Baudą pakeitė kolonija

70 metų vienas garsiausių Nobelio premiją pelniusios grupės „Memorial“ aktyvistų buvo apkaltintas Rusijos kariuomenės diskreditavimu prancūzų internetiniam leidiniui „Mediapart“ parašytoje skiltyje ir po pirmojo teismo spalį nubaustas pinigine bauda.

O. Orlovas liko Maskvoje, nors režimo represijos griežtėjo diena iš dienos, o suimami opozicijos aktyvistai ir karo kritikai buvo be gailesčio siunčiami už grotų.

Aktyvistas sakė manąs, kad gimtinėje bus naudingesnis nei užsienyje. Karjera, skirta sovietų nusikaltimams ir teisių pažeidimams šiuolaikinėje Rusijoje, ypač Šiaurės Kaukaze, esą jam neleido rinktis kitaip, kaip tik pasmerkti Ukrainos užpuolimą. Pagal naujausius Rusijos įstatymus tai prilyginama kariuomenės diskreditavimui, už kurį gali būti skiriamos ir keliolikos metų laisvės atėmimo bausmės.

Nutarę, kad spalio nuosprendis buvo per švelnus, prokurorai paragino pradėti naują teismą. Neseniai interviu naujienų agentūrai AFP O. Orlovas sakė neturįs iliuzijų, kad atnaujinus teismą bus paliktas laisvėje.

„Kito pasirinkimo nėra. Turime tęsti kovą“, – sakė diplomuotas biologas, daug metų skyręs bolševikų, stalinizmo, sovietų ir naujausių laikų represijų tyrimams.

Tarp kitų įspūdingų jo biografijos faktų – savanoriškas įkaito vaidmuo Beslane per 2004-ųjų įkaitų dramą. O. Orlovas kartu su keliasdešimt kitų aktyvistų sutiko susikeisti vietomis su keliais šimtais vaikų, jų tėvų ir mokytojų, kad būtų įvykdytas teroristų ir Rusijos valdžios susitarimas.

„Kito pasirinkimo nėra. Turime tęsti kovą“, – sakė diplomuotas biologas, daug metų skyręs bolševikų, stalinizmo, sovietų ir naujausių laikų represijų tyrimams.

Vasario pradžioje O. Orlovas buvo paskelbtas užsienio agentu, nes, Rusijos teisingumo ministerijos teigimu, „nepritarė specialiajai karinei operacijai Ukrainoje, skleidė melagingą informaciją apie Rusijos Federacijos valstybinių institucijų sprendimus, dalyvavo kuriant pranešimus ir medžiagą užsienio agentams“.

Į tekstą nesigilino

Kaip teigia nepriklausoma Rusijos žiniasklaida, O. Orlovo rašinio tekstas nebuvo nagrinėjamas teisme – paviešintas tik jo pavadinimas „Jie norėjo fašizmo, jie jį gavo“.

Straipsnyje O. Orlovas teigė, kad Rusijos kariai prisidėjo prie masinio ukrainiečių žudymo ir pridūrė, kad į jo šalį grįžo totalitarizmas. Nors ekspertai publikacijoje nerado užuominos apie armiją, prokuroras tvirtina, kad ji diskredituoja Rusijos kariuomenę.

Pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuris taikytas O. Orlovui, buvo galima skirti maksimalią trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras paprašė skirti O. Orlovui dvejų metų ir vienuolikos mėnesių bausmę, kuri galiausiai buvo simboliškai sutrumpinta dar keliais mėnesiais.

Teisėjui skaitant nuosprendį, žilaplaukis aktyvistas su akiniais mirktelėjo žmonai, savo bendražygei Tatjanai. Jis buvo sulaikytas teismo salėje, tad paprašė Tatjanos prieiti. „Tania, tu man pažadėjai!“ – pasakė jis žmonai, sunkiai tramdančiai ašaras.

„Dėl nieko neatgailauju, dėl nieko nesigailiu“, – šiuos žodžius O. Orlovas skyrė visiems, buvusiems teismo salėje. Teismo salėje vykusiame farse jis nedalyvavo – demonstratyviai skaitė Franzo Kafkos distopinį absurdo romaną „Procesas“.

Palaikyti aktyvisto į teismą buvo atvykę daugiau nei dešimties šalių ambasadoriai, o bent 200 šalininkų laukė koridoriuje prie teismo salės, kad su juo atsisveikintų.

Kryptingas žlugdymas

Organizacija „Memorial“ įsitvirtino kaip pagrindinis Rusijos pilietinės visuomenės ramstis, saugodama komunistinių represijų aukų atminimą ir agituodama prieš teisių pažeidimus. Šią organizaciją Rusijos valdžia oficialiai panaikino 2021 m. pabaigoje, o 2022 m. ji laimėjo Nobelio taikos premiją kartu su pirmaujančia Ukrainos teisių grupe ir Baltarusijos aktyvistu veteranu.

