Kaip nurodoma teismo ketvirtadienį paskelbtame pranešime, Ž. Pavilonis teismui skundėsi dėl pažeistų teisių į nuosavybę, kai buvo priverstas nugriauti saugomoje teritorijoje pastatytą namą, tačiau „pareiškėjas bandė suklaidinti teismą“.

EŽTT pranešime nurodė, kad Ž. Pavilonis yra patvirtinęs, jog su Druskininkų meru Ričardu Malinausku buvo sutaręs dėl fiktyvaus sandorio ir neketino šiuo namu naudotis.

„Teismas pažymėjo, kad Ž. Pavilonis savo skunde teigė, jog teismo sprendimai dėl namo nugriovimo pažeidė jo teisę į nuosavybę. Tačiau liudydamas vietos teisėsaugos institucijoms ikiteisminiame tyrime patvirtino, kad niekada neketino šia nuosavybe naudotis pats. Paaiškėjo, kad nuo pat pradžių buvo sutarta su R. M. dėl fiktyvaus sandorio ir jis turėjo tapti namo savininku“, – sakoma teismo pranešime.

Strasbūro teismo pranešime pažymima, kad Ž. Povilonis yra vienas iš 30 įtariamųjų, kurie figūruoja su šia istorija susijusiame ikiteisminiame tyrime. Jis įtarimas kyšininkavimo ir prekyba poveikiu, veikiant organizuotoje grupėje.

Nelegaliu pripažintas Vijūnėlės dvaru vadinamas pastatas buvo nugriautas 2019-ųjų spalį, po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo, jog tai turi būti padaryta. Druskininkų valdžia toliau dėjo pastangas, kad pastatas būtų išsaugotas.

Pastato savininkui Ž. Poviloniui, Druskininkų merui R. Malinauskui ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui yra pateikti įtarimai teisėjų korupcijos byloje. Joje nagrinėjamas epizodas, kad Vijūnėlės „dvaro“ byloje galėjo būti mokami kyšiai.

Pirmadienį tęsiant darbus, matyti nugriautos jau visos pastato sienos ir pamatai, statybines atliekas renkantys ir išvežantys sunkvežimiai, pranešė įvykio vietoje esanti BNS žurnalistė.

Namo šeimininkas Žilvinas Povilonis BNS sakė, kad dar liko vieni pagrindinių darbų – žemės darbai.

„Pagrindinis darbas yra žemės darbai, nes reikia pusę metro po žeme palįsti. Kai nugriausime pusę metro žemiau žemės lygio, tada pasakysiu, kad nugriautas“, – pirmadienį teigė jis.

Anot Ž. Povilonio, tai turėtų būti padaryta iki lapkričio 1-osios.

Vijūnėlės „dvaras“ pradėtas ardyti rugsėjį.

Griovimo darbai vyksta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui liepą antrą kartą paskelbus, kad „dvaras“ turi būti nugriautas, nes stovi neleistinoje vietoje.

Po teismo sprendimo Druskininkų valdžia dar dėjo pastangas išsaugoti pastatą ir leisti įkurti čia įkurti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą.

Pastato savininkai Žilvinas ir Zina Poviloniai jau yra kreipęsi dėl žalos atlyginimo. Spalio 28 dieną Kauno apygardos administracinis teismas planuoja skelbti sprendimą.

Ž. Povilonio teigimu, jis siekia, kad pirmiausia būtų nustatyta, kas turi atlyginti žalą, nes jis pirko jau pradėtą statyti gyvenamąjį namą su visais dokumentais. Kiek kainuos nugriovimas, pasak jo, dar tiksliai neaišku.

„Rinksime dokumentaciją, kiek kainavo, darysime nekilnojamojo turto vertinimą, tuo pagrindu prašysime žalos atlyginimo“, – BNS sakė jis.

Teismui pateiktame ieškinyje minima 1,6 mln. eurų suma. Tiek įvertintas pastatytas ir jau nugriautas namas, griovimo darbai ir neturtinė žala.

Ž. Poviloniui, Druskininkų merui Ričardui Malinauskui ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui yra pateikti įtarimai teisėjų korupcijos byloje. Joje nagrinėjamas epizodas, kad Vijūnėlės „dvaro“ byloje galėjo būti mokami kyšiai.

