Savo didelėmis ambicijomis ir įžūlumu pagarsėjęs Pietų Afrikos Respublikoje gimęs 50-metis aplenkė savo kosminių lenktynių varžovą bei „Amazon“ įkūrėją Jeffą Bezosą (Džefą Bezosą) ir šiais metais tapo turtingiausiu pasaulio žmogumi.

Spalį jo elektromobilių bendrovės vertė viršijo 1 trln. JAV dolerių, o jo kosmoso įmonė „SpaceX“ visus metus bendradarbiavo su JAV kosmoso agentūra NASA vykdydama įvairias programas. Viena tokia NASA misija buvo skirta tyčia sudaužyti erdvėlaivį į asteroidą, siekiant išsiaiškinti, ar, prireikus, ateityje būtų galima pakeisti į Žemę lekiančio asteroido kursą.

„Metų žmogus yra įtakos ženklas – beveik nėra žmonių turinčių didesnę įtaką gyvybei Žemėje ir galbūt gyvybei už Žemės ribų nei @elonmusk“, – tviteryje paskelbė „Time“ vyriausiasis redaktorius Edwardas Felsenthalis (Edvardas Felzentalis), paskelbdamas nugalėtoją.

Pastaraisiais metais E. Musko vardas nuolat buvo matomas Amerikos popkultūroje. Jis surinko 66 mln. sekėjų socialiniame tinkle „Twitter“, o gegužę vedė garsų vėlyvo vakaro šou „Saturday Night Live“.

Verslininkas neslepia savo ambicingo susidomėjimo galimybe kolonizuoti Marsą, taip pat kalba apie orbitinius „SpaceX“ skrydžius kitais metais, amerikiečiams planuojant sugrįžimą į Mėnulį.

Maža to, jis garsėja savo gebėjimu vos viena žinute tviteryje pakeisti kriptovaliutų kursus rinkose.

Tačiau didžiausią įtaką visuomenei ir ekonomikai šiuo metu daro jo novatoriškos elektra varomos transporto priemonės.

„Mūsų su „Tesla“ tikslas visada buvo rodyti pavyzdį automobilių pramonei, ir tikimės, jog kiti taip pat gamins elektromobilius, kad galėtume paspartinti perėjimą prie tvarios energijos“, – E. Muskas sakė pirmadienį paskelbtame „Time“ vaizdo įraše.

E. Muskas turi ambicijų ir kosmose.

„Jo tikslas yra paversti žmoniją daugelyje planetų [aptinkama] rūšimi“, – vaizdo įraše kalbėjo „Time“ bendradarbis, knygų autorius Jeffrey Kluggeris (Džefris Klugeris).

Žurnalas „Time“ metų žmogų renka nuo 1927 metų.

Viršelyje pavaizduotas skaičius 2020, užbrauktas raudonu kryžiumi. Žemiau – užrašas: „Blogiausi metai istorijoje“.

Žurnalas taip pat paskelbė viršeliui skirtą straipsnį, kurį parašė amerikiečių kino kritikė Stephanie Zacharek. „JAV istorijoje buvo ir blogesnių metų, ir jau tuo labiau blogesnių metų pasitaikė pasaulio istorijoje, bet dauguma iš dabar gyvenančių žmonių niekada nematė tokių metų, kaip šie“, – sakoma straipsnyje.

Anot autorės, liko labai mažai žmonių, kurie prisimena sunkius 1918-1919 metų ispaniškojo gripo pandemijos, Didžiosios depresijos, Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų laikus. „Kiti iš mūsų nebuvo pasirengę tam: besikartojančioms stichinėms nelaimėms, rodančioms, kaip smarkiai mes įskaudinome gamtą; rinkimams, kurių rezultatus mėginama užginčyti remiantis fantazijomis; virusui, kuris galbūt išplito nuo šikšnosparnio tik tam, kad apverstų aukštyn kojomis beveik visų planetos gyventojų gyvenimą ir pražudytų apie 1,5 mln. žmonių visame pasaulyje“, – rašo S. Zacharek.

„Tai taip juokinga“, – rašė jis tviteryje. Ir kandžiai pridūrė: „Greta turėtų stengtis suvaldyti savo pyktį ir tada su draugu pasižiūrėti gerą seną filmą. Atsipalaiduok Greta, atsipalaiduok!“

G. Thunberg savo ruožtu iš karto sureagavo į D. Trumpo žodžius ir pakeitė savo apibūdinimą tviteryje. „Paauglė, kuri stengiasi suvaldyti savo pyktį. Kaip tik šiuo metu atsipalaiduoju ir su draugu žiūriu gerą seną filmą“, – rašė ji savo tviterio paskyroje.

