Dokumentinių vaidybinių filmų cikle operos solistas įkūnijo žinomą XX a. pradžios Lietuvos verslininką, odos pramonės magnatą  Chaimą Frenkelį.

Sekmadienį televizijos žiūrovų laukia paskutinė, aštuntoji, dokumentinių vaidybinių filmų ciklo serija, kuri pasakos apie Ch. Frenkelį (1851–1920). Odos apdirbimo fabriko Šiauliuose įkūrėjo šeima garsėjo ne tik kaip perspektyvūs verslininkai, bet ir kaip dosnūs mecenatai bei filantropai. Deja, apie Lietuvos vardą garsinusį ir šalies pramonę kėlusį verslininką istoriniuose šaltiniuose informacijos yra mažai.

„Man, kaip žydų kilmės Lietuvos piliečiui, tokio žmogaus atkūrimas ekrane teikia didelį džiaugsmą. Mūsų gyvenime labai daug tamsos, o žmonės kitus skirsto pagal tautinį principą, kažkokius stereotipus. Kai paskaitai komentarus internete, kartais nusvyra rankos… Todėl aš be galo džiaugiuosi, kad projekte apie žmones, kurie kūrė Lietuvą, atsiranda ir kitos tautybės asmenybės“, – džiaugiasi istorinę asmenybę suvadinęs R. Karpis.

Pats būdamas žydų kilmės lietuvis, operos solistas R. Karpis itin jautriai priima bet kokį neigiamą požiūrį į kitataučius: „Labai dažnai pamirštama, kad Lietuvoje gyveno viena vienalytė pilietinė visuomenė, kur žmonės nebūdavo skirstomi pagal tautybę. Visi buvo lygūs – tiek lietuviai, tiek žydai, tiek Lietuvos lenkai ir rusai. Dabar mes dažnai kalbame apie skaudulius, bet manau, kad reikia ieškoti to, kas vienijo.“

Akivaizdu, žydų bendruomenė Lietuvoje vaidino labai svarbų vaidmenį. Apie tai byloja ne tik Ch. Frenkelio, bet ir jo sūnaus Jokūbo, architektų, muzikantų ir kitų menininkų veikla. Operos solistas pabrėžia, kad jie visi kūrė ir dirbo mūsų šaliai.

„Žydų klausimas yra labai sudėtingas dalykas, nes kad ir kaip būtų gaila, XX a. įvyko didžiulė tragedija, kuri išnaikino didelę dalį Lietuvos žydų bendruomenės. Todėl iki šiol didžiausias dėmesys tenka holokausto temai ir bandymui suvokti tą tragediją“, – sako žinomas vyras.

Bene žymiausią Lietuvos žydą suvaidinęs Rafailas ir pats stengiasi puoselėti žydišką kultūrą: „Aš turiu žydiškų dainų programą, kuri sukurta jidiš kalba, lietuvių kompozitorių. Kiek galiu, tiek dalyvauju Lietuvos žydų bendruomenės veikloje, bet tam ne visada užtenka laiko. Šiuo metu koncertai yra mano prioritetas.“

„Šis vaidmuo man davė labai gražią patirtį. Vaidybos žanras, kaip ir dainavimas, man yra labai artima ir įdomu. Savo vaidybą stengiuosi visada tobulinti, nes nesu aktorius, bet gavęs pasiūlymą kažką suvaidinti, to imuosi labai entuziastingai“, – priduria paskutinėje dokumentinių vaidybinių filmų ciklo „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ dalyje Ch. Frenkelį įkūnijęs R. Karpis.

„Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ – tai dokumentinis draminis pasakojimas apie iškilius mūsų šalies politikos, verslo, kultūros ir meno, sporto veikėjus, kurių dėka Lietuva tapo tokia, kokia ji yra šiandien. Tai pasakojimas, aprėpsiantis kone tris amžius ir paliesiantis reikšmingiausius Lietuvos įvykius bei atskleisiantis detalių, kurios nepelnytai prapuolė tarp istorijos puslapių.

„Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ – šį sekmadienį 16.25 val. per LRT televiziją.

Jau šį sekmadienį LRT televizijos žiūrovų laukia šeštoji atkuriamosios dokumentikos ciklo „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ serija, skirta iškiliam tarpukario Lietuvos visuomenės veikėjui, mokslininkui, teisininkui, kurio idėjos tapo pamatinėmis ir kuriantis Sąjūdžiui.

M. Romeris – unikali istorinė asmenybė, kurio indėlis siekiant Lietuvos nepriklausomybės nenuginčijamas. Nors jis save laikė lenku, amžininkų lenkų buvo vadinamas išdaviku, nes jo visuomeninė veikla buvo nukreipta Lietuvos labui, o ir pats neslėpė esąs Lietuvos patriotas.