Šiomis dienomis su žeme jau sulyginta beveik pusė 600 kvadratinių metrų ploto namo.

„Darbai vyksta, viskas tvarkingai (...). Būtų gerai ir per dieną, bet nesigauna. Per dieną tikrai nesidaro, savaitė–dvi – kaip orai, kaip seksis“, – BNS sakė darbus vykdančios bendrovės „Ekspolita“ vadovas Vytas Arbačiauskas.

Namo savininkas Žilvinas Povilonis BNS sakė, kad griovimo darbų detaliai neseka, tačiau tikisi, kad jie bus baigti kuo greičiau.

„Nelabai kontroliuoju: sutartis pasirašyta, avansai sumokėti, o jie ten vyrai dirba. Aš tikiuosi, kad kuo greičiau nugriautų, nes moku baudas už kiekvieną dieną“, – sakė jis.

Pasak savininko, darbai turi būti baigti iki gruodžio pirmos, tačiau priklausomai nuo oro ir kitų aplinkybių, šis terminas gali būti ankstesnis arba vėlesnis.

Nugriauti pastatą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė dar 2017 metais, tačiau tuomet savivaldybė neleido į parko teritoriją įvažiuoti sunkiajai technikai.

Dėl Vijūnėlės „dvaro“ Ž. Povilonis yra kreipęsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Jo teigimu, sprendimas tikriausiai bus susijęs su žalos atlyginimu.

Be to, Ž. Povilonis dėl žalos atlyginimo už nugriautą pastatą yra kreipęsis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

1,8 mln. eurų turtinę ir neturtinę žalą jis siekia prisiteisti iš valstybės ir Druskininkų savivaldybės, išdavusių namo statybai reikalingus leidimus, vėliau pripažintus neteisėtais.

Sprendimą byloje dėl žalos atlyginimo teismas skelbs spalio 28 dieną.

Pastatas Druskininkų centre, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės dvaru, kurortinėje zonoje pradėtas statyti 2013 metais.

Iš pradžių šis turtas priklausė alytiškiui, vienos saugos įmonės apsaugininkui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams Ž. ir Zinai Poviloniams.

Žiniasklaidoje nagrinėtos versijos, kad „dvaras“ iš tikrųjų priklauso R. Malinauskui. Meras tokias prielaidas anksčiau yra atmetęs, tačiau teigė, jog rimtai svarstytų įsigyti pastatą, jei jis būtų parduodamas.

Ž. Poviloniui, Druskininkų merui Ričardui Malinauskui ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui yra pateikti įtarimai teisėjų korupcijos byloje. Joje nagrinėjamas ir epizodas, kad Vijūnėlės kad „dvaro“ byloje galėjo būti mokami kyšiai.

Pasak pastato savininko verslininko Žilvino Povilonio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimas jau pradėtas vykdyti – dirbama pastato viduje.

„Ardome, griauname, šiek tiek. Iš lauko dar nesimato, iš vidaus jau ardome, išiminėjame duris, išiminėjame kriaukles. Ką galima išsaugoti, tai išiminėjame. Židinio nesigavo išsaugoti, sudaužėme. Bet realiai tai šiandien, žinokit, realiai dirbam. O nuo spalio pirmos atvažiuos buldozeriai ir stumdys toliau“, – LRT sakė Ž. Povilonis.

LAT liepos viduryje antrą kartą paskelbė, kad vadinamasis Vijūnėlės „dvaras“ turi būti nugriautas, tačiau Druskininkų valdžia toliau deda pastangas, jog pastatas būtų išsaugotas bei siūlo, jog jame būtų įrengta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla.

Aplinkos ministerija rugpjūtį paskelbė išvadą, kad Vijūnėlės „dvaro“ perėmimas visuomenės reikmėms sukeltų prielaidas pažeisti įstatymus ir viešąjį interesą.

Ž. Povilonis griovimo darbams yra nusamdęs rangovą, tačiau pats teigė pritariantis siūlymui pastatą perimti visuomenės reikmėms.

Anot jo, griovimo darbai gali kainuoti apie 120 tūkst. eurų.

