Pernai vasario–kovo mėnesiais iš viso užfiksuota beveik 25 tūkst. paukščių.

Apskaitų metu užregistruoti 32 rūšių paukščiai. Pasitaikė ir keletas sausumos, šlapynių paukščių rūšių, nebūdingų atvirai jūrai, – po vieną jūršarkę, paprastąją pempę ir varnėną.

Gausiausiai visų apskaitų metu užfiksuota ledinių ančių, nuodėgulių, alkų, sidabrinių kirų, narų, juodųjų ančių.

Atlikus penkių rūšių – nuodėgulės, ledinės anties, alkos bei rudakaklių ir juodakaklių narų – pasiskirstymo tankių prognozę visoje stebėtoje Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje, buvo įvertintas bendras šių rūšių gausumas.

Nuodėgulių gausumas siekė per 127 tūkst. individų, ledinių ančių – 49 tūkst., alkų – 6,6 tūkst., rudakaklių ir juodakaklių narų (vertintų kartu) – per 4 tūkst. individų.

Yra duomenų, kad ledinių ančių bei nuodėgulių populiacijos nuo 1992–1993 iki 2007–2009 m. sumažėjo daugiau kaip 50 proc.

Tačiau ledinės antys ar nuodėgulės nevengia žiemoti gilesnėse ir tolimesnėse nuo kranto akvatorijose.

Šios rūšys maitinasi dugno moliuskais ir kitais bestuburiais ir gali panerti iki 40 m gylio ir net giliau, todėl neretai apsistoja iki keliasdešimt kilometrų nuo kranto esančiose akvatorijose.

Galbūt todėl mokslininkai jų ir užfiksavo mažiau, nei buvo iš tikrųjų.

Šį savaitgalį būrys klaipėdiečių bei aplinkinių miesto gyventojų Karklėje stebėjo žiemojančius paukščius. Pajūrio gyventojai turėjo progą sužinoti ir tai, kur šiuo metu klajoja Lietuvą žiemą paliekantys sparnuočiai, pabendrauti su ornitologais, mokslininkais bei pasimėgauti šiupiniu.

Kol minios visos Lietuvos gyventojų šeštadienį plūdo į Palangoje šurmuliavusią stintų šventę, apie 100 gamtos mylėtojų dėmesį skyrė pajūryje žiemojantiems paukščiams.

Susirinkusieji Pajūrio regioninio parko lankytojų centre Karklėje dalyvavo parodos „Mano pajūrio gamta“ atidaryme, klausėsi paskaitų apie Lietuvoje žiemojančius paukščius.

Gamtai neabejingi gyventojai galėjo pabendrauti su paukščius tyrinėjančiais Klaipėdos universiteto mokslininkais bei Lietuvos ornitologais.

Nuotaikingo renginio metu susirinkusieji vaišinosi ir Šaipių kaimo šiupiniu.

Renginio metu paaiškėjo, kad šiuo metu mūsų kraštus palikę gervės bei gandrai jau pasiekę Sudano, Čado apylinkes.

„Mūsų paukščiai migruoja į visus karštuosius taškus – Siriją, Libaną ir kitus panašius kraštus. Tačiau pastebime, kad jie visi juos įveikia sėkmingai. Siųstuvai rodo, kad nė vienas paukštis nežuvo. Matyt, islamistai nemano, kad šie paukščiai yra grėsmė jų religijai“, – pajuokavo Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis.

Pasisėmę žinių apie šaltąjį sezoną Lietuvoje liekančius paukščius, renginio lankytojai išskubėjo ant Karklės ir Olandų kepurės skardžio, kur stebėjo čia šiųmetę audringą žiemą leidžiančius sparnuočius.

„Pajūryje po štormo šiuo metu nėra labai didelės gausos, tačiau sutikome ledines antis, rudakaklį narą, juodąsias antis, mažąjį dančiasnapį“, – pasakojo E.Paplauskis.

Renginio lankytojai susipažino ir su nykstančiomis paukščių rūšimis. Specialistų teigimu, buvusius tūkstantinius sibirinių gagų būrius baigia išnaikinti invazinės žuvys – grundulai.

Jie, anot E.Paplauskio, sunaikina didžiąją dalį šiems paukščiams reikalingo maisto ir šios traukiasi iš mūsų kraštų.