Jau rugsėjo pabaigoje D. Trumpas viešai pasišaipė iš G. Thunberg. Po švedės kalbos JT Generalinėje Asamblėjoje, kur ji kritikavo, kad pasaulio galingieji nesiima veiksmų prieš klimato krizę, D. Trumpas tviteryje rašė: „Ji atrodo kaip labai laiminga jauna mergaitė, kuri džiaugiasi nuostabia ateitimi. Taip smagu matyti!“

Trečiadienį paskelbta, kad žurnalas „Time“ Metų žmogumi išrinko 16-metę švedę. Ji yra jauniausias šį titulą gavęs asmuo per 92 metus.

Tarp asmenų, pretendavusių tapti „Time“ šių metų žmogumi, buvo ir JAV prezidentas.

Amerikiečių žurnalas kasmet renka asmenybę, kuri, redakcijos nuomone, turėjo itin didelę įtaką metų įvykiams pasaulyje.

„Benioffai perka „Time“ asmeniškai ir sandoris nėra susijęs su „Salesforce“, kur ponas Benioffas yra valdybos pirmininkas bei vienas iš įkūrėjų“, – teigiama „Time“ parduodančios įmonės „Meredith Corporation“ pranešime spaudai.

Pranešime taip pat priduriama, kad Benioffai nedalyvaus priimant žurnalistinius ir veiklos sprendimus, „kuriuos toliau priims dabartinė „Time“ vadovų komanda“.

„Time“ galia visada buvo unikalus gebėjimas pasakoti žmonių istorijas bei problemas, kurios mus paveikia ir sujungia. Tai yra mūsų istorijos ir kultūros lobynas. Mes turime didžiulę pagarbą jų organizacijai bei jaučiamės pagerbti galėdami vadovauti šiam legendiniam prekės ženklui“, – tviteryje rašė M. Benioffas.

Naujaisiais savininkais džiaugėsi ir „Time“ vadovybė.

„Visos „Time“ komandos vardu, džiaugiamės galėdami pradėti naują skyrių mūsų istorijoje. Negalime net įsivaizduoti geresnių „Time“ vadovų nei Marcas ir Lynne Benioffai. Komandą įkvepia jų įsipareigojimas aukštos kokybės žurnalistikai, jų pasitikėjimas darbu, kurį mes padarėme keisdami bei naujomis kryptimis plėsdami savo prekės ženklą“, – pranešime sakė „Time“ vyriausiasis redaktorius Edwardas Felsenthalis (Edvardas Felzentalis).

Įsigydamas „Time“, M. Benioffas prisijungė prie kelių kitų milijardierių, kurie pastaraisiais metais įsigijo gerai žinomus leidinius. Vienas jų – „Amazon“ įkūrėjas, turtingiausias pasaulio žmogus Jeffas Bezosas (Džefas Bezosas), 2013-aisiais įsigijęs „Washington Post“.

Tais pačiais metais beisbolo komandos Bostono „Red Sox“ savininkas Johnas Henry (Džonas Henris) įsigijo „The Boston Globe“, o iš biotechnologijų turtus susikrovęs milijardierius Patrickas Soon-Shiongas (Patrikas Sunšiongas) birželį tapo naujuoju „Los Angeles Times“ savininku.

Keletą laikraščių pastaraisiais metais nusipirko ir legendinis investuotojas Warrenas Buffetas (Vorenas Bafetas).

Mūsų šalis taip pat ne išimtis. Mus pasiekė laiškas, kuriame žmogus, vardu Jurijus (pavardė redakcijai žinoma), pasakoja apie sovietmečio metu patirtą bei regėtą seksualinę prievartą. Pateikiame Jurijaus pasakojimą.

"Sveiki, mano vardas Jurijus. Kadangi dabar labai madinga prisipažinti apie seksualinį priekabiavimą, nutariau pasisakyti ir aš. Tiesa, nežinia, ar tai, ką patyriau, galima laikyti tvirkinimu ar seksualiniu priekabiavimu, tačiau, žvelgdamas į praeitį, šiomis dienomis galiu drąsiai konstatuoti, jog tai priverčia susimąstyti.

Tada buvo 1953 metų žiema, gruodis. Ir mes visi L.Berijos vardo gimnazijos spaliukai bei pionieriai (53 individai) važiavome traukiniu į Maskvą paminėti pavasarį mirusio J.Džiugašvilio gimtadienio. Tuo pačiu mes vykome ir aplankyti V.Uljanovo mumijos. Kartu su mumis važiavo mokyklos partinio ugdymo vadovė Salomėja Angis, kuri turėjo kašaloto kaktą, o jos veidas priminė klozetą.