Ž. Povilonis teigė moralinės žalos atlyginimo iš valstybės nereikalausiantis, jis prašys padengti tik griovimo darbus, teisininkų išlaidas ir investicijas į namą iki užkonservavimo.

Verslininkas dėl žalos atlyginimo už nugriautą pastatą yra kreipęsis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir nurodo, kad žala siekia 1,8 mln. eurų.

Ž. Poviloniui, Druskininkų merui Ričardui Malinauskui ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui yra pateikti įtarimai teisėjų korupcijos byloje. Joje nagrinėjamas ir epizodas, kad Vijūnėlės kad „dvaro“ byloje galėjo būti mokami kyšiai.

Pasak verslininko Žilvino Povilonio, šiuo metu ieškoma rangovų, kurie nugriautų „dvarą“. Jei savininkas pastato nenugriautų, antstolis žada prašyti tai padaryti Statybos inspekcijos.

Ž. Povilonio teigimu, šansų, kad šiuo metu užkonservuotas Vijūnėlės „dvaras“ liks stovėti, nebėra.

„Griaunam, dabar ieškom rangovų, kurie nugriautų. Bandome ieškoti vietinio rangovo, kuris galėtų nugriauti, kad nereikėtų iš Kauno arba iš Vilniaus vežti žmones“, – BNS sakė Ž. Povilonis.

Jis pridūrė, kad rangovai galėtų pradėti dirbti per mėnesį.

Ž. Povilonis 2017-aisiais taip pat teigė esąs pasiruošęs nugriauti 600 kv. metrų ploto Vijūnėlės „dvarą“, buvo parinktas ir rangovas – Alytaus statybų bendrovė „Expolita“, tačiau tuomet „dvaro“ savininkas skundėsi negaunantis Druskininkų savivaldybės leidimo sunkiasvore technika atlikti darbus parko teritorijoje.

Dėl Vijūnėlės „dvaro“ Ž. Povilonis yra kreipęsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Jo teigimu, sprendimas tikriausiai bus susijęs su žalos atlyginimu.

„Jei bus palankus sprendimas, tai aš galvoju, kad Lietuvos Vyriausybė su teismu turės šį sprendimą išanalizuoti. Neaišku, koks tas sprendimas bus – jei jau priėmė nagrinėti bylą, tai jau yra gerai. Čia greičiausiai bus dėl žalos atlyginimo, mes laukiam to dalyko“, – teigė verslininkas.

Griaunam, dabar ieškom rangovų, kurie nugriautų. Bandome ieškoti vietinio rangovo, kuris galėtų nugriauti, kad nereikėtų iš Kauno arba iš Vilniaus vežti žmones.

Pasak jo, kol kas žala, kurią jis norėtų prisiteisti už Vijūnėlės „dvaro“ nugriovimą, nesuskaičiuota.

Dėl vėlavimo vykdyti dar 2016 metų gruodį priimtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą per 6 mėnesius nugriauti neteisėtai parko teritorijoje pastatytus statinius Ž. Poviloniui jau skaičiuojamos baudos.

„Esu sumokėjęs tarp 3–4 tūkst. eurų (baudų – BNS)“, – sakė jis.

Kaip BNS sakė antstolis Regimantas Budreika, po penktadienį paskelbto LAT sprendimo Vijūnėlės „dvaro“ savininkams solidariai skaičiuojama 50 eurų bauda už kiekvieną dieną. Anot jo, jei baudos neduos rezultato ir savininkas pastatų nenugriaus, bus kreiptasi į Statybų inspekciją.

„Mes kreipsimės, kad pati Statybų inspekcija galėtų nugriauti, jeigu matysime, jog patys savininkai to nedarys“, – sakė antstolis.

„Aš suprantu, kad per vieną ar dvi dienas jie griovimo nesuorganizuos. (...) Tačiau, jei matysime, kad po kokio mėnesio griovimas dar nebus vykdomas, galima bus prašyti teismo išduoti vykdomąjį dokumentą, jog inspekcija imtųsi griovimo darbų“, – teigė R. Budreika.

2016 metų gruodį Vilniaus apygardos teismas įpareigojo „dvarą“ nugriauti per šešis mėnesius, tačiau pastatas nebuvo nugriautas. 2018 metų pabaigoje Aukščiausiasis Teismas laikinai sustabdė sprendimo vykdymą, pastato savininkams sutuoktiniams Ž. ir Zinai Poviloniams paprašius pakeisti apygardos teismo sprendimo vykdymo tvarką.