Todėl parke planuojama pradėti rengti šių neikdarių gaudymo ir valgymo šventes ir taip prisidėti prie populiacijos mažinimo.

Pašnekovo teigimu, paukščių gretos dažnai praretėja ir jiems patekus į žvejų tinklus. Šiuo metu, pasakojo vyriausiasis ekologas, jau svarstomi minėtų problemų sprendimo būdai.

„Buvo iš tiesų labai įdomus renginys. Ne kiekvieną dieną gali susipažinti su pajūryje žiemojančiais paukščiais, pažvelgti į juos pro teleskopą. Iš tiesų, labai gerai praleidome laiką. Gerų įspūdžių pasisėmė ir vaikai“, – patikino šventėje dalyvavusi Lina.

Tikimasi, kad šeštadienį vykusi Žiemojančių paukščių diena taps tradicine.

T.Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologai suskaičiavo Kaune žiemojančius paukščius. Nemuno ir Neries upėse liko daugiau nei 15 tūkst. vandens paukščių, net ir per didžiausius šalčius čia randančių sau maisto.

Susiburia vienoje vietoje

Muziejaus ornitologai žiemojančių vandens ir su vandens aplinka susijusių paukščių apskaitas atlieka nuo 1993 m. Šių metų sausio 18 d. Kauno ornitologinio draustinio teritorijoje, esančioje kilometro atstumu nuo Kauno hidroelektrinės, suskaičiuoti 5 268 paukščiai.

Anot Ornitologijos skyriaus vedėjo Sauliaus Rumbučio, žiemojančių paukščių apskaitą tikslinga atlikti tik kai užšąla ežerai ir upės, nes atšilus orams ir atsivėrus vandens telkiniams, paukščiai išsisklaido ir jų taip lengvai nesuskaičiuosi. O per didžiuosius šalčius jie visi susitelkia kilometro ruože.

"Ten susirenka vandens paukščiai, kuriems reikalingas atviras vandens telkinys, kur jie gali rasti maisto. Tai daugiausia nardančios antys, kurios renka moliuskus upės dugne, ir didžiosios antys, kurios maitinasi augalija upės pakraščiuose, taip pat ir gulbės", – pasakojo ornitologas. Ši vieta prie hidroelektrinės – ypatinga, nes čia niekada neužšąla vanduo.

Pagausėjo jūrinių erelių

Nors šiame žiemojimo rojuje paukščių būna tiršta, tarpusavyje jie mažai konkuruoja, nes maitinasi iš skirtingų šaltinių. Nebent gulbės šnypšdamos nuveja antis, kai jų ateina pamaitinti žmonės.

Stebėdami paukščius ornitologai pamatė, kad šįmet sumažėjo didžiųjų dančiasnapių, laukių, bet padaugėjo paprastųjų klykuolių, gulbių giesmininkių ir jūrinių erelių. Pilkųjų garnių sumažėjo, o rudagalvės antys iš Kauno apylinkių visai išnyko.

Pasak S.Rumbučio, prieš 20 metų gulbės giesmininkės buvo retenybė Lietuvoje, o dabar jų pastebima vis daugiau. "Jūriniai ereliai prieš tris dešimtmečius Lietuvoje buvo labai retai aptinkami. Manoma, dėl laukuose naudoto chemikalo DDT. Jį uždraudus, atsinaujino ir jūrinių erelių populiacija. Lietuvoje jų dabar yra daugiau nei 150 perinčių porų", – pasakojo ornitologas.

Pasak jo, paukščių šaltis nė kiek negąsdina – didžiausia žiemos grėsmė yra badas: "Jei maisto netrūksta, jiems šaltis nekenkia. Pagrindinė migracijos priežastis – maisto stygius. Todėl net ir piečiau žiemą išskrendantys vandens paukščiai – čia vis dažniau pasilieka žiemoti, nes yra maitinami žmonių."

Maitinti neuždrausi

Dėl paukščių maitinimo visuomet išsiskyrė dvi gamtininkų nuomonės. "Dauguma biologų sutaria, jog maitinti nereikėtų, kad vyktų natūrali atranka: silpnesni žūsta, stipresni išgyvena, susilaukia daugiau gyvybingų palikuonių. Miške žiemojančių paukščių juk nemaitiname, jie patys išgyvena, galbūt dalis žūsta, bet vien dėl to atskiros rūšys neišnyksta", – pastebėjo S.Rumbutis. Problemos prasideda tada, kai paukščiai atsiduria arti žmogaus.