Praėjus vos kelioms valandoms po žinios apie garbingą apdovanojimą, Maskvos teismas nurodė konfiskuoti „Memorial“ būstinę Maskvoje. Generalinės prokuratūros atstovas teisme apkaltino „Memorial“ „reabilituojant nacių nusikaltėlius, diskredituojant valdžią ir kuriant melagingą SSRS įvaizdį“. Pernai kovą, siekiant įbauginti, O. Orlovo ir jo kolegų namuose buvo atliktos kratos.

Reaguodamas į bausmę O. Orlovui Nobelio taikos premiją skiriantis komitetas pareiškė, kad tai yra bandymas nutildyti kritikus.

Komiteto pirmininkas Jorgenas Watne Frydnesas pareiškime teigė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino „režimas daugelį metų stengiasi nutildyti „Memorial“ ir kitų svarbių Rusijos pilietinės visuomenės organizacijų vadovus“.

„Dabar jie naudojasi karu Ukrainoje kaip pretekstu užbaigti šį darbą, – sako J. W. Frydnesas. – Svarbu, kad jiems nepavyktų.“

70-metis O. Orlovas yra Nobelio premiją pelniusios teisų gynimo grupės „Memorial“ vienas iš lyderių. Didelę savo gyvenimo dalį jis praleido fiksuodamas teisių pažeidimus sovietmečiu ir pastaruoju metu.

„Teismas nustatė Orlovo kaltę ir nurodo skirti pustrečių metų [...] bendrojo režimo pataisos kolonijoje“ bausmę, paskelbė teisėjas. Jį citavo teismo posėdyje dalyvavęs naujienų agentūros AFP reporteris.

Teisėjui skaitant nuosprendį akinius nešiojantis žilaplaukis aktyvistas mirktelėjo žmonai Tatjanai, kuri taip pat yra aktyvistė.

O. Orlovas buvo sulaikytas teismo salėje ir paprašė žmonos prieiti.

„Tania, tu man pažadėjai!“ – pasakė jis žmonai, kai ji, regis, apsiašarojo.

Maždaug 200 šalininkų laukė koridoriuje prie teismo salės norėdami atsisveikinti su O. Orlovu.

Nuo tada, kai prieš dvejus metus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo karinę kampaniją Ukrainoje, O. Orlovas nuolat prieš ją pasisako.

Pasirinkimo nėra. Turime tęsti kovą.

O. Orlovas buvo kaltinamas diskreditavęs Rusijos kariuomenę už tai, kad Prancūzijos internetiniam leidiniui „Mediapart“ parašė straipsnį, kuriame pasmerkė masines civilių žudynes Ukrainoje, ir spalį po pirmojo teismo proceso jam buvo paskirta bauda.

Bauda buvo palyginti švelni bausmė, todėl prokurorai netrukus pareikalavo surengti naują teismo procesą.

Neseniai duodamas interviu AFP O. Orlovas sakė neabejojantis, jog po kelių savaičių bus nuteistas, tačiau atsisakė išvykti iš šalies.

„Pasirinkimo nėra. Turime tęsti kovą“, – sakė jis.

„Memorial“ Rusijoje įsitvirtino kaip svarbus pilietinės visuomenės ramstis, saugodamas komunistinių represijų aukų atminimą ir vykdydamas kampaniją prieš teisių pažeidimus V. Putino valdomoje Rusijoje.

2021 metų pabaigoje Rusijos pareigūnai išformavo šią organizaciją. „Memorial“ gavo 2022 metų Nobelio taikos premiją kartu su įkalintu Baltarusijos aktyvistu Alesiu Bialiackiu ir Ukrainos „Pilietinių laisvių centru“.

Šią etiketę Maskva, pastaraisiais metais bandydama užgniaužti bet kokią kritiką, naudoja prieš šimtus aktyvistų ir nepriklausomų žurnalistų.

Rusijos teisingumo ministerija nurodė, kad O. Orlovas „nepritarė specialiajai karinei operacijai Ukrainoje, skleidė melagingą informaciją apie Rusijos Federacijos valstybinių institucijų sprendimus, dalyvavo kuriant pranešimus ir medžiagą užsienio agentams“.

70 metų O. Orlovui pernai buvo skirta bauda už Rusijos ginkluotųjų pajėgų „diskreditavimą“ pagal vieną iš kelių naujų cenzūros įstatymų, priimtų siekiant užkirsti kelią invazijos į Ukrainą kritikavimui.

Iš asmenų ar grupių, kurioms užklijuojama „užsienio agento“ etiketė, primenanti sovietinių laikų terminą „liaudies priešas“, reikalaujama, kad būtų atskleisti finansavimo šaltiniai.

Be to, jie visas publikacijas, įskaitant įrašus socialiniuose tinkluose, privalo žymėti žyma „užsienio agentas“.