Praėjusį penktadienį LAT atmetė Povilonių prašymą, nurodęs, kad rekonstravus pastatą, kaip jie prašė, būtų įteisinta neteisėta statyba, o pašalinti jos padarinius galima tik „dvarą“ nugriaunant. LAT taip pat netenkino prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol EŽTT išnagrinės Povilonių peticiją.

Vilniaus apygardos teismas 2016 metų pabaigoje tenkino prokurorų ieškinį – pripažino statybas neteisėtomis ir įpareigojo nugriauti pastatą. Šį teismo sprendimą 2017-ųjų birželį patvirtino Aukščiausiasis Teismas, konstatavęs, kad pastačius gyvenamąjį pastatą kurorto apsaugos zonos antrojoje juostoje buvo pažeisti įstatymai.

Ž. Poviloniui, Druskininkų merui Ričardui Malinauskui ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui yra pareikšti įtarimai teisėjų korupcijos byloje. Joje nagrinėjamas ir epizodas, kad Vijūnėlės „dvaro“ byloje galėjo būti mokami kyšiai.

R. Malinauskas penktadienį BNS teigė, kad LAT sprendimas nugriauti pastatą yra „politinio užsakymo dalis“.

Pastatas Druskininkų centre, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės „dvaru“, kurortinėje zonoje pradėtas statyti 2013 metais. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai. Iš pradžių šis turtas priklausė alytiškiui, vienos saugos įmonės apsaugininkui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams Ž. ir Z.Poviloniams.

BNS žiniomis, teisėsauga iš jo paėmė dokumentus ir skyrė rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Su pačiu Ž. Poviloniu susisiekti BNS nepavyko.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 metų birželį paskelbė, kad pastatas Druskininkuose ant ežero kranto turi būti nugriautas, nes neteisėtai pastatytas rekreacinėje teritorijoje.

STT vadovas Žydrūnas Bartkus praėjusią savaitę pranešė, kad tiriami įtarimai, jog siekiant pakeisti sprendimą mokėti kyšiai.

„Galiu paminėti Vijūnėlės dvaro bylą, kur lyg ir priimtas sprendimas, kad dvaras turi būti nugriautas, bet žinant, kad dvaras iki šiol stovi ir nematomoj gyvenimo pusėj vyksta korupciniai susitarimai, kad sprendimas būtų pakeistas, kad būtų rasti kiti sprendimai ir suinteresuoti asmenys pasiektų savo tikslą“, – per spaudos konferenciją sakė Ž. Bartkus.

Įtarimai šioje byloje taip pat pateikti Druskininkų merui Ričardui Malinauskui ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui. Pastarasis suimtas mėnesiui.

Iš viso įtarimai dėl galimos korupcijos teismuose pateikti 28 asmenims, tarp jų yra aštuoni teisėjai ir penki advokatai.

Kaip BNS informavo Lietuvos Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė, šis teismo sprendimas reiškia, kad anksčiau priimti teismų sprendimai lieka galioti, jie nekeičia esamos situacijos.

Vaizdingoje Druskininkų vietoje miesto centre stūkstantis 600 kvadratinių metrų Vijūnėlės dvaras Lietuvos teismų pripažintas nelegaliu. Jį praėjusių metų birželio 22 dieną nurodyta nugriauti per pusę metų. Galutinis šio gyvenamojo namo griovimo terminas – praėjusių metų gruodžio 22 diena.

Pastato savininkai Ž. Povilonis kartu su sutuoktine reikalavo teismo leisti pastatą rekonstruoti, o ne griauti. Savininkai motyvavo tuo, kad griovimas ir valčių nuomos punkto atstatymas pareikalaus didesnių išlaidų nei rekonstrukcija.

Tokiam Vijūnėlės dvaro savininkų skundui prieštaravo Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), kurios konstatavo, kad Ž. Povilonis su žmona neturi teisės naudotis žemės sklypu ir ten vykdyti pastato rekonstrukcijos.