Taip pat su mumis važiavo Marijos žemės komunistų partijos pirmasis sekretorius Antanas Niekšus, po nosimi auginęs ūsus. Pastarasis visą laiką gurkšnojo pilkšvą drumzliną skystį iš trijų litrų stiklainio, o Salomėja mums pasakojo apie šios kelionės svarbą: "O draugai pionieriai ir spaliukai, kolūkio pievų miežiai ir žibutės, kad jūs žinotumėte, koks buvo svarbus žmogus Josifas. Jis atėmė iš liaudies priešų prisigrobtus turtus ir atidavė juos teisėtiems savininkams, t.y. Tarybų Sąjungos liaudžiai. Jis nubaudė šiuos vagis, prieš tai jiems davęs progą pasitaisyti, t.y. pasakęs, jog leidžia jiems atsiprašyti liaudies ir prisipažinti klydus, bet pastarieji nesutiko, tada Josifui neliko nieko kito, kaip tik išvyti juos lauk į supuvusius Vakarus. Ir taip susikūrė Tarybų Sąjunga, ir visi tapo lygūs."

Tada kažkas iš vaikų paklausė: "O tų išvytųjų į Vakarus, koks jų likimas?" Salomėja atsakė: "Jie, draugai pionieriai, padangių plaktukai, pjautuvėliai ir žvaigždutės, jie, tie išvytieji į Vakarus, nepasikeitė, nes, kaip sakė draugas Maksimas, kas gimė šliaužioti, skraidyti negali. Jie tapo fašistais ir naciais bei vedini pikto nedoro žmogaus A.Hitlerio grįžo į Rusiją."

Tada vienas spaliukų paklausė: "O kas nutiko vėliau, drauge vadove?" Salomėja atrėžė: "Tada, draugai pionieriai, tada Josifas dar kartą pademonstravo savo gerą valią bei sutelkęs žmones įveikė fašizmo pabaisą. Ir todėl, draugai pionieriai, būtent todėl karta iš kartos mes giedosime šią giesmę..."

Ir staiga visi spaliukai bei pionieriai kartu su mokytoja užbaubė: "Ir sklinda apie jį plačiai legendos po pasaulį, galingi Josifo pečiai laužia mums vartus į saulę." Negiedojo šios giesmės tik A.Niekšus, kuris vis gėrė savo pilkšvą skystį ir, visiems nutilus, pagaliau prakalbo savos kūrybos eilėmis, akivaizdžiai neturinčiomis nieko bendro su komunizmu: "Ivano Krasno jaunutė žmona daug dirba dailia ranka, o senas rusų aktorius ją lepina kava."

Sutrikusi Salomėja, nežinodama, kaip reaguoti, suklapsėjo akimis ir tęsė savo tiradą: "Bet iš kur, draugai pionieriai, iš kur galėjo rastis tokia palaima, kaip draugas J.Džiugašvilis? Ar jį sukūrė Dievas?" Vadovė Salomėja pati arkliškai nusijuokė iš šio klausimo ir atsakė: "Ne, mano pjautuvėliai ir žvaigždutės. Draugas Josifas gimė iš kito žmogaus, jį pagimdė draugas Uljanovas, kuris pats pastojo nuo savęs ir pagimdė savo paties naujesnę ir tobulesnę versiją – Josifą. Būtent todėl draugo Uljanovo kūnas saugomas specialiomis druskomis kaip atminimas ateities kartoms."

Pagaliau vėl prabilo pirmasis sekretorius Antanas, šalia jo kojų stovėjo tuščias trijų litrų stiklainis: "Ar matėte, vaikai, kolūkyje bulių? Ar atkreipėte į tam tikrą buliaus kūno dalį, kuri kabo jam tarp užpakalinių kojų? Ar atkreipėte dėmesį, vaikai, jog pavasarį ši kūno dalis stulbinančiai pasikeičia? Ta kūno dalis vadinama komunizmu, o joje tūno pulsuojanti proletariato dvasia, kuri trokšta išsiveržti. Išsiveržimas įvyksta kiekvieną pavasarį, kai bulius užlipa ant karvės ir atlieka išbuožinimo procedūrą."

Tai ištaręs, jis keistai pažvelgė į Salomėją, kuri išraudo lyg partijos vėliava ir tarė: "Pasėdėkite, vaikai, ir pamąstykite apie didžius draugo Josifo darbus, nuveiktus tarybinės liaudies vardan." Tai tarusi ji nuėjo į vagono tualetą ir kurį laiką negrįžo. Tada draugas Antanas atsikėlė ir nuėjo jos ieškoti. Jis taip pat negrįžo. Abu jie buvo dingę geram pusvalandžiui ir mes jau ėmėme nerimauti, nes jau ir Maskva čia pat, bet netrukus Salomėja ir Antanas abu išlindo iš vagono tualeto, kur nežinia ką veikė.

