Šiaurės Airijos policija ketvirtadienį pranešė, kad dėl žurnalistės Lyros McKee (Lairos Maki) nužudymo rengiant reportažą apie 2019 metų balandį vykusias riaušes suėmė dar vieną asmenį.

55 metų įtariamasis buvo sulaikytas pagal Terorizmo įstatymą Belfaste, atliekant tyrimą dėl L. McKee mirties, pranešė Šiaurės Airijos policijos tarnyba.

29 metų L. McKee buvo nušauta į galvą, kai stovėjo šalia policijos automobilio per riaušininkų ir policijos susirėmimus Londonderyje – antrame pagal dydį šios JK provincijos mieste.

Atsakomybę už jos nužudymą prisiėmė disidentų respublikonų grupuotė „Naujoji IRA“ („New IRA“), tačiau pridūrė, kad L. McKee „tragiškai žuvo stovėdama greta priešo pajėgų“.

Žurnalistės žūtis išprovokavo pasipiktinimo bangą Šiaurės Airijoje ir raginimus politikams atkurti tuo laikotarpiu suspenduotą provincijos vyriausybę, kurioje valdžia dalijosi besivaržančios Šiaurės Airijos politinės jėgos.

Trečiadienį policija suėmė dar du 24 ir 29 metų vyrus.

Praėjusį penktadienį prieš teismą stojo du dėl L.McKee nužudymo ir virtinės su riaušėmis susijusių pažeidimų kaltinami vyrai. Pareiškus kaltinimus jie buvo paleisti už užstatą.

Dar vienam įtariamajam kaltinimai dėl žurnalistės nužudymo buvo pareikšti anksčiau.

53 metų žurnalistė ir tinklaraštininkė D. Caruana Galizia žuvo 2017 metų spalio 16-ąją sprogus jos automobilyje padėtai bombai.

Kronizmą ir korupciją aukščiausiuose Maltos politikos ir verslo sluoksniuose atskleidusios žurnalistės nužudymas išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą ir protestus, privertusius atsistatydinti tuometinį ministrą pirmininką Josephą Muscatą (Džozefą Muskatą).   

Trijų teisėjų komisija savo 437 puslapių ataskaitoje rašo, kad nors nerado įrodymų, jog vyriausybė prisidėjo prie nužudymo, J. Muscatas ir visas buvęs jo ministrų kabinetas turėtų būti laikomi atsakingais.

„Valstybė turėtų prisiimti atsakomybę už nužudymą“, – rašoma ataskaitoje, kuriai parengti prireikė beveik dvejų metų.

„Ji sukūrė nebaudžiamumo atmosferą, atsiradusią aukščiausiuose administracijos sluoksniuose,.. kurios čiuptuvai pasiekė kitas institucijas, tokias kaip policija ir priežiūros institucijos, ir nulėmė teisės viršenybės griūtį“, – rašoma ataskaitoje, kurią ketvirtadienį citavo laikraštis „Times of Malta“.   

D. Caruana Galizia vadinta „vieno asmens „WikiLeaks“.

Aukštų pareigūnų korupciją tyrusi tinklaraštininkė prisidėjo prie vadinamųjų Panamos popierių nutekinimo 2016 metais.

D. Caruanos Galizios šeima sakė, kad komisijos išvados patvirtina jų įsitikinimą, kad „jos nužudymą nulėmė teisės viršenybės griūtis ir nebaudžiamumas, užtikrintas valstybės korupcijos tinklui, kurį ji tyrė“.

„Viliamės, kad šios išvados sudarys sąlygas Maltoje atkurti teisės viršenybę, užtikrinti veiksmingą žurnalistų apsaugą ir padaryti galą nebaudžiamumui, kuriuo vis dar mėgaujasi korumpuoti pareigūnai“, – sakė žurnalistės artimieji.     

Vincentas Muscatas (Vinsentas Muskatas) buvo suimtas 2017 metų gruodį drauge su dar dviem vyrais po žurnalistės nužudymo, sukrėtusio visą šalį ir išprovokavusio įvykių grandinę, lėmusią premjero Josepho Muscato (Džozefo Muskato) atsistatydinimą.

V. Muscatas ir J. Muscatas nėra susiję giminystės ryšiais.

V. Muscatas ir broliai George'as ir Alfredas Degiorgio (Džordžas ir Alfredas Dedžordžai) buvo apkaltinti įsigiję sprogmenų ir įvykdę žurnalistės gyvybę automobilyje nusinešusį sprogimą.

53 metų žurnalistė ir tinklaraštininkė D. Caruana Galizia, tyrusi korupciją premjero artimiausioje aplinkoje, žuvo 2017 metų spalio 16-ąją sprogus jos automobilyje padėtai bombai.

Dramatiškame ikiteisminiame posėdyje V. Muscato advokatas Marcas Santas (Markas Santas) informavo teismą, kad jo klientas nori padaryti pareiškimą.