"Žmonės mato kokią nusilpusią apšalusią gulbę, kritusius paukščius, todėl nori jiems padėti. Negali jiems to uždrausti. Žinoma, biologiniu požiūriu tai nėra gerai, nes lieka žiemoti vis daugiau paukščių. Jei jų niekas nemaitintų, skristų neužšalusio vandens ieškoti į artimiausias Vakarų Europos šalis. Tačiau iš atjautos silpnesniam, iš gailesčio, tas papildomas maitinimas turi didesnės prasmės. Nepaslėpsime nuo žmonių akių tų paukščių", – sakė ornitologas ir pabrėžė, kad jeigu žmogus nusprendžia paukščius maitinti, tai turi daryti nuolat.

"Būtų gerai, kad paukščiai būtų lesinami nuolat visą žiemą, kad lesykla nebūtų paliekama tuščia", – anot S.Rumbučio, kiekvienai paukščių rūšiai tinka skirtingas maistas.

Gulbėms ir antims tiks grūdai, salotų lapai, batonas. Zylės mėgsta riebesnį maistą, grūdais ir duonos trupiniais jų nesuviliosi: joms tinka nesūdyti lašiniai, nekepintos saulėgrąžos, su riebalais į kamuolį sulipdyti avižiniai dribsniai. Žvirbliams patiks duonos ir batono trupiniai, įvairūs grūdai.

Suvilioja miestas

Paukščius žiemą dažnai į miestą atvilioja žmonių siūlomi skanėstai, atviri konteineriai, maisto likučiai. Jų palesti susirenka kirai, varnos, kuosos, kovai. Kartais prie žmonių namų pasirodo miške gyvenantys spalvingieji kėkštai.

"Į miestą susigundo atskristi uogalesiai paukščiai – juodieji ir smilginiai strazdai, svirbeliai, juodagalvės sniegenos, nes čia daug kur auga gudobelės, šermukšniai, šaltalankiai. Paskui paukščius į miestą atkeliauja ir paukštvanagiai. Jie per daug neišsiskiria, yra nedideli, greitai pasigauna grobį ir nusineša jį kur nors nuošaliau", – pasakojo S.Rumbutis.

Kauniečiams įprasti miesto gyventojai tiek vasarą, tiek žiemą – karveliai, varniniai paukščiai ir kirai. "Kovai, kurie laikosi būriais, auštant skrenda maitintis į sąvartynus, dažniausiai Lapes, o vakare grįžta į miestą. Panašiai išgyvena ir mieste gyvenantys kirai – jų maisto šaltinis yra įvairios maisto atliekos, neuždengti konteineriai", – sakė S.Rumbutis.

Anot jo, ornitologai pastebi, kad kovų kolonijų Lietuvoje mažėja. Pagrindinė priežastis – geresnis atliekų tvarkymas, uždari konteineriai, šiukšlių rūšiavimas, uždaresni sąvartynai. Prie šių paukščių skaičiaus mažėjimo prisideda ir nelegalus jų šaudymas.

Mėgavosi šilta žiema

Atliekomis galintys maitintis paukščiai galėtų laisvai išgyventi žiemą mieste. "Sunkiau būtų tiems, kurie maitinasi skraidančiais vabzdžiais ir jų lervomis: kregždėms, musinukėms, devynbalsėms, pečialindoms ir daugeliui kitų rūšių. Taip ir smulkiais žinduoliais, varliagyviais, vabzdžių lervomis, kirmėlėmis besimaitinančiam gandrui. Šie paukščiai žiemą iškeliauja toli į pietus", net iki Pietų Afrikos – pasakojo ornitologas.

Vis dėlto, dėl šiltos žiemos pradžios buvo pastebėta ir užsilikusių paukščių. "Antys, žąsys išskrido tik tada, kai spustelėjo didesni šalčiai, kai sniegas užklojo jų maisto plotus. Per Kalėdas ornitologų draugija pastebėjo ir pempę, ir kitas tam laikotarpiui nebūdingas paukščių rūšis, bet tai atsitiko greičiausiai dėl paukščio ligos. Užkluptas viruso ar parazitų, jis neturi jėgų tolimam skrydžiui, pasilieka čia, o prasidėjus šalčiams greičiausiai ir žūsta", – sakė S.Rumbutis.