„Jis buvo tikras valstybininkas, nes visą savo gyvenimą visais savo veiksmais rodė, kad jam svarbiausia Lietuvos valstybė. Pilietiškumas jam buvo svarbiausia kategorija. Ir jis, nepaisant to, kad pabrėždavo esantis lenkas, visuomet aiškino, kad jis yra Lietuvos lenkas. Jis visais būdais stengėsi įtikinti lenkus, kad jie pakeistų savo mąstymą ir toks požiūris nebuvo itin populiarus“, –  dokumentinio ciklo dalyje apie M. Romerį pasakos teisininkas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Česlovas Okinčicas.

M. Romeris tarpukario Lietuvoje buvo aktyvus visuomenės veikėjas, kurio darbai tapo vienu iš Lietuvos Sąjūdžio įkvėpimo šaltiniu. Tačiau tik Lietuvai iškovojus nepriklausomybė ši asmenybė sulaukė pripažinimo. Dabar jo vardu pavadintas universitetas Vilniuje ir kelios gatvės skirtinguose Lietuvos miestuose.

„Mums Romeris svarbus tuo, kad jis buvo iš tų nedaugelio Lietuvos bajorų, kurie palaikė tautinės valstybės kūrimą. Pats prisidėjo prie jos statymo būdamas mokslo žmogumi ir visuomenės veikėju, publicistu ir šiaip aktyviu žmogumi“, –  LRT eteryje teigs istorikas Vytautas Petras Plečkaitis.

Galimybė išsamiau patyrinėti įdomų M. Romerio gyvenimą atsirado tik pasibaigus sovietmečiui, o tam ypač pasitarnavo jo rašyti itin atviri dienoraščiai, kuriuose jis be jokių užuolankų rašė apie savo kasdienybę. „Manau, kad jo dienoraščiai, jo knygos davė visiems papildomos energijos kaip reikia būti dideliu patriotu ir kaip reikia mylėti valstybę, žmones, kurie tave supa, kaip reikia dirbti tam, kad valstybė taptu nepriklausoma“, – pasakos teisininkas, signataras Česlavas Okinčicas.

Asmeninis M. Romerio gyvenimas buvo ne ką mažiau ryškus ir įdomus, nei jo rašytinis palikimas. Jo meilės santykiai nebuvo pastovūs, o santuoka su pirmąją žmona, kilminga antros eilės pussesere Regina Riomeraite truko vos penkis mėnesius. Kitos jo moterys dažniausiai nebuvo iš kilmingųjų luomo.

„Aš manau, kad atskiras filmas galėtų būti apie Romerio moteris, nes tikrai jis buvo labai žvalus ir simpatiškas, labai inteligentiškas. Moterys jį supo pastoviai. Ten buvo ir meilužės, ir viešnamiai, ir vestuvės, ir išsiskyrimai. Matyti, kad jis buvo labai jautrus moterims. Stengėsi visada užjausti. Jo meilės buvo labai netikėtos“, –  atkuriamosios dokumentikos ciklo dalyje kalbės Č. Okinčicas.

Didžiausia jo gyvenimo meilė – latvė iš gatvės Ana Volberg – kurią jis sutiko viešuose namuose. Tačiau jo mylimoji mirė pakirsta džiovos. Pasak istoriko Rimanto Miknio, tai buvo jo gyvenimo moteris: „Jis ją augino turėdamas galvoje, kad tai yra jo gyvenimo moteris. Tai buvo tikrai didelė meilė. Jis prilygino taip – man yra Lietuvos laisvė, Lenkijos laisvė ir yra Anos Volberg laisvo žmogaus ir moters, tikros moters paveikslas.“

Vėliau jis antrą kartą vedė savo tarnaitę – paprastą kaimo merginą Jadvygą Čepaitę, kuri jam pagimdė tris dukras. „Trečia moteris – netikėta moteris jam. Iš tarnaitės virtusi žmona, jo vaikų mama. Jo gyvenimui suteikė ir tikslą, ir pagrindą, ir galiausiai tam tikrus įpareigojimus, kurie jam galiausiai leido atsiskleisti kaip žmogui“, – teigs istorikas R. Miknys.

Mokslininkas, intelektualas, pedagogas, teisininkas, istorikas, valstybininkas ir visuomenės veikėjas, visuomenei žinomas kaip daugelio knygų autorius M. Romeris ypač pasitarnavo byloje dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos. 1932 m. jis buvo paskirtas teisėju Hagos Teisingumo teisme dėl Klaipėdos krašto konvencijos ir statuto aiškinimo. Tuomet jis apgynė Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos.

