„Šios bausmės vykdymas, įskaitant fizines bausmes, prieštarauja visuotiniams žmogaus teisių ir teisinės valstybės principams“, – sekmadienį pareiškė Europos išorės veiksmų tarnybos (EEAS) atstovas.

Pareiškime pažymima, kad N. Mohammadi paskyrė savo gyvenimą žmogaus teisių gynimui.

Už savo veiklą aktyvistei teko kalėjime praleisti ne vienerius metus, o tai turėjo įtakos jos sveikatos būklei.

Svetlanai Ganuškinai teismas antradienį skyrė 150 tūkst. rublių (per 2,1 tūkst. eurų) baudą, pranešė žmogaus teisių gynimo grupė „Memorial“.

Veteranė žmogaus teisių aktyvistė ir „Memorialo“ tarybos narė S. Ganuškina 2016 metais buvo įvertinta Švedijos žmogaus teisių premija, dar vadinama alternatyvia Nobelio premija.

Teisių gynėja buvo nubausta už anksčiau šį mėnesį Raudonojoje aikštėje surengtą piketą minint „Memorial“ grupės Čečėnijoje direktorės Natalijos Estemirovos 10-ąsias pagrobimo ir nužudymo metines.

S. Ganuškina tvirtina, kad N. Estemirovos nužudymas nebuvo tinkamai ištirtas.

Rusijos teismas dėl šio piketo taip pat skyrė 10 tūkst. rublių (141 euro) baudą „Memorialo“ tarybos pirmininkui Aleksandrui Čerkasovui.

„Vyšhorodo rajono Demidovo kaimo 38 metų gyventoja... šiandien rasta negyva vietos upėje... šiuo metu įvykio vietoje dirba tiriamoji-operatyvinė grupė, kuriai vadovauja Kijevo srities policijos vadas Dmytro Cenovas. Policijos pulkininkas asmeniškai kontroliuoja žmogaus teisių aktyvistės mirties tyrimą“, – pirmadienį paskelbta Kijevo srities Nacionalinės policijos valdybos komunikacijos skyriaus tinklalapyje.

Policija nenurodė tos moters vardo. Kaip pažymima pranešime, jos palaikai bus perduoti teismo medicinos ekspertams. Be to, buvo pradėta baudžiamoji byla dėl nužudymo.

Ukrainos deputatas Mustafa Najemas patvirtino, kad policija aptiko I. Nozdrovskos palaikus. Ši moteris kelerius metus siekė, kad būtų nubaustas jos seserį Svitlaną 2015-aisiais mirtinai partrenkęs vairuotojas.

„Merginą partrenkė girtas vairuotojas, Vyšhorodo rajono teismo pirmininko giminaitis Dmytro Rosošanskis. Nepaisant akivaizdžios nusikalstamos veikos sudėties, (jos) giminaičiai teisybės siekė daugiau kaip dvejus metus. Teisinį išsilavinimą turinti Iryna Nozdrovska pati vykdė šį tyrimą, pasirodydavo teisme, o dėl to ne kartą sulaukė grasinimų iš kaltinamojo ir jo giminaičių“, – parašė jis savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

„Šių metų birželį jai pagaliau pavyko pasiekti teisybę: D. Rosošanskiui skirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Gruodžio 27-ąją buvo išnagrinėtas apeliacinis skundas; teismas atmetė žudiko advokatų (skundą), grąžino bylą pirmosios instancijos teismui ir pratęsė kaltinamojo areštą 60 parų. Per teismo posėdį kaltinamojo tėvas Irynai pagrasino: „Blogai baigsi“. O po dviejų dienų, penktadienį, gruodžio 29-ąją, Iryna dingo. O prieš kelias valandas jos kūną rado upėje Vyšhorodo rajone Kijevo srityje“, – pridūrė M. Najemas.

Kaip liudininkas buvo sulaikytas buvęs I. Nozdrovskos sužadėtinis Vitalijus Sergejevas. Vis dėlto šis vyras atsisakė duoti parodymus, pranešė ukrainiečių televizija „Hromadske“.

„Į policijos nuovadą atvykus advokatui, vyriškis pasinaudojo 63-uoju Konstitucijos straipsniu, leidžiančiu neliudyti prieš save. Iki tol jo klausinėjo apie santykius su Iryna“, – naktį iš pirmadienio į antradienį savo tinklalapyje paskelbė „Hromadske“, remdamasi jo V. Sergejevo pareiškimu.

Pasak šio vyriškio tėvo Viktoro Sergejevo, jo sūnų pareigūnai iškvietė liudyti peržiūrėję stebėjimo kamerų įrašą, kuriame matyti kaip jiedu su sūnumi gruodžio 29-ąją – I. Nozdrovskos dingimo dieną – 21 val. išeina iš savo namo Kijeve.

