Parlamentarai nutarė daryti pertrauką, projektas grąžintas Kultūros komitetui sutvarkyti, kad įstatymo straipsniai neprieštarautų vienas kitam.

Prieš tai atmetę kelias opozicijos iniciatyvas, antradienį popiet Seimo nariai netikėtai pritarė socialdemokrato Juliaus Sabatausko siūlymui, kad Žiniasklaidos rėmimo fondo administracijos direktoriaus skyrimo į pareigas viešojo konkurso būdu nuostatus (tvarką) ir pareigybės aprašymą tvirtintų Vyriausybės įgaliota institucija.

„Pritarimas mano siūlymui reikštų, kad pati taryba viską sprendžia, o nebe Kultūros ministerija“, – BNS sakė Seimo narys.

Tuo metu visas projektas remiasi sumanymu, kad fondo steigėjas ir vienintelis jo dalininkas yra valstybė, tai yra Kultūros ministerija. Būtent ši nuostata ir kelia daugiausia diskusijų.

Konservatorių frakcijos narys Mantas Adomėnas teigė, kad naujas žiniasklaidos rėmimo modelis kelia ir įtampų pačioje bendruomenėje, ir nerimą dėl galimų politinių manipuliacijų.

„Ar tas pataisymas nesukurs naujų problemų, naujų gilių įtampų, kurios gali supriešinti kultūros žiniasklaidos bendruomenę ir sukurti prielaidas politiniai manipuliacijai valstybės parama?“ – sakė jis.

Seimo narys tvirtino, kad nauja fondo struktūra atrodo abejotina.

„Sukurta visiškai nereikalinga dviejų rūmų fikcija. (...) Tame fonde yra ir senatas, ir taryba. Senatas suformuotas iš institucijų, kurios pavaldžios ministrams institucijų, tokių kaip Švietimo taryba, Kultūros taryba, kitaip tariant netiesiogiai sukuriami įrankiai politiniam fondo valdymui“, – teigė jis.

„Fondo valdymo organuose turinio kūrėjai mažiausiai atstovaujami. Ten atstovaujamos žiniasklaidos priemonės, bet ne tie žmonės, kurių turinys turėtų būti pirmiausia skleidžiamas“, – pridūrė jis.

Pasak M. Adomėno, į senato nereikalingumą dėmesį atkreipė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, tačiau į jų pastabą neatsižvelgta.

„Įstatymo projektas nukreiptas į savireguliacijos principo naikinimą, būtent komercinio intereso sustiprinimą ir iš esmės fondo, kuris dar vienaip ar kitaip bandė išsaugoti misiją, kuri skirta kultūros ir švietimo viešinimui, ugdymui, sugriovimą“, – prieš projektą kalbėjo ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys.

Teisinėje, demokratinėje valstybėje negalima uždrausti skleisti informaciją.

Projektą kritikavęs Seimo opozicijos lyderis J. Sabatauskas atkreipė dėmesį, kad projektas likimo valiai palieka daugiau nei prieš 20 metų įstatymu įsteigtą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą.

„Įsteigus naują fondą pamirštama, kad yra kitas fondas, ir leidžiama jam numirti nuo bado ir išsekimo. Turėtų būti to fondo pertvarkymas“, – sakė jis.

Parlamentaras tvirtino, kad pataisomis norima uždrausti nacionaliniam transliuotojui LRT ne tik pačiam gauti finansavimą iš naujojo Žiniasklaidos rėmimo fondo, bet ir skleisti jo paremtų projektų turinį.

„Teisinėje, demokratinėje valstybėje negalima uždrausti skleisti informaciją“, – pabrėžė J. Sabatauskas.

Tuo metu Kultūros komiteto narys „valstietis“ Stasys Tumėnas sakė, kad dabartinį žiniasklaidos rėmimo modelį keisti būtina, nes jis seniai kurtas, neatlaiko naujausių iššūkių, juo nepatenkinta regionų ir kultūros žiniasklaida.

„Modelį būtina koreguoti, tikslinti nes jis dabar nebeužtikrina visų sričių žiniasklaidos gyvybingumo plėtros“, – sakė politikas.

