Abu jie kartu gyvena jau penkiolika metų, tačiau tai yra pirmas kartas, kuomet specialiai kuria bendrai parodai. Kaip teigia Aistė, parodos pavadinimas atsirado rudenį reziduojant Paryžiuje ir kiekvieną rytą stebint garsiąją Dievo Motinos katedrą (Notre Dame de Paris).

Dailės istorikų požiūriu viduramžiškos filosofinės išminties sąvado Summa theologica pagrindu suformuota šio statinio ikonografinė programa stulbina spalvingais vitražais ir gausiu akmens skulptūros dekoru, kuriame įvairios chimeros, gorgolės, demonai, velniai ir kitokie padarai (atsiradę lyg savaime, o gal sukurti mūsų vaizduotės?) užima ypač daug vietos. „Vienas gražiausių dalykų yra regėti dangaus lopinėlius iš apačios žiūrint pro pražiotas padarų-pabaisų gerkles-lietvamzdžius. Tuomet susimąstai apie amžinąją žmogaus kelionę, dangaus-ramybės siekiamybę, kurią neretai drumsčia susikurtas mūsų pačių padaras galvose“, – sako A. G. Černiūtė. Jai antrina V. Poškus, teigdamas (ir tą bandydamas iliustruoti savo tapybos kūriniais), jog mumyse visuose glūdi tiek žmogiški, tiek gyvuliški – tiksliau – bestuburiški, šliužiški pradai.

A. G. Černiūtė yra žinoma savo skulptūriškos – trimatės, fiziškai išlendančios iš paveikslo plokštumo tapybos objektais. Jai yra svarbu spalva, faktūra, forma. V. Poškus – ne tik menininkas, bet ir dailėtyrininkas, dviejų knygų („Nedingęs Vilnius: miesto akupunktūros“, „Menininko dirbtuvė: 42 istorijos“) autorius.

Paroda Žmonės ir padarai“ galerijoje „The Room“ (Polocko g. 17, Vilnius) veiks iki Naujųjų metų.