„Policija mano, kad nusikaltimo motyvas galėjo būti meilė be atsako, nes kiek anksčiau Iryna su Vitalijum išsiskyrė, – pasakojo Viktoras Sergejevas. – Vitalijų iškvietė į Vyšhorodo rajono centrą ir apklausia jau daugiau kaip šešias valandas. Teisėsaugos pareigūnai taip pat konfiskavo bendrą Vitalijaus ir tėvo automobilį (registruotą tėvo vardu) ir išvežė jį tirti į Hostomelį.“

Liberalios pakraipos laikraščio „Novaja gazeta“ žurnalistė Olga Romanova savo „Facebook“ žinutėje rašo, kad jai būtų pavojinga grįžti į Rusiją iš Europos, kai jos vadovaujamą organizaciją „Rus sidiaščiaja“ („Kalinti Rusija“) valstybinė kalėjimų tarnyba apkaltino lėšų grobstymu.

„Turbūt esu paskutinis žmogus Rusijoje, kuris nenorėtų emigruoti“, – rašė ji ir pridūrė, kad išvyko iš šalies tuojau po birželį surengtos kratos, o vėliau gavo ilgalaikį darbą Vokietijoje.

Vidaus reikalų ministerijos Ekonominių nusikaltimų skyriaus departamento pareigūnai „Rus sidiaščiaja“ patalpas Maskvoje krėtė kelias valandas, tuo metu sakė O. Romanova.

Federalinės bausmių atlikimo sistemos tarnybos viršininko pirmasis pavaduotojas Anatolijus Rudas apkaltino šią nevyriausybinę organizaciją „pasisavinus didelę sumą valstybės lėšų“, nurodė O. Romanova.

Ši aktyvistė dažnai dalyvaudavo opozicijos mitinguose prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

„Rus sidiaščiaja“ ji įkūrė, kai jos vyras verslininkas Aleksejus Kozlovas buvo pasiųstas į kalėjimą. O. Romanova vadovavo didelio atgarsio sulaukusiai kampanijai už jo paleidimą.

Organizacija kritikuoja šališką Rusijos teisingumo sistemą ir teikia praktinę, finansinę ir teisinę pagalbą kalinamiems asmenims bei jų giminaičiams.

Dauguma „Rus sidiaščiaja“ darbuotojų patys yra tiesiogiai patyrę, koks yra gyvenimas už grotų – be kita ko, kai būdavo areštuojami už dalyvavimą politiniuose protestuose.

Per kelis pastaruosius mėnesius Rusiją paliko virtinė iškilių veikėjų, įskaitant opozicijos žurnalistus. Prieš kai kuriuos bus įvykdyta išpuolių.

Populiari radijo laidų vedėja Julija Latynina rugsėjį pabėgo iš Rusijos po įtariamo jos automobilio padegimo. Iškiliausias dabartinis Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas vos neapako viena akimi, kai priešiškai nusiteikęs protestuotojas šių metų balandį šliūkštelėjo jam į veidą briliantinės žalumos.

Praeitą mėnesį radijo „Echo Moskvy“ žurnalistę Tatjaną Felgengauer peiliu į kaklą sužalojo „pamišėlis“ užpuolikas, įsiveržęs į jos redakciją Maskvoje.

„Lietuviai daug nukentėjo nuo rusų, todėl galbūt jie supras, kaip jaučiamės mes, sirai“, - BNS sakė K.Helmi.

Interviu braukdama ašarą ji ragino nenusigręžti nuo pabėgėlių, sakydama, kad gyvenimas Sirijoje yra nepakeliamas, o ji pati nuolat išgirsta apie artimų draugų žūtį apsiaustame Alepo mieste.

- Dalis lietuvių įtariai žiūri į atvykėlius iš Sirijos. Kokią žinią perduotumėt šiems žmonėms?

- Sirai buvo priversti išvykti iš šalies, nes gyvenimas šalyje nepakeliamas. Prieš penkerius metus pradėjome revoliuciją prieš režimą, tironus vadovus. Tėvas valdė šalį 30 metų, vėliau atėjo sūnus, kuris valdė dar 10 metų. Tie, kas ištardavo žodį prieš valdžią, tiesiog dingdavo. Tikėjomės padaryti spaudimą valdžiai, kad ji imtųsi permainų. Bet režimo veiksmai lėmė smurtą ir prasidėjo susirėmimai tarp režimo ir laisvės kovotojų. Netrukus visi įsitraukė į karą, prie režimo prisidėjo kovotojai iš Irano, Libano, Afganistano. Vėliau įsitraukė rusai, pradėjo bombarduoti miestus, aiškindami, kad taikosi į ISIS („Islamo valstybės“ grupuotę). Tarptautinė bendruomenė sako, kad taikosi į radikalias islamistų grupes kovoje prieš terorizmą, o šie taikosi į civilius. Sirai atsidūrė mažoje teritorijoje, kur jie tapo visų taikiniais. Pabėgėlių stovyklose gyvenimas baisus, ten žmonės miršta, todėl jie atvyksta į Europą.

