Vyriausybės teikiamas projektas, kuriuo siūloma reglamentuoti biobankų veiklą, sukėlė parlamentarų diskusiją, kada prasideda žmogaus gyvybė, ar galimi tyrimai su žmogaus embrionais.
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė antradienį pateikė naujos redakcijos Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo projektą, numatantį biobankų veiklos sąlygas ir gerokai išplečiantį tyrimų su embrionu ir vaisiumi galimybes.
„Pažymėtina, kad Lietuva yra vienintelė iš Baltijos šalių, kuri iki šiol neturi biobankų teisinio reglamentavimo. Teisės aktų projektų esmė – atsižvelgiant į šiuolaikinius biobankų veiklos modelius bei kreipiant ypatingą dėmesį asmens duomenų saugai, reglamentuoti biobankų veiklos, biomedicininių tyrimų su žmogaus biologiniais ėminiais ir sveikatos informacija atlikimo sąlygas“, - sakė ministrė.
Projekte numatyta, kad biomedicininių tyrimų objektai gali būti gyvi ar mirę žmonės ar jų grupės, žmogaus embrionas, žmogaus vaisius, žmogaus biologinis ėminys ir sveikatos informacija.
Taip pat siūloma nustatyti, kad žmogaus embrionas yra besivystantis žmogaus organizmas nuo apvaisinimo momento (zigotos susidarymo) iki aštuntos nėštumo savaitės pabaigos.
Galimybė tyrimams naudoti embrionus ir sukėlė kai kurių parlamentarų pasipiktinimą.
„Jungtinių Tautų Vaikų teisių konvencijoje aiškiai yra užfiksuota nuostata, kad vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo pradėjimo. Remiantis JAV, embrionas yra toks pats vaikas, toks pat žmogus, su visomis išplaukiančiomis teisėmis. Dabar jūsų projekte yra siūloma atsisakyti griežtai ribojamo embriono panaudojimo, kuris šiuo metu egzistuoja, įskaitant atitinkamus tyrimus, iš esmės embrioną sunaikinant“, - kalbėjo konservatorius Rimantas Dagys.
Jis pareiškė, kad sveikatos apsaugos ministrės kalbos tarptautiniame medicinos forume sukeltų juoką dėl neišmanymo.
Kitas konservatorius Arimantas Dumčius nuogąstavo, kad embrionai bus kuriami specialiai tyrimams.
„Tyrimams naudojami pertekliniai embrionai likę po apvaisinimo, be to, pats pacientas apsisprendžia, ar duoti embrionus tyrimams, kitaip sakant, dovanoti, ar sunaikinti. Čia moters teisė apsispręsti, tai mūsų įstatyme parašyta. Nėra taip, kad rengiamasi gaminti embrionus“, - aiškino R.Šalaševičiūtė.
Ji pabrėžė, kad projekte net numatytas draudimas kurti žmogaus embrionus biomedicininių tyrimų tikslais. Be to, įrašytas draudimas klonuoti žmones, atlikti biomedicininius tyrimus su žmogaus embrionu ir žmogaus vaisiumi, žuvusiais po nėštumo nutraukimo moters pageidavimu, kai nėra medicininių indikacijų.
Su gyvais žmogaus vaisiumi ir žmogaus embrionu būtų leidžiama atlikti tik tuos biomedicininius tyrimus, kurių „numatoma nauda tiriamam žmogaus vaisiui ir žmogaus embrionui viršija riziką“.
„Visose universitetinėse klinikose biobankai yra. Mes mėginius imame ir laikome juos, bet jie nėra reglamentuoti“, - tvirtino parlamentarė medikė Vida Marija Čigriejienė ir ragino palaikyti projektą.
„Ką kalba kolega Dagys, kalba nesąmones. Patikėkite manimi. Jeigu mes mąstytume taip, kaip čia kai kurie Seimo nariai, mes būtume viduramžių lygis. Aš pats esu tyrinėjęs genomą iš placentos, iš embriono Vokietijos vėžio tyrimo centre. Jo direktorius gavo Nobelio premiją už gimdos kaklelio vėžio viruso atradimą ir vakcinos prieš jį sukūrimą. Jeigu mes gyventume šia diena, būtume vakar diena“, - teigė buvęs Vilniaus universtiteto rektorius Seimo narys Benediktas Juodka.
Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, siūlomi įstatymų pakeitimai paskatintų medicinos mokslo vystymąsi, susijusį su embriono ir vaisiaus patologijų tyrinėjimu, pagalbiniu apvaisinimu, Lietuvos mokslo pažangą. Išplėsti tyrimai padėtų tobulinti diagnostikos, gydymo ir prevencijos priemones, reikalingas tobulinti sveikatos priežiūrą, teikiamą embriono ir vaisiaus vystymosi metu.
Su žmogaus embrionais dabar leidžiama atlikti tik klinikinius stebėjimus (neinvazinius tyrimus). Kiti biomedicininiai tyrimai su žmogaus embrionais, taip pat jų kūrimas biomedicininių tyrimų tikslais yra draudžiami. Su vaisiumi leidžiama atlikti tik tuos biomedicininius tyrimus, kurių numatoma nauda tiriamam vaisiui viršija medicininę riziką.
Projektą kritikuoja Lietuvos vyskupų konferencija, sakydama , jog siūlomas reguliavimas „paliks vietą subjektyvioms interpretacijoms ir menkins embriono apsaugą biomedicininių tyrimų metu“.
