Teisės aktas 460 vietų parlamento žemuosiuose rūmuose – Seime – buvo priimtas 228 balsais prieš 216, dešimčiai deputatų susilaikius.

Formaliai šiuo teisės aktu būtų uždrausta neeuropiniams subjektams valdyti Lenkijos žiniasklaidos bendrovių kontrolinius akcijų paketus.

Praktiškai jis priverstų JAV bendrovę „Discovery Inc.“ parduoti jos turimą didžiausio privataus Lenkijos transliuotojo TVN kontrolinį akcijų paketą. TVN, nevengiantis aštriai kritikuoti šalies vyriausybės, valdo daug kanalų, tarp jų naujienų kanalą TVN24. TVN pagrindinis kanalas taip pat rengia itin populiarią vakaro žinių laidą, kasdien sutraukiančią milijonus žiūrovų.

Valdančioji konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) nuo savo atėjimo į valdžią 2015 metais siekia nacionalizuoti žiniasklaidos sektorių, argumentuodama nacionalinio saugumo priežastimis. Anot jos, priėmusi minėtą teisės aktą Lenkija stos į vieną gretą su kitomis Europos šalimis, tarp jų Prancūzija ir Vokietija, kuriose yra suvaržytos galimybė užsienio kapitalo dalyvauti žiniasklaidos sektoriaus.

PiS įstatymų leidėjai neseniai tvirtino, kad būtina apsaugoti Lenkijos žiniasklaidą nuo Rusijos, Kinijos ar arabų šalių kapitalo.

Antradienį tūkstančiai žmonių išėjo į Lenkijos miestų gatves protestuoti dėl naujojo įstatymo projekto. Šis teisės aktas taip pat sulaukė griežtos kritikos Vašingtone – Jungtinės Valstijos perspėjo, kad tai galėtų neigiamai paveikti užsienio investicijas Lenkijoje.

Antradienį Seimui pradėjus svarstyti draudimą numatančias Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko „valstiečio“ Vytauto Bako parengtas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, liberalai paprašė, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas įvertintų Seimo teisininkų vertinimus dėl pataisų.

„Jeigu Seimo Teisės departamentas įžvelgia neatitiktį Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo atlikti preliminarų vertinimą“, – teigė liberalas Simonas Gentvilas. 

Už jo siūlymą balsavo 40 Seimo narių prieš – 16, 14 susilaikė.

Tai reiškia, kad Seimas V. Bako pataisų imsis vėliau, kai gaus Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.

Žiniasklaidos priemonių valdymas yra nesuderinamas su pelno siekiančia veikla iš tabako ar alkoholio gamybos ar prekybos.

V. Bako inicijuojami pakeitimai numato, kad viešosios informacijos rengėjais ir dalyviais neturėtų būti ne tik valstybės ir savivaldybių institucijos, bankai, partijos, bet ir fiziniai bei juridiniai asmenys, jų įsteigti ar valdomi juridiniai asmenys, „kurių ūkinė ar komercinė veikla yra alkoholinių gėrimų ar tabako gaminių gamyba ar prekyba“.

„Toks verslas (alkoholio ir tabako – BNS) sukelia visuomenei sudėtingas pasekmes –  trumpėja gyventojų amžius, dėl padidėjusio sergamumo valstybė patiria daugiau išlaidų, auga psichinių ligonių, savižudžių, nusikaltimų ir skaudžių autoįvykių skaičius (...) Žiniasklaidos priemonių valdymas yra nesuderinamas su pelno siekiančia veikla iš tabako ar alkoholio gamybos ar prekybos“,  – sakė V. Bakas, pristatydamas parlamentarams pataisas.

Jo teigimu, pataisomis siekiama padaryti teigiamą poveikį žiniasklaidos laisvės lygiui, sumažinti korupcijos žiniasklaidoje rizikas.

Seimo teisininkai, abejojantys, ar projektas neprieštarauja Konstitucijai, sako, kad pataisomis ketinama riboti asmenų ūkinės veiklos laisvę ir teisę į nuosavybę.

„Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomas teisinis reguliavimas riboja asmenų ūkinės veiklos laisvę ir teisę į nuosavybę, nes tam tikrai grupei asmenų įstatymu būtų uždrausta pasirinkti privataus verslo rūšį“, – teigiama jų išvadoje.

Be to, Seimo Teisės departamentas atkreipia dėmesį, kad asmenys, kurie šiuo metu teisėtai yra žiniasklaidos priemonių savininkai, privalėtų atsisakyti tokio verslo ir su juo susijusios nuosavybės.

Jeigu būtų priimta ši parlamentaro siūloma pataisa, ji užkirstų koncernui „MG Baltic“ valdyti televizijos kanalus LNK, BTV, TV1, „Info TV“, „Liuks!“.

Pernai po NSGK atlikto parlamentinio tyrimo dėl neteisėto verslo poveikio politikams ir valstybės institucijoms V. Bakas buvo užsiminęs apie galimą licencijos naikinimą kai kurioms komiteto tyrime figūruojančioms žiniasklaidos priemonėms.

Po NSGK tyrimo buvo paviešintas Valstybės saugumo departamento raštas, kad koncernas „MG Baltic“, tenkindamas savo interesus, buvo sukūręs ilgalaikę veikimo strategiją, kurią, anot departamento, galima vertinti kaip destruktyvią veiklą, galinčią destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą ir todėl keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui.

Anot VSD, strategijai įgyvendinti būdavo pasitelkiami politikai, valstybės tarnautojai ir pareigūnai, kurie įtraukiami įvairiais neteisėtais būdais - renkant konfidencialią ar kompromituojančią informaciją, paperkant, šantažuojant, manipuliuojant informacija.

„Daugeliu atvejų panaudojamos MG (arba susijusių bendrovių) valdomos žiniasklaidos priemonės, per kurias daromas "spaudimas" ar siūlomos viešinimo, įskaitant ir politinę reklamą, paslaugos“, – teigta VSD rašte.

Koncernas „MG Baltic“ šiuo metu bylinėjasi dėl teiginių, paskelbtų po parlamentinio tyrimo.