Ketvirtus metus iš eilės akcijoje dalyvaujantis prekybos tinklas IKI, šiais metais papildė Lietuvos vaikų dienos centrų bibliotekų lentynas istorinėmis knygomis vaikams.

„Buvome pirmas prekybos tinklas, prisijungęs prie šios akcijos. Kelis metus rinkome knygas mūsų prekybos tinklo parduotuvėse, vienais metais padovanojome antrą tiek knygų, kiek paaukojo pirkėjai. Šį kartą artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui nusprendėme vaikams padovanoti istorines knygas, kurios išsiskiria faktų gausa ir tiksliai joms pritaikytomis iliustracijomis“, – teigia prekybos tinklo viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.

Prekybos tinklo dovanotos knygos jau pasiekė Kauno Senamiesčio vaikų dienos centrą, Klaipėdos labdaros ir paramos fondą „Dienvidis“, Kazlų Rūdos savivaldybės vaikų dienos centrą, Panevėžio labdaros ir paramos fondą ,,Vilties šviesa“, Šiaulių regiono klubą „Tarp savų“ ir Vilniaus miesto viešąją įstaigą „Sotas“.

Tikimasi, kad dovanojamos knygos padės vaikams įgyti naujų žinių bei suprasti artėjančios svarbios valstybinės šventės reikšmę. Pasak B. Čaikauskaitės, vaikų pilietiškumo ir tautiškumo ugdymas – sunkus darbas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir pastangų.

„Patriotiškumas turi būti ne vienkartinis, tačiau kiekvieną dieną ugdomas jausmas. Prie jo prisidėti gali ne tik ugdymo įstaigos ar tėveliai, bet ir visuomenė. Džiaugiamės galėdami prisijungti prie šių metų akcijos „Knygų Kalėdos“ ir padovanoti vaikų dienos centrams išties prasmingas ir patriotizmo jausmą puoselėjančias knygas. Tikimės, kad vaikai noriai jas skaitys bei tokiu būdu simboliškai prisidės prie Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo“, – iniciatyvos idėją paaiškina B. Čaikauskaitė.

Skatina domėtis ir suprasti šalies istoriją nuo mažų dienų

Vienos iš vaikų dienos centrams padovanotų knygų „Lietuvos mūšiai ir kariai“ autorė, istorijos mokslų daktarė Živilė Mikailienė sako, kad istorinės tematikos knygų patiems mažiausiems Lietuvoje nėra išleidžiama daug. Norint vaikus sudominti praeities įvykiais bei padėti suprasti jų tęstinumą dabartyje, autorės teigimu, visų pirma, reikia vaikams suprantama kalba papasakoti pačius svarbiausius Lietuvos istorijos momentus.

„Lietuvos mūšiai yra labai svarbūs valstybingumo raidai bei išlaikymui. Knygoje chronologiškai nuo ankstyviausių mūšių iki vėlyviausių laikų išdėstau svarbiausias kovas, kuriuose dalyvavo lietuviai. Taip pat knygoje pasakoju, kaip bėgant laikui keitėsi kariuomenės ginkluotė ir mūšių taktika. Mano kūrinys nėra tik gražiai surašytas tekstas, nes didelį vaidmenį čia kuria iliustracijos. Taip pat stengiausi adaptuoti istorijos šaltinius ir vaikus su jais supažindinti integruojant liudininkų pasakojimus“, – sako Ž. Mikailienė.

„Lietuvos mūšiai ir kariai“ autorės teigimu, akcija „Knygų Kalėdos“ yra labai reikšminga visos šalies mastu, nes ji ne tik atsigręžia į tokios literatūros svarbą, tačiau taip pat parodo, kad bendruomeniškumas yra viso ko pagrindas: Iš savo patirties pastebiu, kad vaikai labiausiai domisi kultiniais viduramžių mūšiais – Žalgirio, Durbės, Saulės bei riterių laikais, tačiau istorija yra daugialypis ir be galo įdomus dalykas. Būtent dėl šios priežasties praeities įvykius reikia mokėti pateikti patraukliai ir sugebėti papasakoti juos net patiems mažiausiems“.

Ž. Mikailienė priduria, kad ne tik istorinės tematikos knygos, tačiau bendrai visa vaikams skirta literatūra skatina geras emocijas, praturtina vaiko suvokimą apie pasaulį bei ugdo jo gebėjimą į praeitį pažvelgti giliau.

Per septynerius akcijos „Knygų Kalėdos“ metus Lietuvos bibliotekoms buvo padovanota daugiau nei 225 tūkst. knygų, kurias kiekvienais metais tradiciškai dovanoja šalies gyventojai, leidėjai ir rašytojai, užsienio šalių ambasados, bendruomenės, verslo bei visuomeninės organizacijos.

„Man labai džiugu, kad Lietuvoje mes po truputį išmokstame džiaugtis ir švęsti istorines dienas linksmai. Svarbu yra suvokti šias dienas ne tik kaip eilinę išeiginę, skirtą ilgiau pamiegoti ar namus apsikuopti, o bent trumpam susimąstyti apie jos prasmę ir tai, ką ji atnešė mūsų protėviams ir kaip nulėmė dabartinį mūsų gyvenimą. Kai suvoksime patys, galėsime ir vaikams papasakoti“ ,– sako istorikė, edukacinės platformos „Mažųjų ekspertų mokykla“ ambasadorė Živilė Mikailienė.

