dėl „Brexit“ šiuo metu klausimų kur kas daugiau nei atsakymų. Nes visai neaišku, ką galų gale nuspręs Didžioji Britanija. Ar vyks (ir kada, jeigu taip) nauji Jungtinės Karalystės parlamento rinkimai, ar galimas naujas referendumas? ES kol kas tik gali laukti naujienų ir ruoštis, neatmetant ir pasirengimo blogiausiam scenarijui.

Ypač daug susitikimuose Briuselyje buvo diskutuota apie klimato kaitos problemas. Ši tema buvo pagrindinė ir tradiciniame Baltijos bei Šiaurės šalių žemdirbių savivaldos susirinkime. ŽŪR pirmininkas išsakė savo poziciją šiuo klausimu ir kolegoms iš Copa-Cogeca.

„Turime į klimato kaitos problemą žiūrėti plačiau, neapsiriboti vien Europa, – teigė A. Svitojus. – Mes jau ilgą laiką stengiamės ūkininkauti klimatui palankiais būdais, užsiimame žalinimu, klimatui bei aplinkai palankia žemdirbyste. Tačiau šiandien matome pasaulinio lygio katastrofas, – dega Amazonės miškai, Sibiro taiga.

Tai – tyčiniai, žmonių pradėti gaisrai. Jie – didžiulis smūgis klimatui. Šie gaisrai per labai trumpą laiką gali panaikinti visus pasiekimus, kuriuos taip sunkiai pasiekėme per savąsias žalinimo ir klimato, planetos išsaugojimo politikas. Aš nesakau, kad mes turime nebesistengti įnešti daugiau pokyčių savo šalyse, bet neturime apsiriboti tik jomis. Jei norime pasiekti konkrečių klimato kaitos stabdymo tikslų, turime į tai įtraukti ir kitas valstybes“, – kalbėjo dr. A. Svitojus.