„Jis buvo pripažintas kaip aukštos europinės kvalifikacijos profesionalas. Ir į jo žodį buvo įsiklausoma. Jo pastangomis buvo tikrai daug kas pasiekta Lietuvos labui“, – įsitikinęs istorikas R. Miknys.

„Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ – kiekvieną sekmadienį 16.25 val. per LRT televiziją.

„Tą laikmetį suvokiame per senus filmuotus kadrus ir tai padiktuoja visą stilistiką, judesius, eiseną. Gal jis visai kitaip vaikščiojo, bet iš autentiškų dokumentų mano sąmonėje užsifiksavo taip“, – kalbėjo charizmatišką asmenybę sukūręs aktorius.

Rudenį rodytame istoriniame seriale „Laisvės kaina. Savanoriai“ A. Voldemarą įkūnijęs D. Meškauskas šią personą perkėlė ir į naują LRT televizijos projektą – dokumentinių filmų ciklą, pasakojantį apie iškiliausias XX a. asmenybes. Šį sekmadienį televizijos žiūrovų laukia jau penktoji serija, papasakosianti apie ministrą pirmininką, kuris be visų savo žymių nuopelnų yra ir Prezidento Valdo Adamkaus krikštatėvis.

Seriale suvaidinta V. Adamkaus krikštynų scena ir kūrybinės grupės sveikinimas Prezidentui 90-ojo jubiliejaus proga.

„Ryškus, skandalingas, ambicingas, impulsyvus, nepaisantis autoritetų ir tikras lovelasas“, – taip D. Meškauskas apibūdina savo įkūnytą personažą.  A. Vodemaras yra neabejotinai vienas garsiausių politinių veikėjų Lietuvos istorijoje, kurio asmeninis gyvenimas ne ką mažiau įdomus, nei jo valstybinė veikla.

„Jis buvo poliglotas, tikras eruditas. Manau, kad tai ir pliusas, ir minusas. Manau, kad jo autoritarinė asmenybė, tas mąstymas, kad visi daro blogiau nei jis, jam kenkė ir psichologiškai. O kur visi jo meilės reikalai, milžiniška seksualinė energija, kuri persidavė ir į kitas gyvenimo sritis... Man labai padėjo tas momentas, kad jis žavėjosi Italijos duče Benito Mussolini. Nes kuo žmogus žavisi, tuo jis siekia būti“, – pasakoja aktorius.

Kuriant tokį vaidmenį, D. Meškauskas neslepia, kad pačiam prireikė prisiminti ir istorinę literatūrą: „Žinoma, kad reikėjo paskaityti ir apie to meto situaciją, santykius, tą laikotarpį ir paties Augustino Voldemaro situaciją. Tai, ką jis mėgo, ko nemėgo. Svarbiausia buvo atrasti to žmogaus varomąją jėgą, jo gyvenimo motyvaciją ir idealus. Vienas iš pagrindinių kūrybos principų aktoriui – savyje atrasti kažkokias kitas savybes. Mano tikslas buvo perimti to žmogaus mąstymo būdą. O tai pavyksta padaryti tik žinant A. Voldemaro gyvenimo faktus.“

Pats aktorius tikina, kad įsijausti į savo personažą, kuo įtikinamiau jį pristatyti ir perteikti jo kūno kalbą padėjo seni istoriniai kadrai bei nuotraukos. „Kai mes žiūrime nespalvotą ir seną nuotrauką, mes ją priimame kaip kažkokį dokumentą. Čia taip pat, tą laikmetį suvokiame per senus filmuotus kadrus ir tai padiktuoja visą stilistiką: A. Voldemaro judesius, eiseną. Nors gal jis visai kitaip vaikščiojo, bet iš autentiškų dokumentų, mano sąmonėje užsifiksavo taip“, – sakė D. Meškauskas.

Aktoriaus manymu, dokumentinių filmų ciklas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ vertingas kaip edukacinis projektas, nes ypač vyresnioji karta, kuri užaugo sovietmečiu, neturėjo galimybės apie tai mokytis mokykloje.

„Iš tikrųjų, mes apie šį laikotarpį mokykloje nesimokėme. Todėl kurti šį vaidmenį man buvo įdomu. Aš ir mokykloje labai mylėjau istoriją, bet ne datos buvo mano stiprioji pusė. Man visada įdomu buvo tie istoriniai santykiai. Ir dabar skaitau istorines knygas. Manau, kad šis projektas sužadins žiūrovų smalsumą. O jei taip ir bus, tai tikslas pasiektas“, – projekto naudingumu nebejojo D. Meškauskas.

„Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ – tai dokumentinis draminis pasakojimas apie iškilius mūsų šalies politikos, verslo, kultūros ir meno, sporto veikėjus, kurių dėka Lietuva tapo tokia, kokia ji yra šiandien. Tai pasakojimas, aprėpsiantis kone tris amžius ir paliesiantis reikšmingiausius Lietuvos įvykius bei atskleisiantis detalių, kurios nepelnytai prapuolė tarp istorijos puslapių.

„Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ – kiekvieną sekmadienį 16.25 val. per LRT televiziją.

Pats aktorius tikina, kad intensyvus darbas jį džiugina, tačiau prisipažįsta norintis daugiau laiko skirti šeimai.

Jau šį sekmadienį LRT televizijos žiūrovų laukia ketvirtoji atkuriamosios dokumentikos projekto dalis, papasakosianti apie iškilią XX a. asmenybę – J. Vailokaitį. Istorikai sutaria, kad jo indelis į Lietuvos kūrimą buvo itin reikšmingas, o jį įkūnijęs J. Žalakevičius sako, kad jam buvo didelė garbė sukurti šią istorinę asmenybę.

„Kai man pasiūlė imtis šio vaidmens, apie jį žinojau tikrai ne tiek, kiek, pavyzdžiui, apie Antaną Smetoną. Tada man žmona papasakojo visą šio žmogaus istoriją, skaičiau enciklopedijas, pradėjau daugiau domėtis. Tai buvo didis žmogus. Kaip vaidinant A. Smetoną reikia pagarbos, taip ir įkūnijant šį žmogų“, – apie savo sukurtą personažą pasakojo aktorius.

J. Vailokaitis – Vasario 16-iosios akto signataras, finansininkas, bankininkas, verslininkas, steigiamojo Seimo narys, politinis veikėjas, politinės partijos „Lietuvos ūkininkų sąjunga“ kūrėjas ir mecenatas. Pasak istoriko Algimanto Kasparavičiaus, ši asmenybė – geriausias tarpukario Lietuvos sėkmės pavyzdys versle, ūkyje ir finansuose.

Ryškią asmenybę suvaidinusiam J. Žalakevičiui labiausiai imponuoja tai, kad jis buvo šeimos žmogus. Aktorius juokiasi, kad jie panašūs ne tik išoriškai – abu tamsūs, žemo ūgio – bet ir savo puoselėjamomis vertybėmis: „Jis buvo linksmas, verslus, bet svarbiausia tai, kad jis mylėjo savo šeimą. Dabar ir pats turiu šeimą, vaikų. Gal prieš dešimt metų man šį personažą būtų buvę sunkiau suvaidinti, bet kai jau žinai, ką reiškią tokia meilė, tai vaidindamas gali pamilti ir personažo vaikus, ir jo šeimą.“

Tris vaikus – aštuonmetį Rapolą, trejų Povilą ir dar tik metukų Augustiną – su žmona Ramona auginantis aktorius tikina, kad intensyvus ir nuolat besikeičiantis aktoriaus darbas jį džiugina, tačiau prisipažįsta norintis daugiau laiko skirti šeimai.

„Labai norėtųsi daugiau laiko skirti šeimai, nes dabar pas mus toks greitas tempas, eini į darbą, daug dirbi, kad galėtum susimokėti mokesčius. Bet jei mes nedirbsime, tai kas išlaikys Lietuvą? Šis projektas yra apie žmones, kurie sukūrė Lietuvą, o dabar mes esame tie, kurie ją kuria“, – sako Julius.

„Aktoriai – ta vienintelė profesija, kurie neemigruoja, neišvažiuoja. Mes, aktoriai, esame ta žmonių grupė, kuri kuria Lietuvą. Taip, mes užsidarome mėnesiui ar dviem toje mažoje dėžutėje – teatre – ir kuriame meną, bet nuo scenos matome žmonių šypsenas, jie išeina laimingi. Tikiu, kad ir pažiūrėję šitą projektą žmonės kažkiek nusišypsos“, – sako J. Žalakevičius.

Atkuriamosios dokumentikos cikle „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ J. Vailokaitį įkūnijęs aktorius džiaugiasi, kad tokie visuomenę šviečiantys projektai pasiekia televizijos ekraną. „Aš labai džiaugiuosi, kad yra kažkas, kas kuria ir daro tokį projektą. Jis tikrai reikalingas, ypač jaunesnei kartai. Knygos yra viena, o vaizdinė medžiaga į viską leidžia pažvelgti kitaip. Netgi vyresniems žmonėms verta pasižiūrėti šį projektą. Vieni sutiks, kiti gal prieštaraus, bet iš esmės, tai labai geras projektas“, – įsitikinęs J. Žalakevičius.

„Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ – kiekvieną sekmadienį 16.25 val. per LRT televiziją.