Anot jo, „pokyčių nenori tie, kurie pripratę prie „žaidimų taisyklių“, mokėdavo prie jų prisitaikyti, gaudavo garantuotą kasmetinį finansavimą“.

„Man daug metų teko stebėti dabartinio fondo darbą, visada nejaukiai nuteikdavo faktas, kad fondo finansavimas galimai siedavosi su tam tikrų asmenų – vadovų, ekspertų, kurie patekdavo į fondo valdyseną – leidinių finansavimu“, – teigė S. Tumėnas.

Jis priminė, kad nepatenkinti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo veiklą ne kartą protesto akcijas rengė kultūros leidinių darbuotojai.

Seimo narys tvirtino, kad naujasis žiniasklaidos rėmimo modelis bus skaidresnis ir atviresnis.

„Daug kam kelia nerimą būsimo fondo valdysena, du organai – taryba, kurią sudarys 11 narių, ir senatas. Mano nuomone tai užtikrins didesnį skaidrumą, atvirumą, demokratiškesnį, kolegialesnį būsimojo fondo darbą“, – antradienį Seime kalbėjo S. Tumėnas.

Jo teigimu, regionų žiniasklaidai „numatytas aiškesnis, skaidresnis, tiksliai nusakytas finansavimo procentas“.

Darbo grupės parengtose Visuomenės informavimo pataisose numatyta, kad naujo Žiniasklaidos rėmimo fondo steigėjas ir vienintelis jo dalininkas yra valstybė, tai yra jos įgaliota Kultūros ministerija.

Fondą valdytų senatas ir taryba. Valstybės paramos lėšas žiniasklaidai skirstytų taryba, o keturis iš 11 jos narių skirtų bei veiklą prižiūrėtų senatas. Į šią savo atstovus deleguotų įvairios tarybos ir Lietuvos teisininkų draugija.

Dabar valstybės paramą skirstančio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo dalininkai yra apie 20 įvairių visuomeninių organizacijų. Paramą skirsto septynių narių taryba.

Projekte numatyta, kad Žiniasklaidos rėmimo fondas paramą skirstys pagal šias programas: kultūros ir meno, regionų informacinio skatinimo, medijų ir informacinio raštingumo, šviečiamųjų ir mokslo populiarinimo, Lietuvos tautinių bendrijų (projektai tautinių bendrijų kalbomis), lietuvių išeivijos (diasporos).

Taip pat įdėtas saugiklis, kad kultūros periodinių leidinių srities projektams turi būti skiriama ne mažiau kaip 25 proc. fondo lėšų, regionų informacinio skatinimo programai – ne mažiau kaip 35 procentai.

Siūlymą įsteigti naują Žiniasklaidos rėmimo fondą ir nustatyti naują lėšų skirstymo modelį kritikuoja Kultūros periodinių leidinių asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacija.

Projektą remianti didžiuosius naujienų portalus vienijanti Interneto žiniasklaidos asociacija teigia, kad saugiklių nuo politikų įtakos pakanka, ir teisingu vadina sprendimą apriboti dalį papildomos paramos iš biudžeto finansuojamam nacionaliniam transliuotojui.

Antradienį spaudos konferencijoje Seimo narys V. Juozapaitis, kalbėdamas apie planuojamą steigti naują Žiniasklaidos rėmimo fondą, sakė, kad naujai kuriamas darinys yra galimai politizuotas, nes jo numatomas veikimo periodas – nuo liepos 1 d. mistiškai sutampa su spalio mėnesį vyksiančiais rinkimais.

„Tai inicijuojantys politikai, matyt, nesugebėjo padaryti įtakos egzistuojančiam fondui, todėl nutarė sukurti tai, ką gali sukurti, ir tas vadeles tampyti. (...) Iš tikrųjų tas politinis pamušalas lenda vis daugiau“, – sakė V. Juozapaitis.

Jo teigimu, nesutarimų yra žymiai daugiau negu pritarimo, o tai ženklas, kad įstatymo projektas dar neparuoštas, dar nesunoko.

Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas J. Sabatauskas sakė, kad jį kankina nebe nerimas, o tikra baimė, nes valdantieji ketina kirsti iš peties.