Jei būčiau lietuvė, galbūt pritarčiau sienos statybai. Bet prieš pradedant svarstyti apie sieną, tegu tarptautinė bendruomenė sustabdo naikintuvus, žudančius žmones.

Eiliniams lietuviams noriu pasakyti, kad sirų pabėgėliai nėra teroristai, jiems tiesiog reikia erdvės kvėpuoti, kol galės grįžti į Siriją.

- Sirijai tapus geopolitinių susikirtimų centru, kol kas karo baigties nematyti. Kokia gali būti išeitis?

- Išeitis būtų sukurti neskraidymo zoną, kad (prezidentas Basharas) Assadas ir rusai negalėtų bombarduoti žmonių. Sirai mokėtų susidoroti su radikalais, jie neturi lėktuvų ir negali bombarduoti žmonių. Civiliai gali pasitraukti iš mūšio lauko, bet lėktuvai taikosi į pastatus, kur jie gyvena.

Reuters nuotr.

Alepas apsiaustas nuo kovo mėnesio. Rusų naikintuvai masiškai bombarduoja miestą. Vakar jame žuvo mano draugas. Sugriuvo pastatas, kuriame jis buvo... Ką tik „Facebooke“ pamačiau, kad žuvo dar vienas draugas. Sunku suskaičiuoti aukas. Niekas negali įsivaizduoti, kas dedasi mieste. Naikintuvai niekad nesustoja, nei dieną, nei naktį. Jie siekia išvalyti miestą, kad režimas galėtų paskelbti pergalę prieš šiuos žmones.

Žmonės pradėjo gyventi rūsiuose, ten įsikūrė mokyklos, ligoninės. Bet dabar jie pradėjo naudoti raketas, kurios žmones pražudo ir rūsiuose. Papasakosiu istoriją apie mano draugę Alepe. Prasidėjus oro smūgiams, ji uždraudė savo vaikams išlįsti iš rūsių. Bet kai raketa pataikė į rūsį, ji apsigalvojo ir pasakė: leisiu vaikams žaisti gatvėje, nes bet kokiu atveju juos prarasiu, tegu pabūna laimingi. Ji man atsiuntė nuotrauką su vaikais gatvėje...

Lietuviai daug nukentėjo nuo rusų, todėl galbūt jie supras, kaip jaučiamės mes, sirai. Tikiuosi, jie gali prisidėti prie tarptautinio spaudimo rusams sustabdyti žiaurumus.

- Dalis pagal ES programą atvykusių sirų iš Lietuvos išvyko į Vokietiją ar Švediją. Kai kurie lietuviai sako, kad tai įrodo, jog jie tiesiog ekonominiai migrantai, todėl jų priimti neverta.

- Man gėda dėl tokio elgesio. Ne visi sirai yra angelai, yra blogų žmonių, kurie rūpinasi tik savimi. Vieni žmonės prarado namus, buvo priversti išvykti dėl saugumo, ir pirma saugi vieta jiems tapo rojumi. Bet kiti išvyko iš režimo kontroliuojamos teritorijos, kur nebuvo jokių bombardavimų, tiesiog norėdami geresnio gyvenimo. Jie leidžia sau būti išrankūs, nes nieko neprarado ir nėra psichologiškai sugniuždyti. Tik dalis pabėgėlių yra sirai, kiti yra ekonominiai migrantai iš viso pasaulio, tik apsimetantys sirais. Nėra aparato, kuris galėtų patikrinti, ar žmogus yra iš Sirijos. Visiškai suprantu, jei žmonės nepatenkinti dėl tokio elgesio.

- Todėl kai kurie siūlo, kad nuo blogų atvykėlių geriausia apsisaugoti visai uždarant sienas.

- Suprantu tai. Jei būčiau lietuvė, galbūt pritarčiau sienos statybai. Bet prieš pradedant svarstyti apie sieną, tegu tarptautinė bendruomenė sustabdo naikintuvus, žudančius žmones. Tada niekas nebėgs iš Sirijos ir nereikės jokių sienų.

Atrinkti pabėgėlius padėtų žmonės, gerai kalbantys arabiškai. Jei kažkas prisistato, kad esu tas ar tas, aš galiu lengvai suprasti jo dialektą, ar jis siras, libanietis ar ne arabas.

- Ar tikitės grįžti į Siriją?

- Iš Sirijos išvykau 2013 metais. Tada buvau įsitikinusi, kad tik dviem mėnesiams. Tikiu, kad vieną dieną grįšiu, bet neįsivaizduoju kada.

----------

K.Helmi dirbo pogrindiame laikraštyje „Enab Baladi“, pernai laimėjo Annos Politkovskajos premiją už moterų teisių gynimą. Šiuo metu ji dirba britų finansuojamame projekte Turkijoje, jis remia moterų pogrindinius tinklus Sirijoje kovojant su smurtu.