Uostamiesčio verslininkai, norėdami atsikratyti konkurentų, griebiasi ir juodųjų technologijų. Pigiau prekes parduodantys ar daugiau klientų sulaukiantys pardavėjai ir paslaugų teikėjai yra skundžiami pačioms įvairiausioms tarnyboms. Tačiau visa tai atsisuka ir prieš pačius skundikus.
Nepatiko pigesnės braškės
Dažnai įvairioms tarnyboms vieni kitus skundžia smulkieji verslininkai.
Pasak Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Viliaus Valio, ne vienas toks atvejis yra pasitaikęs tarp vaisių, daržovių prekeivių, įsikūrusių viešose vietose.
Šią vasarą kontrolieriai sulaukė pranešimo iš vieno pardavėjo, kad šalia įsikūręs konkurentas, pirkėjams pigiau siūlantis braškes, prekiauja be leidimo.
"Reaguojame į visus skundus. Šis nebuvo išimtis. Patikrinimo metu paaiškėjo, kad apskųstas žmogus dirbo tvarkingai. Leidimą veiklai jis turėjo. Be šio dokumento prekiavo pats skundikas. Jam buvo surašytas protokolas. Lazda atsisuko kitu galu", – tvirtino vedėjas.
Turgavietėse taip pat dažnai pasitaiko panašių atvejų, kai prekeiviai prisivilioti daugiau pirkėjų bando ne mažindami savo prekių kainas, o skųsdami konkurentus įvairioms tarnyboms.
Pykosi ir arklininkai
V.Valio teigimu, panaši situacija buvo ir Smiltynėje tarp verslininkų, kurie žmonėms siūlo pasivažinėti žirgų traukiamomis karietomis.
Vienas šios paslaugos teikėjų pranešė Viešosios tvarkos skyriui, kad konkurentas dirba be leidimo. Po tokio skundo kontrolieriai surengė patikrinimą Smiltynėje. Jo metu buvo nustatyta daug pažeidimų.
Nebuvo tinkamai sutvarkyta teritorija, kurioje teikiama ši paslauga, paženklinti žirgai. Taip pat rasta asmenų, kurie paslaugą teikė be leidimo. Jie aiškino, kad dokumento nespėjo išsiimti.
"Tą kartą teko nubausti visus, kurie teikė šią paslaugą. Po patikrinimo karietų savininkai susitarė. Šią vasarą daugiau tokių nusiskundimų nesulaukėme", – pasakojo vedėjas.
V.Valys tvirtino, jog toks skundas gimė, nes verslininkai nepasidalijo klientų. Vienas piktinosi, kad kito žirgai eiklesni, greičiau važiuoja ir todėl gali vežti daugiau klientų.
Užkliuvo lauko kavinė
Per tarnybas santykius bando aiškintis ir viešojo maitinimo įstaigos.
Buvo atvejis, kai vienos kavinės savininkas apskundė greta esančios kitos šeimininką, kad pastarasis laikiną statinį įrenginėja be leidimo.
"Patikrinimo metu leidimas buvo pateiktas. Vėliau buvo gautas kitas skundas, kad minėtas laikinas statinys įrenginėjamas ne pagal projektą. Kiek žinau, tas asmuo skambino ir į kitas institucijas. Matyt, taip norėjo pasunkinti šalia įsikūrusio konkurento darbą", – spėjo vedėjas.
V.Valio teigimu, yra gerai, kai viena įmonė kontroliuoja kitą.
"Dėl žirgų pranešimas pasitvirtino. Smiltynėje atsirado daugiau tvarkos. Tačiau būna ir tokių skundų, kurie visiškai neatitinka realybės. Nuvažiuojame ir nieko nerandame", – apmaudavo vedėjas.
Ne greito reagavimo būrys
V.Valys akcentavo, kad reaguojama į kiekvieną skundą, – atsakymas dėl patikrinimo rezultatų yra pateikiamas besikreipusiajam.
Pasak vedėjo, beveik visada, kai konkurentai skundžia konkurentus, norima, kad kontrolieriai kuo greičiau atvažiuotų tikrinti.
"Paskambina ir kalba taip, kad, regis, dangus griūva ar kažkas žmogų žudo. Prašo, kad nedelsiant atvažiuotume. Turime mesti visus darbus ir bėgti. Mes nesame greito reagavimo būrys. Tačiau kartais viską turime mesti ir važiuoti, nes galime įsivelti į dar didesnį konfliktą", – pasakojo vedėjas.
Anot V.Valio, dažniausiai skundžiantys konkurentus asmenys galvoja, kad jų pačių niekas netikrins. Tačiau taip nėra, žiūrima, ar visi prekeiviai ir paslaugų teikėjai nepažeidžia tvarkos.