O. Orlovas, kuris pagal išsilavinimą yra biologas, prisijungė prie teisų grupės „Memorial“ jos veiklos pradžioje, praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje.

„Memorial“ Rusijoje įsitvirtino kaip svarbus pilietinės visuomenės ramstis, saugodamas komunistinių represijų aukų atminimą ir vykdydamas kampaniją prieš teisių pažeidimus V. Putino valdomoje Rusijoje.

2021 metų gruodį, keli mėnesiai iki V. Putinui pasiunčiant karius į Ukrainą, Rusijos pareigūnai išformavo „Memorial“, apkaltinę ją teisės aktų pažeidimais.

Šią savaitę parlamentarai papildė Žvalgybos kontrolierių įstatymą, numatydami tokią galimybę.

Tam pritarė 112 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš, du susilaikė.

Pagal priimtą pataisymą, žvalgybos kontrolieriumi turėtų būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, įgijęs magistro kvalifikacinį laipsnį ir turintis ne mažesnę kaip dešimties metų patirtį vykdant veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba arba žmogaus teisių bei laisvių apsauga.

Šį projektą teikusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad tiek žvalgybos, tiek kitų kontrolierių veikla yra susijusi su asmens teisių ir laisvių apsauga, todėl „tikslinga sudaryti galimybę ombudsmenais skirti ir tokius piliečius, kurie turi atitinkamos patirties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityse“.

Apie galimybę kontrolieriaus pareigas eiti žmogaus teisių srities atstovui parlamento vadovė užsiminė Seime paskyrus pirmąjį žvalgybos kontrolierių – juo kovą tapo Valstybės saugumo departamente anksčiau dirbęs Nortautas Statkus.

Iš viso yra numatytos dvi žvalgybos kontrolieriaus pareigybės, V. Čmilytė-Nielsen sakė antrojo kontrolieriaus ieškosianti labiau susijusio su žmogaus teisių sritimi.

Žvalgybos kontrolierių tarnyba yra atsakinga už nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.

„Netekome iškilaus žmogaus teisių aktyvisto, disidento ir didžio Lietuvos draugo. Sergejus Kovaliovas buvo ypatingas Lietuvos laisvės kovų rėmėjas per visus sovietinės okupacijos ir priespaudos dešimtmečius“, – rašoma šalies vadovo užuojautoje.

Prezidento teigimu, asmeninis S. Kovaliovo rūpestis ir dėmesys bei tikėjimas nepriklausomos Lietuvos ateitimi stiprino šalį 1990 metų kovo 11-ąją ir itin sunkiomis 1991-ųjų akimirkomis.

„Visas šios drąsios asmenybės gyvenimas buvo skirtas kovai prieš sovietų vergovę, prieš vyraujantį melo ir pažeminimo režimą“, – sakoma premjerės užuojautoje.

I. Šimonytė pažymi, kad kovodamas už žmogaus teises S. Kovaliovas aktyviai bendradarbiavo su Lietuvos disidentais, kartu parengė ir pasirašė svarbius nusikaltimus demaskuojančius dokumentus, prisidėjo prie „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ platinimo Vakaruose.

„Dėl didžiojo kovotojo už laisvę Sergejaus Kovaliovo netekties reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems ir visiems, kuriems teko garbė pažinoti šį kovotoją už teisingumą“, – sakoma užuojautoje, kurią paskelbė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Naujienų agentūra „Interfax“ pranešė, kad žmogaus teisių gynėjas S. Kovaliovas mirė ankstyvą pirmadienio rytą, jam buvo 91-eri.

Rusijos kovotojas už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją S. Kovaliovas yra pirmasis 2011 metais Lietuvos Seimo įsteigtos Laisvės premijos laureatas. Šį premija teikiama kasmet Seime per Laisvės gynėjų dieną už nuopelnus laisvei, demokratijai, žmogaus teisėms.

S. Kovaliovas gimė 1930 metais Ukrainoje, 1954 metais Maskvos valstybiniame universitete įgijo biofiziko išsilavinimą. 1969 metais tuometinėje Sovietų Sąjungoje jis įkūrė pirmąją iniciatyvinę grupę žmogaus teisėms ginti, aktyviai dalyvavo publikuojant periodinius leidinius „Einamųjų įvykių kronika“, „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“.

Maskvoje S. Kovaliovas susitikdavo ir bendradarbiaudavo su Lietuvos disidentais Nijole Sadūnaites, Petru Plumpa, Sigitu Tamkevičiumi.

1974 metais S. Kovaliovas buvo suimtas ir teisiamas Vilniuje. Jis kaltintas antisovietine agitacija ir propaganda, septyneriems metams ištremtas į gulagą Permės regione, vėliau trejus metus praleido tremtyje Kolymoje.

1995 ir 1996 metais S. Kovaliovas buvo nominuotas Nobelio taikos premijai.