Be to, teritorijoje negalioja ir detalusis planas, todėl, pasak NŽT, neįmanoma nustatyti, ar rekonstrukcija yra teisėta, taip pat – nelegalios statybos padarinių panaikinti pastatą rekonstruojant.

Tačiau Druskininkų miesto savivaldybė prašė patenkinti Vijūnėlės dvaro savininkų skundą ir nugriauti teismo lieptą pastatą leisti pritaikyti rekreacijai. Tai, pagal savivaldybės ekspertų išvadas, neprieštarautų teritorijos bendrajam planui. 

Savininkų skundą atmesdamas teismas konstatavo, kad anksčiau priimtas sprendimas nugriauti neteisėtai atsiradusį pastatą turi būti vykdomas, taip pat teismas įvertino ir kitus kriterijus – statybos proceso dalyvių sąžiningumą bei visuomenės poreikį išsaugoti Vijūnėlės dvaro teritoriją rekreaciniais tikslais.

Tokiu būdu, teismas nusprendė, kad Ž. Povilonio ir jo sutuoktinės prašymo aplinkybės nėra naujos bei esminės, dėl kurių būtų galima keisti teismo sprendimo vykdymo tvarką.

Vijūnėlės dvaro savininkas Ž. Povilonis yra kreipęsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Kadangi pastatas negriaunamas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija yra kreipusis į antstolį. Jis BNS anksčiau sakė, kad po savininko kreipimosi į EŽTT vadinamojo Vijūnėlės dvaro Druskininkuose griovimo procedūros nestabdomos.

Antstolis Regimantas Budreikia kiek anksčiau prašė Kauno apylinkės teismo leisti Vijūnėlės dvaro savininkams už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną priteisti po 300 eurų. Tokiu atveju, verslininlui Ž. Poviloniui ir jo sutuoktinei tektų pakloti apie 90 tūkst. eurų.

Kol kas Vijūnėlės dvaro griovimo darbai nepradėti. 

Kaip BNS sakė antstolis Regimantas Budreika, Kauno apylinkės teismo prašoma skirti pastato savininkams iki 300 eurų baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną. Skaičiuojant nuo teismo pernai gruodžio 28-ąją priimto sprendimo, bauda sudarytų apie 80 tūkst. eurų.

„Tai yra maksimali, hipotetinė bauda. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, gali skirti ir mažesnę sumą“, – pabrėžė antstolis.

Pastatą valdo Žilvinas Povilonis su sutuoktine. Antstolio prašymą teismas turėtų nagrinėti lapkritį.

600 kvadratinių metrų pastatas vaizdingoje Druskininkų vietoje prie Vijūnėlės tvenkinio Lietuvos teismų pripažintas nelegaliu, jį nurodyta nugriauti. Teismo nustatytas galutinis griovimo terminas buvo 2017-ųjų gruodžio 22-oji.

Ž. Povilonis su teismų sprendimais nesutinka ir kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Birželį Vilniaus apygardos teismas taip pat nurodė žemesnės instancijos teismui nagrinėti Ž. Povilonio prašymą dėl galimybės neteisėtu pripažintą statinį perstatyti, o ne griauti.

R. Budreika sako, kad minėti teisiniai procesai nesikerta su reikalavimu skirti baudą, kadangi laikinosios apsaugos priemonės šiam antstolio nurodymui nėra taikomos.

Anot jo, jei teismas patvirtins, jog griovimą būtina pradėti nedelsiant, darbus vykdytų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, išlaidos būtų išieškotos iš savininkų.

Pastatas Druskininkų centre, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės dvaru, kurortinėje zonoje pradėtas statyti 2013 metais. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai. Iš pradžių šis turtas priklausė alytiškiui, vienos saugos įmonės apsaugininkui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams Žilvinui ir Zinai Poviloniams.

Verslininko pasamdyta statybų bendrovė, vadovaujama Alytaus rajono politiko, aiškina nesulaukianti Druskininkų savivaldybės leidimo sunkiasvore technika atlikti darbus parko teritorijoje. Tuo metu savivaldybė nurodo, kad leidimų šiuo atveju nereikia ir jokių veiksmų savo ruožtu imtis neketina.