"Esame objektyvūs. Negalime nieko išskirti. Tikriname ir prekeivį, kuris skundė konkurentą. Jei nustatome pažeidimą, baudą tenka mokėti ir jam. Panašios situacijos dažnai būna ir daugiabučių namų kiemuose. Gyventojas skundžia, kad kaimynas mašiną pasistatė ant šaligatvio, bet nemato, jog pats pasielgė lygiai taip pat", – pavyzdį pateikė vedėjas.
V.Valio nuomone, skundais išties galima pristabdyti konkurento veiklą. Patikrinimai išbalansuoja ir trikdo darbą. Baudos už pažeidimus verslininkams irgi nėra malonios.
Nori likti anonimais
Verslininkai, norėdami atsikratyti konkurentų, neaplenkia ir Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus.
"Tokių skundų tikrai gauname, tačiau kiek jų, sudėtinga pasakyti. Pateikti informaciją mums galima ir anonimiškai. Sunku nustatyti, ar čia skundžia konkurentai, ar šiaip pasipiktinę vartotojai. Neatseksi. Be to, ne toks ir mūsų tarnybos tikslas. Mums svarbiausia išsiaiškinti – yra pažeidimas ar jo nėra", – tvirtino Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža.
Pasak vadovo, būna, kai surengus patikrinimą, įstaigos savininkai patys guodžiasi, kad juos veikiausiai įskundė konkurentai.
A.Bauža tvirtino, kad yra ir tokių atvejų, kai įmonės apsikeičia skundais.
"Taip būna sferose, kur ypač didelė konkurencija. Gauni iš vienos įstaigos skundą prieš konkurentą, o tada – atvirkščiai. Vyksta tikrai įnirtinga kova. Būna, kad įtraukiami ir tretieji asmenys", – pasakojo vadovas.
Viršininkas teigė, kad anoniminių skundų sulaukiama tikrai nemažai. Iš jų pasitvirtinusių būna apie 40 proc.
Tai yra 10 proc. daugiau nei atvejais, kai besikreipiantis asmuo prisistato.
Per dieną – 5 pranešimai
Šiek tiek kitokia situacija Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriuje, kur taip pat apie pažeidimus galima pranešti anonimiškai. Tokie skundai sudaro trečdalį visų.
Per dieną ši institucija vidutiniškai sulaukia penkių pranešimų.
Pasak Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjo Edmundo Gustainio, anoniminių skundų pasitvirtina tik labai maža dalis.
Dažniausiai pranešama apie nelegaliai dirbančius darbuotojus, blogą darbo laiko apskaitą, nemokamų atlyginimų.
"Sunku pasakyti, ar skundžia konkurentai, ar šiaip nenorintys prisistatyti asmenys. Gali būti ir taip, ir taip. Negalima atmesti", – teigė vedėjas.
Komentaras
Vytautas Čepas
Klaipėdos mero pavaduotojas
Skundimas įvairioms tarnyboms yra lengviausias būdas sužlugdyti konkurentą. Tai labai senas metodas, kuris dažnai tyliai naudojamas ir dabar. Įmonėje, kurią pradeda tikrinti viena ar kita institucija, atsiranda sumaištis. Sakoma, kad Lietuvoje yra apie šimtą kontroliuojančių įstaigų. Verslininkas nespėtų jų priiminėti. Kažkuri iš institucijų pažeidimų tikrai surastų. Nebus tvarkingi dokumentai, naudojamos netinkamos svarstyklės, patalpa neatitiks higienos reikalavimų ir panašiai. Už pažeidimus taikomos administracinės nuobaudos. Tačiau yra atvejų, kai konkurentai tikrai mato rimtą pažeidimą, bet apie jį nepraneša. Teko girdėti, kaip vienoje gyvenvietėje veikė kelios pirtys. Trys tvarkingai mokėjo mokesčius, ketvirtas gudrutis – ne. Žmonės apie šį atvejį nepranešė, nes nenori būti skundikais. Tai byloja, kad Lietuvoje yra iškreipta moralė. Jei žmogus praneš policijai, kad kai kas verčiasi kontrabanda ar slepia mokesčius, jis nebus skundikas, o valstybės pilietis, kuris rūpinasi jos ateitimi. Dabar visi žino ir tyli. Gal žmones reikėtų skatinti pranešti tokią informaciją. Pavyzdžiui, pranešusiajam galėtų būti išmokamas tam tikras procentas nuo sulaikytos kontrabandos. Jei pastarosios vertė būtų milijonas litų, pranešėjui būtų išmokama 10 proc. Susidarytų nemenka suma – 100 tūkst. litų. Tada atsirastų interesas pranešti.
