Milane būta smarkių liūčių ir krušos, dėl kurių tvino gatvės, virto medžiai, apgadinti pastatai ir automobiliai. Pareigūnai informavo, kad miesto elektros tinklui buvo padaryta didelė žala. Ugniagesiai tvirtina, kad situacija yra labai rimta.

Italijos premjerė pranešė, kad šiaurinę Italijos dalį užklupusios audros pražudė du žmones, įskaitant šešiolikmetę paauglę. Šiai stovyklaujant, ant jos palapinės užgriuvo medis.

Kol šalies šiaurę merkia lietūs, pietinėje dalyje tęsiasi karščiai. Jau pranešama apie mažiausiai tris liepsnose žuvusius žmones.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Audros nusiaubė ir kaimyninę Slovėniją. Vėjas vartė medžius, plėšė stogus. Iš dangaus pradėjo kristi ledo gabalai.

„Staiga iš dangaus pradėjo kristi ledo gabalai. Iš pradžių jie buvo graikinio riešuto dydžio, o paskui byrėjo vis didesni. Galite įsivaizduoti, ką jie padarė stogams, automobiliams. Man 72-eji, bet per savo  netrumpą gyvenimą nesu regėjęs nieko panašaus“, – kalbėjo senjoras.

Skaičiuojama, kad vėtros žala gali siekti 420 mln. eurų.

„Viskas prasidėjo apie pusę vienuolikos vakaro. Daugiausiai sulaukėme pranešimų dėl apgadintų stogų, nuvirtusių medžių“, – situaciją komentavo ugniagesys gelbėtojas.

Vengrijoje taip pat iš dangaus krito ledo gabalai.

Vėtra neaplenkė ir Prancūzijos – rytuose vėjo gūsiai vietomis siekė 55 m/s.

Kaimyninėje Šveicarijoje stichijos šėlsmas baigėsi tragiškai – ant vieno vyriškio užvirto kranas. Šalyje taip pat sužalota mažiausiai 15 žmonių.

Kol kas prognozuojama, kad sustiprėjęs vėjas gali įžiebti naujas liepsnas.

Šimtai ugniagesių, kuriems talkina Europos Sąjungos komandos, kovojo su gaisrais Rodo, Korfu ir Evijos salose, trečiadienį centrinėje Graikijoje kilus naujų gaisrų.

Ankstų ketvirtadienio rytą dar vienas gaisras kilo netoli gyvenamųjų namų daug augmenijos turinčiame Atėnų priemiestyje Kifisijoje, bet buvo greit užgesintas.

Pareigūnai nurodė, kad nuo liepos 13 dienos šalyje kilo daugiau kaip 600 gaisrų.

Pastarosiomis dienomis buvo evakuota dešimtys tūkstančių gyventojų ir turistų, įskaitant 20 tūkst. žmonių iš Rodo salos.

Trečiadienį netoli Volos pramoninės zonos kilo gaisras, per kurį žuvo du žmonės.

Volos pakrantėje esančiame sudegusiame namelyje ant ratų buvo rasta negyva pagyvenusi neįgali moteris. Taip pat žuvo galvijų augintojas, bandęs gelbėti savo gyvulius.

Tikimasi, kad po užsitęsusios karščio bangos ketvirtadienį temperatūra ims mažėti, tačiau gūsingas vėjas gali apsunkinti pastangas užgesinti gaisrus.

Keturi penktadaliai šių ankstyvų mirčių buvo susijusios su azoto monoksido tarša trijuose regionuose – Europos Sąjungos šalyse, Kinijoje ir Indijoje, teigiama išvadose, paskelbtose žurnale „Nature“.

Azoto monoksidas – nuodingos dujos, kurios prisideda prie lietaus vandens rūgštėjimo, o kartu su amoniaku formuoja daleles, kurios įsiskverbia giliai į plaučius ir sukelia vėžį, kvėpavimo takų ligas bei ankstyvą mirtį.

Iki šiol apytikrius duomenis, susijusius su mirtimis dėl azoto monoksido taršos, skelbė automobilių gamintojai. Tačiau po 2015 metais kilusio skandalo, susijusio su Vokietijos automobilių gamintojo „Volkswagen“ oro taršos duomenų klastojimu, tapo aišku, kad tokie duomenys yra nepatiki ir gerokai sumažinti.

Naujausio tyrimo metu analizuoti duomenys iš vienuolikos didžiųjų automobilių rinkų, įskaitant Australiją, Braziliją, Kanadą, Japoniją, Meksiką, Rusiją, Pietų Korėją ir Jungtines Valstijas. Jo išvadose teigiama, kad dyzeliu varomos transporto priemonės realiomis vairavimo sąlygomis į aplinką išmeta mažiausiai 50 proc. daugiau azoto monoksido, nei teigia gamintojai.

Tai reiškia, kad dėl tokio „perteklinio“ išmetimo 2015 metais per anksti mirė 38 tūkst. žmonių iš 107 tūkst. kurių gyvenimą patrumpino automobilių išmetamos dujos.

„Perteklinio dyzelinių transporto priemonių išmetamų azoto monoksido išmetimo pasekmės visuomenės sveikatai yra šokiruojančios“, – tyrimo išvadas pakomentavo Vašingtone įsikūrusios grupės „Environment Health Analytics“ vena iš įkūrėjų ir pagrindinė tyrimo autorė Susan Anenberg (Sjuzan Anenberg).

Tyrimo išvados rodo, kad daugiausia pasaulyje azoto monoksido dujų į aplinką išmeta sunkvežimiai ir autobusai – daugiau nei tris ketvirtadalius viso kiekio. O 90 proc. taršos tenka penkiems regionams – Brazilijai, Kinijai, Europos Sąjungai, Indijai ir Jungtinėms Valstijoms.

Kalbant apie lengvas transporto priemones – nedidelius sunkvežimius, furgonus ir lengvuosius automobilius, beveik 70 proc. pasaulio taršos lygio teko Europos Sąjungai.

Prognozuojama, kad iki 2040 metų dyzelinių transporto priemonių išmetamas azoto monoksidas sukels daugiau nei 183 tūkst. ankstyvų mirčių.