Kaip BNS penktadienį sakė verslininko advokatas Nedas Šilaika, Vilniaus apylinkės teismo prašoma pernai Aukščiausiojo Teismo priimto įpareigojimo nugriauti pastatą vykdymą atidėti iki kovo 30 dienos.

„Pagal mums patektą informaciją iš rangovo (UAB „Expolita“ – BNS), su kuriuo pasirašėme sutartį dėl griovimo darbų, prašome pratęsti terminus iki kovo 30 dienos tuo pagrindu, kad rangovas negauna leidimo iš savivaldybės vykdyti darbus“, – BNS teigė N. Šilaika.

Prašome pratęsti terminus iki kovo 30 dienos tuo pagrindu, kad rangovas negauna leidimo iš savivaldybės vykdyti darbus.

Teismas buvo numatęs galutinį beveik 600 kvadratinių metro gyvenamojo namo griovimo terminą – iki praėjusių metų gruodžio 22 dienos. Tačiau šis sprendimas neįvykdytas iki šiol.

Negali kreiptis į antstolį

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) penktadienį informavo pernai gruodį ir prieš kelias savaites sausį atlikusi du patikrinimus dėl teismo įpareigojimo pašalinti statybos padarinius įvykdymo.

„Užfiksuota, kad teismo įpareigojimas neįvykdytas – statinys nenugriautas. VTPSI 2017 metų gruodžio 15 dieną raštu kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kol kas vykdomasis raštas nėra išduotas.  Kol negautas vykdomasis raštas, VTPSI negali kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo, o be šios procedūros negali ir organizuoti teismo sprendimo vykdymo“, – nurodoma inspekcijos komentare.

Inspekcija taip pat pažymi, kad yra gautas Vijūnėlės pastato savininko prašymas atidėti griovimo darbų terminą, jį Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinės vasario 22 dieną.

Bendrovė nenori atsakyti už galimą žalą parkui

Vijūnėlės namo savininkas sutartį dėl pastato griovimo pasirašė su Alytaus rajono tarybos nario buvusio „darbiečio“ Vyto Arbačiausko vadovaujama statybų bendrove „Expolita“.

V. Arbačiauskas BNS penktadienį teigė, kad šiuo metu vyksta tik „susirašinėjimas su savivaldybe“, o griovimo darbai nevyksta, nes savivaldybės administracija neišduoda leidimo sunkiasvorei technikai dirbti parko teritorijoje.

„Dabar niekas nevyksta, dar vyksta susirašinėjimas su savivaldybe. Mes prašėme leidimo įvažiuoti su technika, dar negavome. Jie (savivaldybė – BNS) turėjo gauti atsakymus iš ministerijos ar iš kažkur. (...) Mes patikslinome, kokią techniką reikės naudoti, nes ten reikia vežtis sunkiasvorę techniką – ekskavatorių, reikia sunkiasvorės mašinos, ten parko teritorija, todėl reikia leidimo, kad nesulaužytų kelių. Mes irgi negalime savavališkai važiuoti. Naujausią raštą parašėme poros savaičių ar savaitės laikotarpyje ir atsakymo dar negavę“, – aiškino V. Arbačiauskas.

Verslininkas tvirtino nenorįs atsakyti už galimą žalą, padarytą parko aplinkai.

„Ten toks parko keliukas, įvažiuos sunkiasvorė technika, jei įvažiuos sulaužys, mes nelabai norėtume paskui atstatinėti visus kelius iš naujo, nes tai tam tikri kaštai. Jeigu bus oficialiai leidimas, kad galime – tada judėsime“, – aiškino V. Arbačiauskas.

Druskininkų meras: „Expolita“ – patikimas rangovas

Klausiamas, ar jo vadovaujama bendrovė yra laimėjusi Druskininkų savivaldybės pirkimų, V. Arbačiauskas sakė, kad „anksčiau smulkių objektukų yra buvę“, šiuo metu tokių nėra. Bendrovė daugiausia užsiima gyvenamųjų namų renovacija, Druskininkuose ji taip pat dalyvauja renovuojat pastatus.

Centrinės viešųjų pirkimų sistemos duomenimis, bendrovė „Expolita“ per pastaruosius dvejus metus yra laimėjusi apie dešimt Druskininkų savivaldybės administracijos pirkimų, jų vertė nuo 3 tūkst. iki 14 tūkst. eurų.