Ekskursija po Maskvą buvo itin dvasinga ir pakėlė mūsų tikėjimą socialistine revoliucija, tačiau viską sugadino draugas Antanas, kuris ekskursijos metu sugebėjo išgerti dar du trijų litrų stiklainius neaiškaus pilkšvo skysčio. Galbūt būtent dėl to draugas Antanas, atėjęs į Raudonąją aikštę, nerišliai sušuko: "Galingi Vovačkos pečiai laužia mums vartus į saulę..." ir pradėjo mumijos išbuožinimo procedūrą.

Salomėja tik spėjo sušukti: "Drauge Antanai, ką jūs darote? Negalima painioti meno su politika!" ir atskubėjusių milicininkų lazda vožė Antanui per galvą. Draugas Antanas išgulėjo komos būsenos 20 metų ir tik 1974-ųjų sausio pabaigoje iškeliavo į šviesų socialistinį rytojų. Nežinia, ar tai galima pavadinti seksualiniu priekabiavimu prie mumijos ir pionierių tvirkinimu, tačiau norom nenorom tenka ištarti: "#MeToo, Jurijus."

Penktadienio vakarą D. Trumpas savo „Twitter“ paskyroje parašė, kad žurnalas jį informavo apie „galimai“ antrus metus iš eilės laimėtą titulą. Prezidentas pridūrė: „Atsakiau, kad „galimai“ nepakanka, ir atsisakiau“.

Tą patį vakarą „Time“ tviteryje parašė, kad D. Trumpas „neteisus dėl to, kaip mes renkame „Metų žmogų“. Žurnalo teigimu, iki pat paskelbimo apie išrinktą asmenį jokių viešų komentarų nebus.

D. Trumpas dažnai giriasi, kad jo nuotraukos spausdinamos ant šio prestižinio žurnalo viršelio. Jis melagingai tvirtino, kad jam priklauso pasirodymų ant „Time“ viršelio rekordas.

Žurnalas „Metų žmogų“ paskelbs gruodžio 6 dieną.

JAV žurnalas „Time“ trečiadienį paskelbė Vokietijos kanclerę Angela Merkel „2015 metų žmogumi“, girdamas jos lyderystę per Europos skolų ir migrantų krizes, taip pat per Rusijos intervenciją Ukrainoje.

„Už prašymą iš savo šalies daugiau negu drįstų dauguma politikų, už tvirtą poziciją prieš tironiją, taip pat tikslingumą bei už nepajudinamą moralinę lyderystę pasaulyje, kuriame jos labai stinga, Angela Merkel tampa „Time“ metų žmogumi“, – rašo šio leidinio redaktorė Nancy Gibbs (Nensi Gibs).

„Time“ nurodė, kad šiais besibaigiančiais metais pasaulyje taip pat buvo labai reikšmingas Abu Bakras al Baghdadi (Abu Bakras Bagdadis), džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) lyderis, JAV prezidento posto siekiantis respublikonų kampanijos favoritas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), Amerikos antirasistinio judėjimo „Black Lives Matter“ (Juodaodžių gyvybės yra svarbios) aktyvistai, protestuojantys prieš afroamerikiečių nelygybę, ir Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis).

Žurnalas pridūrė, kad Vokietijos kanclerė šiemet „įsikišdavo“ kaskart, kai Europoje išsivystydavo rimta krizė, kelianti pavojų žemyno vertybėms.

„Graikijos bankroto perspektyva kėlė grėsmę pačiam euro zonos išlikimui. Migrantų ir pabėgėlių krizė metė iššūkį atvirų sienų principui. Na, o galiausiai skerdynės Paryžiuje atgaivino refleksą užtrenkti duris, statyti sienas ir niekuo nepasitikėti“, – rašo N.Gibbs.

„Merkel kaskart įsikišdavo. Vokietija finansiškai išgelbėjo Graikiją – pagal jos (A.Merkel) griežtas sąlygas. Ji priėmė pabėgėlius kaip radikalios islamistų barbarybės aukas, o ne jos nešėjus, – pridūrė redaktorė. – Ir ji pasiuntė karius į užsienį kautis su ISIS (IS)... Galite su ja sutikti arba ne, bet ji nesirenka lengvo kelio. Lyderiai yra išbandomi tik tada, kai žmonės nenori jais sekti.“

61 metų A.Merkel – už Geležinės uždangos užaugusi pastoriaus dukra – sukorė neįtikėtiną kelią, kol tapo kanclere, išsilaikė valdžioje 10 metų ir tapo įtakingiausia pasaulyje moterimi.