Jo nuomone, planuojama parinkti fondo senato ir tarybos narius, kurie bus paklusnūs valdantiesiems, kurie vykdys jų valią.

„Realiai norima padaryti žiniasklaidą ant pavadėlio. Pinigų gaus tie, kurie sutiks būti vedžiojami ant pavadėlio. Ta žiniasklaida, kuri nesutiks būti vedžiojama ant pavadėlio, neturės šansų gauti lėšų iš šito fondo. (...) Kankina nebe nerimas, o baimė, kad apie demokratinę teisinę valstybę kalbėti nebebus jokios prasmės“, – spaudos konferencijoje sakė Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas J. Sabatauskas.

Pasiūlymą Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms įregistravęs J. Sabatauskas siūlo atsisakyti ketinimų steigti naują Žiniasklaidos rėmimo fondą. Jo nuomone, dabar veikiančio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo veikla pasiteisino, todėl jis siūlo pertvarkyti šį fondą.

Seimo narys P. Urbšys įstatymo pataisose irgi įžvelgia „užslėptą politinį tikslą“. Parlamentaras apgailestavo, kad įstatymo pataisos stumiamos „praktiškai reaktyviniu greičiu“.

Realiai norima padaryti žiniasklaidą ant pavadėlio. Pinigų gaus tie, kurie sutiks būti vedžiojami ant pavadėlio. Ta žiniasklaida, kuri nesutiks būti vedžiojama ant pavadėlio, neturės šansų gauti lėšų iš šito fondo.

„Planuojama įkurti fondą, kuriuo būtų galima lengviau politiškai manipuliuoti ir tuo pačiu patenkinti tam tikros žiniasklaidos politinį interesą“, – sakė  P. Urbšys.

Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovė Monika Krikštopaitytė mano, kad projektas nėra išbaigtas.

„Pats pokytis lauktas ilgą laiką, tačiau dabartinė įstatymo projekto redakcija kelia mums labai daug klausimų“, – sakė ji.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius kritikavo Kultūros ministerijos norą kontroliuoti naujai steigiamą fondą.

„Nauja žiniasklaidos rėmimo politika formuojama labai skubotai, nesprendžia esminių  problemų. Ji sutampa su politiniu ciklu – naujais Seimo rinkimais, nes siūlomo fondo veiklos pradžia yra liepos 1 d.“ – sakė D. Radzevičius.  

Jo pastebėjimais, didelė dalis pinigų skirstyme dalyvausiančių organizacijų neturi nieko bendro nei su žiniasklaida, nei su kultūros lauku.

Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkė Viktorija Petrošienė apgailestavo, kad dabar veikiančiam Spaudos, radijo ir televizijos fondui lėšos nebuvo didinamos, nebuvo galima rasti jokių galimybių padidinti finansavimą.

Seime svarstomos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kuriose numatyta įsteigti Žiniasklaidos rėmimo fondą, kurio tikslas – teikti paramą viešosios informacijos rengėjų projektams. Siūloma, kad žiniasklaidos rėmimo fondo veiklai lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skirtų Seimas, primena ELTA.

Pagal projektą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos negalėtų teikti finansinės ar jai iš esmės lygiavertės paramos viešosios informacijos rengėjams.

Planuojama, kad Žiniasklaidos rėmimo fondo steigėjas ir vienintelis jo dalininkas bus valstybė. Jeigu Seimas pritartų, Fondas turėtų kolegialius organus – Fondo senatą ir Fondo tarybą. Sprendimus dėl Fondo teikiamos valstybės finansinės paramos priimtų Taryba, kurią sudarytų 11 narių.

Seimas antradienį turėtų svarstyti Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, numatančias naikinti dabar finansavimą leidiniams skirstantį Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą (SRTRF) ir vietoj jo steigti naują fondą.

„Manome, kad projektas dar neišbaigtas, o jo svarstymas – per ankstyvas. Pareiškiame, kad dabartinei įstatymo pakeitimo projekto formuluotei nepritariame ir prašome Seimo narius už jį nebalsuoti“, – išplatintame pareiškime teigia Kultūros periodinių leidinių asociacija.