Pačios Živilės šeimoje, kurioje auga du vaikai, šiai dienai ruošiamasi iš anksto, vaikams pasakojama, kad artėja Lietuvos gimtadienis. O per gimtadienį kiekvienas vaikas tikisi torto! „Tad kepame arba perkame tortą, įsmeigiame į jį Lietuvos vėliavėlę arba dekoruojame trispalvės spalvomis. Tiek žvakučių, kiek Lietuvai yra metų, ant torto netilptų, tad tiesiog užrašome tą skaičių. Beje, šiais metais ant torto rašysime 763 – tiek metų jau skaičiuoja mūsų valstybė“, – pasakoja Ž. Mikailienė.

Istorikės Živilės Mikailienės idėjos, kaip švęsti Valstybės dieną:

1. Namuose:

* Išsikepkite tortą, papuoškite jį patriotiškai. Pasikvieskite senelius, prosenelius – tegul jie papasakoja apie tuos laikus, kai buvo maži. Pažiūrėkite šeimos nuotraukų albumą, nupieškite giminės medį.

* Gal mokate keletą eilėraščių, dainų apie Lietuvą? Jei ne, drauge paieškokite jų knygose ar internete. Palyginkite Maironio, Kudirkos eiles su šiuolaikiniais kūriniais, pvz. M. Mikutavičiaus daina „Aš tikrai myliu Lietuvą“, A. Mamontovo „Geltona. Žalia. Raudona.“ ir kt.

* Pasikalbėkite apie Lietuvą ir patriotiškumą. Pasigaminkite trispalvę, pilį, sudėliokite trispalvę mozaiką.

* Pasigaminkite karūną (karūnos maketų galite rasti ir čia) ir visa šeima tądien vaikščiokite su karūnomis.

2. Miesto renginiuose:

* Pasipuoškite (mažiesiems bus smagu eiti į renginius karūnuotiems) ir nueikite į jūsų mieste ar miestelyje vykstantį renginį, užeikite į vietinį istorinį objektą – piliakalnį, muziejų. Mojuokite vėliavėlėmis, surenkite iškylą ant žolės, pasveikinkite sutiktus kaimynus ir pažįstamus.

* Įteikite Lietuvai dovaną gimtadienio proga. Galbūt verta sutvarkyti vietinę žaidimų aikštelę, upelio slėnį? Gal netoliese gyvena vienišas žmogus, kurį nudžiugintumėte apsilankymu?

3. Muziejuje. Netiesa, kad muziejai – nuobodūs ir nedraugiški vaikams. Kelios vertos dėmesio kryptys:

*Kernavėje rengiamos gyvosios archeologijos dienos, naujas interaktyvus Kernavės muziejus, vaizdingi piliakalniai.

* Trakų salos pilis: ir pasivaikščioti, ir valtele paplaukioti, ir kibinų paragauti. Puiki vieta pasikalbėti apie kultūrų įvairovę, juk Lietuvoje nuo seno gyveno ir gražiai sutarė įvairių kultūrų ir tautybių žmonės. Pasikalbėkite su vaikais apie tai, iš kur esate kilę jūs, jūsų seneliai ir proseneliai.

* Vilniaus Valdovų rūmai, Katedros požemiai. Katedros požemiuose galite pamatyti, kur buvo istorinės Mindaugo Katedros grindys. O Valdovų rūmuose interaktyvios veiklos ras visa šeima.

4. Kur bebūtumėte, sugiedokite Lietuvos himną.

Ar šeimos rate namuose, ar miesto aikštėje, prisijunkite prie himno giedojimo tradicijos. Šiais metais himną giedoti organizatoriai kviečia liepos 6 d. 21 val.

Kaip papasakoti mažam vaikui apie Liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo dieną?

Istorikė  Ž. Mikailienė parengė tėvams paruoštukę, kaip trumpai ir vaikams suprantamai papasakoti apie liepos 6 d. prasmę:

„Labai seniai, prieš beveik aštuonis šimtus metų, Lietuvos valstybės dar nebuvo. Lietuvių protėviai gyveno susiskirstę atskiromis žemėmis. Jas valdė kunigaikščiai. Jie nebuvo vieningi, nuolat tarpusavyje kariavo dėl turtų. Tačiau tarpusavio karus ir vaidus reikėjo pamiršti, kai kaimynystėje įsikūrė labai žiaurūs ir galingi priešai – kryžiuočiai ir kalavijuočiai. Jie plėšė lietuvių turtus, degino namus, žudė žmones. Vienas labai sumanus ir drąsus lietuvių kunigaikštis Mindaugas suprato, kad tik suvieniję jėgas ir sukūrę stiprią valstybę lietuviai galės apsiginti nuo kraugeriškų priešų.

Mindaugui buvo nelengva įtvirtinti savo valdžią ir tapti vieninteliu Lietuvos valdovu. Ne visi genčių vyresnieji norėjo jam paklusti. Teko griebtis ir žiaurumo, ir klastos. Tačiau tuomet tai buvo įprasta. Galiausiai Mindaugui pavyko suvienyti visas žemes. Jis tapo karaliumi. 1253 m. liepos 6 dieną Mindaugas drauge su žmona Morta Vilniaus Katedroje buvo karūnuoti. Lietuva tapo karalyste. Ją pripažino kitos Europos valstybės. Šiandien Liepos 6–ąją minime kaip Valstybės dieną – Lietuvos gimtadienį. Šiais metais mūsų šaliai sukanka jau 763 metai.“

Tekste yra aktyvios nuorodos į nemokamas ugdymo užduotėles ikimokyklinio amžiaus vaikams ir nemokamą edukacinę platformą www.mazujuekspertumokykla.lt.