Kita vertus, specialiai į Kauną žiemoti atskrenda į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti vandens paukščiai: pilkoji antis, smailiauodegė antis, vidutinis ir didysis dančiasnapiai, juodakaklis naras, mažoji gulbė, gulbė giesmininkė, jūrinis erelis.

Žuvusius paukščius – į muziejų

Žiemos metu pasitaiko, kad žmonės randa sužeistų ar žuvusių paukščių. Anot ornitologo S.Rumbučio, jei paukštis žieduotas, jį reikėtų atnešti į Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejuje įsikūrusį Lietuvos paukščių žiedavimo centrą. Jei tai nepavyksta, privalu nurašyti arba nufotografuoti žiedo duomenis ir juos perduoti minėtam centrui.

Radus sužeistą paukštį reikėtų kreiptis į Gyvūnų globėjų asociaciją, įsikūrusią Šv.Gertrūdos gatvėje. Jos specialistai rūpinasi laukinių paukščių reabilitacija, gydymu ir paleidimu į laisvę.

Žuvusius paukščius priima Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologijos skyrius. "Jei žmogui tai nekelia neigiamų emocijų, jis turėtų įdėti paukštį į kelis maišelius ir atnešti mums. Jei nepavyksta jo pristatyti iš karto, derėtų palaikyti šaldymo kameroje.

"Prie paukščio reikia pridėti kortelę su radimo vieta, data ir radusiojo pavarde. Iš tokių paukščių nebūtinai padarysime iškamšą – galbūt odą, skeletą ar kaukolę įtrauksime į muziejaus fondus", – sakė Ornitologijos skyriaus vedėjas S.Rumbutis.

Tęsiant ankstesnių metų tradicijas, Lietuvos ornitologų draugija (LOD) Kaune su savanorių pagalba pradėjo reguliariai maitinti Nemune žiemojančius vandens paukščius.

Šiuo metu, naudojant gautos 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio bei kitas paramos lėšas, draugija iš ūkininko lesinimo pradžiai nupirko 1 toną grūdų. Vandens paukščių maitinimo akciją taip pat parėmė bendrovė „Juragiai” kurie, kaip paramą, nemokamai skyrė 300 kg. grūdų, Ūkininkai Monika Jatulienė ir Saulius Stirna taip pat skyrė po keletą maišų grūdų. Šiais metais prie paukščių lesinimo duonos gaminiais prisideda ir bendrovė „Lietuvos gurmanas” skanėstų krautuvėlė – kepyklėlė, esanti Kaune.

Gulbės nebylės ir antys draugijos iniciatyva ir kelių savanorių pagalba šią žiemą lesinamos nuo sausio 23 d. Šiemet vandens paukščių maitinimas pradėtas žymiai vėliau dėl stipriai vėluojančios tikros, šaltos žiemos pradžios, dėl ko gulbės ir antys galėjo susirasti pakankamai natūralaus maisto neužšalusiuose vandenų plotuose. Tačiau užėjus stipriems šalčiams, šiuo metu paukščiai jau lesinami grūdais ir baltos duonos gaminiais.

Artimiausiomis dienomis savanorių skaičius turėtų išaugti iki dešimties, kartu plečiant maitinimo vietų Kaune geografiją. Šiuo metu Nemuno upės atkarpoje ties Kaunu ir pačiame mieste tikslinamos vandens paukščių, ypač gulbių, sankaupų vietos, kad būtų galima numatyti naujas potencialias jų maitinimo vietas. Preliminariais duomenimis, Kaune laikosi apie 200 gulbių nebylių, nors pernai jų buvo apie 500. Užšalus Nemunui, tikėtina, jų skaičius augs.

Grūdus, kaip ir ankstesniais metais, Kaune sandeliuoja ir savanoriams lesintojams išvežioja bendrovė  „Dasta“. Savininko Renaldo Jančiausko pagalba ši įmonė taip pat talkina ir lesinant gulbes. Be Kauno, grūdais vandens paukščiai greitu metu bus lesinami ir Kėdainiuose, kur šiuos darbus organizuoja LOD narys Borisas Belchevas.