„Džiugu, kad bendromis pastangomis pavyko išspręsti situaciją ir liepos 4 dieną buvo pasirašyta sutartis su nauju, patikimu, ne vieną namą Druskininkuose renovavusiu rangovu UAB „Expolita“, – praėjusių metų liepą Druskininkų meras Ričardas Malinauskas yra raminęs kelių strigusios renovacijos darbais besipiktinusių namų gyventojus.

Klausiamas, ar dėl kitų Druskininkuose vykdomų projektų su savivaldybe bendradarbiauja sklandžiai, „Expolitos“ vadovas teigė, kad su pačios savivaldybės atstovais bendrovei tenka bendrauti nedaug, nes renovavimo projektai vykdomi su bendrove „Druskininkų butų ūkis“. V. Arbačiauskas taip pat patikino asmeniškai nepažįstantis ir nebendravęs su Druskininkų meru.

Druskininkų savivaldybė: leidimų nereikia

Druskininkų meras R. Malinauskas BNS penktadienį teigė Vijūnėlės pastato situacija asmeniškai nesidomintis ir nukreipė klausimus pateikti savivaldybės administracijai.

Druskininkų savivaldybės administracija penktadienį BNS nurodė, kad nuo praėjusių metų spalio mėnesio susirašinėja su objekto Turistų g. 13 (Vijūnėlės „dvaro“ – BNS) savininko pasamdytu rangovu bendrove „Expolita“.

„Nepaisant to, kad leidimas šiuo konkrečiu atveju griovimo darbams nereikalingas, tačiau administracija yra atsakinga už Vijūnėlės parko priežiūrą ir tvarkymą. Administracija gavo patikslintą UAB „Expolita“ informaciją, kuri reikalinga tam, kad būtų galima užtikrinti efektyvią viešųjų erdvių infrastruktūros priežiūrą bei kontrolę. Jokių procedūrų ar veiksmų savivaldybė imtis nenumato“, – nurodoma Druskininkų savivaldybės administracijos komentare.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pernai birželio 22-ąją paskelbė neskundžiamą sprendimą, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras Druskininkuose turi būti nugriautas. Teismas konstatavo, kad pastačius gyvenamosios paskirties pastatą kurorto apsaugos zonos antrojoje juostoje buvo pažeisti Lietuvos įstatymai.

Pastatas Druskininkų centre, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės dvaru, kurortinėje zonoje pradėtas statyti 2013 metais. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai. Iš pradžių šis turtas priklausė alytiškiui, vienos saugos įmonės apsaugininkui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams Žilvinui ir Zinai Poviloniams.

LAT teigimu, R. Baranauskas, nusipirkęs valčių nuomos punktą, įgijo teisę nuomotis valstybinės žemės sklypą, o valčių punktui 2010-aisiais sudegus sklypas Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sujungtas su kitais sklypais. Naujai patvirtintu detaliuoju planu žemės sklypo naudojimo būdas iš rekreacinės teritorijos ir poilsio pastatų statybos pakeistas į gyvenamąją teritoriją. Pasak teismo, pakeitimas prieštaravo įstatymams bei Druskininkų savivaldybės turizmo ir rekreacinių teritorijų specialiajam planui.

Gindama viešąjį interesą 2014 metais Generalinė prokuratūra kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą, siekdama panaikinti visus su statybomis šioje teritorijoje susijusius dokumentus. Tačiau teismas atsisakė tenkinti prokuratūros reikalavimus.

2015-ųjų rudenį Vyriausybė iš savo nutarimo išbraukė visą skyrių, kuris reglamentavo kurortų apsaugos zonas. Teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, įtardama neteisėtą poveikį naikinant šį teisės aktą, tyrimas nutrauktas neradus nusikalstamos veikos požymių.

Tačiau paviešinus jame figūravusių politikų ir Vyriausybės narių pokalbių išklotines, paaiškėjo, kad kurortinių zonų panaikinimo siekė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, jis tuo metu priklausė Socialdemokratų partijai. Dėl to jis ne kartą skambino tuometiniams aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui, Vyriausybės kancleriui Alminui Mačiuliui, kitiems pareigūnams.

Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia pagrindiniam šalies įstatymui Vyriausybės darbo reglamento nuostatą, kuri leidžia Vyriausybės posėdžio darbotvarkę papildyti iš anksto nederintais klausimais.

Verslininkas Ž. Povilonis BNS teigė, kad jau sudaryta sutartis su rangovu dėl pastato griovimo – galutinis terminas numatytas gruodžio 22-ąją.

Jo advokatas Nedas Šilaika patikino, kad greta pasirengimo griovimo darbams dar šią savaitę svarstoma kreiptasi į pirmos instancijos teismą dėl statybų bylos atnaujinimo.

„Kyla klausimų, ar visos aplinkybės buvo ištirtos. Bent jau mano nuomone, kaip atstovo, po teismų sprendimų paaiškėjo tam tikros aplinkybės, kurios turėtų būti įvertintos iš naujo. Aš manau, kad artimiausiomis dienomis mes kreipsimės į teismą, o teismas spręs, ar jis mato tam pagrindą. Dėl proceso atnaujinimo – mes tokį pagrindą iš teisinės pusės matome“, – teigė jis.

Anot advokato, tuo pačiu bus intensyviai rengiamasi nugriauti pastatą, bet nebus skubama sprendimo įvykdyti anksčiau termino. N. Šilaikos teigimu, taip pat jau kreiptasi į teismą dėl 1,5 mln. eurų žalos atlyginimo iš valstybės ir Druskininkų savivaldybės.

„Kai yra valstybės arba savivaldybės institucijų kaltė, tai ta žala skaičiuojama tiek kaip išlaidos teismo sprendimui įvykdyti, tiek įpareigoto sunaikinti turto vertė. Bendrai sudėjus, vien skaičiuojant yra virš 1,5 mln. eurų. Jei skaičiuotumėme visus nepatogumus, tai apskritai būtų galima kalbėti apie 2 mln. eurų“, – teigė advokatas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) birželio 22-ąją paskelbė neskundžiamą sprendimą, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras Druskininkuose turi būti nugriautas. Teismas konstatavo, kad pastačius gyvenamosios paskirties pastatą kurorto apsaugos zonos antrojoje juostoje buvo pažeisti Lietuvos įstatymai.

Beveik 600 kvadratinių metrų pastatas Druskininkų centre, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės dvaru, kurortinėje zonoje pradėtas statyti 2013 metais. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai. Iš pradžių šis turtas priklausė alytiškiui, vienos saugos įmonės apsaugininkui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams Žilvinui ir Zinai Poviloniams.

LAT teigimu, R. Baranauskas, nusipirkęs valčių nuomos punktą, įgijo teisę nuomotis valstybinės žemės sklypą, o valčių punktui 2010-aisiais sudegus sklypas Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo sujungtas su kitais sklypais. Naujai patvirtintu detaliuoju planu žemės sklypo naudojimo būdas iš rekreacinės teritorijos ir poilsio pastatų statybos pakeistas į gyvenamąją teritoriją. Pasak teismo, pakeitimas prieštaravo įstatymams bei Druskininkų savivaldybės turizmo ir rekreacinių teritorijų specialiajam planui.

Gindama viešąjį interesą 2014 metais Generalinė prokuratūra kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą, siekdama panaikinti visus su statybomis šioje teritorijoje susijusius dokumentus. Tačiau teismas atsisakė tenkinti prokuratūros reikalavimus.

2015-ųjų rudenį Vyriausybė iš savo nutarimo išbraukė visą skyrių, kuris reglamentavo kurortų apsaugos zonas. Teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, įtardama neteisėtą poveikį naikinant šį teisės aktą, tyrimas nutrauktas neradus nusikalstamos veikos požymių.

Tačiau paviešinus jame figūravusių politikų ir Vyriausybės narių pokalbių išklotines, paaiškėjo, kad kurortinių zonų panaikinimo siekė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, jis tuo metu priklausė Socialdemokratų partijai. Dėl to jis ne kartą skambino tuometiniam aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui, Vyriausybės kancleriui Alminui Mačiuliui, kitiems pareigūnams.

Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia pagrindiniam šalies įstatymui Vyriausybės darbo reglamento nuostatą, kuri leidžia Vyriausybės posėdžio darbotvarkę papildyti iš anksto nederintais klausimais.