Asociacija sako nesutinkanti su teiginiais, kad pataisos yra kultūros bendruomenės išprovokuotas veiksmas ir buvo ilgai derintos su kultūrininkais.

„Nors permainų poreikis SRTRF yra opus jau kurį laiką, tačiau svarstymui pristatytame įstatymo pakeitimo pasiūlyme yra daug punktų, kurie gali neigiamai paveikti kultūros ir ne tik turinio kūrimą bei sklaidą“, – teigia kultūrinės žiniasklaidos atstovai.

Kritikuojama ir tai, kad norimo steigti fondo taryba būtų nesubalansuota, t. y. joje gerokai sumažėtų kultūros ir žiniasklaidos asociacijų atstovų.

Pabrėžiama, kad Seimo Kultūros komiteto sudarytoje darbo grupėje, kurioje kultūros sričiai atstovavo tik du asmenys iš kultūrinių asociacijų, dirbama buvo tik kelis posėdžius, o  juose „vyravo konfrontacija, liko nediskutuoti svarbūs klausimai“. Pavyzdžiui, anot asociacijos, neaptarti fondo tikslai, nerasti reikšmingi susitarimai, neatsižvelgta į pasiūlymus apie esminius fondo veiklos klausimus, o iš darbo grupės pasitraukė Lietuvos žurnalistų sąjunga.

Asociacija kritikuoja, kad dabartinį kultūros ir šviečiamųjų projektų paramos modelį pataisų autoriai nori išplėsti neįvardintų programų projektais ir taip atsisakoma prioriteto kultūrai, o programas siūloma tiesiog perkelti iš SRTRF.

Naują žiniasklaidos rėmimo modelį parengė Seimo Kultūros komiteto sudaryta darbo grupė, jai vadovavo komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Pakeitimais siūloma, kad naujasis fondas kaip ir iki šiol skirstytų valstybės paramą pagal pateiktus projektus kultūros periodiniams leidiniams, nacionalinei, vietos ir regionų periodinei spaudai, nacionalinėms, vietos, regioninėms radijo ir televizijos stotims, internetinei žiniasklaidai.

Keičiant fondo valdymą ir priklausomybę, numatyta atsisakyti fondo dalininkų (dabar jų yra 20, įvairių kūrybinių organizacijų), nustatant, kad fondo steigėjas ir vienintelis dalininkas yra valstybė.

Pagal projektą, paramos lėšas skirstytų fondo taryba, pasitelkdama ekspertus, o jos veiklą prižiūrėtų senatas.

Fondo darbe nedalyvautų nei Lietuvos žurnalistų sąjunga, nei Lietuvos žurnalistų draugija.

Žiniasklaidos rėmimo fondo tarybą sudarytų 11 narių (dabar septyni). Siūloma, kad po vieną narį galėtų deleguoti Lietuvos meno kūrėjų, Kultūros periodinių leidinių, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, asociacija „Nacionalinė spauda“, Lietuvos radijo ir televizijos bei Lietuvos regioninių radijo stočių asociacijos bendru sutarimu, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu, Interneto žiniasklaidos asociacija.

Likusius keturis narius paprasto balsavimo būdu iš juridinių ir fizinių asmenų pasiūlytų kandidatų sąrašo, skelbiamo viešai, išrinktų fondo senatas.

Žurnalistų sąjungos nėra ir tarp organizacijų, kurios turėtų teisę deleguoti savo atstovus į fondo senatą.

Projekte numatyta, kad kultūros periodiniams leidiniams turi būti skiriama ne mažiau kaip 25 proc. fondui kasmet skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Ši parama gali būti skiriama ir ilgalaikiams kultūros periodinių leidinių projektams, t. y. projektams, kurių įgyvendinimo laikotarpis yra nuo vienų iki trejų metų.

Pagal naują žiniasklaidos rėmimo modelį, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija negalėtų gauti paramos iš fondo, o paremti projektai negalėtų būti transliuojami per LRT.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas kasmet įvairiems žiniasklaidos projektams paskirsto apie 2,5 mln. eurų.