Paklaustas, kokį pareiškimą jis nori padaryti, V. Muscatas pareiškė: „Kaltas.“

Teisėjai Edwinai Grimai (Edvinai Grimai) pasakius, kad „tai yra rimti kaltinimai. Nužudymas, sąmokslas... Jam (V. Muscatui) gali grėsti laisvės atėmimas iki gyvos galvos“, kaltinamasis pakartojo pripažįstantis kaltę.

„Detektyvai iš PSNI (Šiaurės Airijos policijos tarnybos) Itin svarbių bylų tyrimo komandos vienam 52 metų vyrui pareiškė kaltinimus dėl 29-erių žurnalistės Lyros McKee nužudymo; ją Deryje/Londonderyje 2019-ųjų balandžio 18-ąją nušovė teroristai“, – nurodė policija.

„Tam vyrui iš šio miesto, detektyvų suimtam vakar (antradienį),.. taip pat pareikšti kaltinimai šaunamojo ginklo laikymu ketinant sukelti pavojų gyvybei“, – priduriama pranešime.

Jis taip pat prisipažino priklausantis uždraustai organizacijai, teigiama jame.

Policijos pranešime sakoma, kad kaltinamasis ketvirtadienį stos prieš Londonderio teismą.

L. McKee, daugiausia dėmesio skirdavusi sudėtingai Šiaurės Airijos istorijai, buvo nušauta į galvą, jai ruošiant reportažą apie riaušininkų ir policijos susirėmimus Londonderyje – antrame pagal dydį šios JK provincijos mieste.

Šiaurės Airijos taikos procesui įnirtingai besipriešinanti disidentų respublikonų grupuotė „Naujoji IRA“ (New IRA) pernai prisiėmė atsakomybę už L. McKee nužudymą, tačiau atsiprašė ir nurodė, kad buvo taikytasi į „priešo“ policiją.

Žurnalistės nužudymas priminė apie tris smurto dešimtmečius šioje provincijoje ir sulaukė visų politinių grupių pasmerkimo, taip pat ir kaimyninėje Airijos Respublikoje.

L. McKee daugiausia rašė apie vadinamuosius paliaubų vaikus – kartą, užaugusią po to, kai 1998 metais buvo pasirašytas Didžiojo penktadienio taikos susitarimas, užbaigęs tris dešimtmečius vykusį kruviną konfliktą tarp katalikų ir protestantų bendruomenių, nusinešusį daugiau nei 3 500 gyvybių. Šis laikotarpis vadinamas „Neramumais“ (Troubles).

PSNI aukšto rango detektyvas Jasonas Murphy (Džeisonas Merfis) sakė, kad tęsiamas tyrimas dėl kitų asmenų, prisidėjusių prie L. McKee nužudymo.

„Visuomet sakiau, kad tą vakarą, kai buvo nužudyta Lyra, su šauliu veikė keli asmenys“, – teigė pareigūnas.

„Nors ši diena yra svarbi tyrimui, įrodymų paieška, kad šaulys būtų patrauktas atsakomybėn, tebėra aktyvi ir toliau vyksta“, – sakė jis.

Antradienį dėl L. McKee nužudymo buvo sulaikyti keturi asmenys.

Maltos pilietis Yorgenas Fenechas (Jorgenas Fenechas) buvo sulaikytas auštant savo jachtoje, kai bandė išvykti iš šalies, nurodė šaltinis.

Diena anksčiau vienam įtariamam tarpininkui buvo pasiūlyta malonė, jei jis nurodys žurnalistės nužudymo organizatorių.

„Vykdydami tyrimą dėl Daphne Caruanos Galizios nužudymo areštavome vyrą“, – sakė šaltinis – aukšto rango policijos pareigūnas.

„Arešto metu jis buvo savo jachtoje“, – nurodė šaltinis, kuris Y. Fenechą apibūdino kaip tyrėjus „dominantį asmenį“.

Y. Fenechas yra kompanijos „Electrogas“, kuri 2013 metais laimėjo daugiamilijoninį valstybės kontraktą naujai dujų jėgainei statyti, direktorius ir vienas savininkų.

Maltos Finansinės žvalgybos analizės skyrius Y. Fenechą taip pat vadina Dubajuje įsikūrusios kompanijos „17 Black“ savininku.

53 metų žurnalistė ir tinklaraštininkė D. C. Galizia, tyrusi korupciją premjero Josepho Muscato (Džozefo Muskato) artimiausioje aplinkoje, žuvo 2017 metų spalį sprogus jos automobilyje padėtai bombai.

Ji savo tinklaraštyje maždaug aštuoni mėnesiai prieš žūtį rašė apie „17 Black“ ir teigė, kad ši kompanija yra susijusi su Maltos politikais.

Maltos premjeras J. Muscatas antradienį sakė pažadėjęs įtariamam tarpininkui malonę, jei šis nurodys asmenį, užsakiusį nužudyti žurnalistę.

Tragiški sutapimai

29 metų L.McKee per neilgą savo karjerą daugiausia dėmesio skyrė neramiai Šiaurės Airijos istorijai, rašė apie vadinamuosius paliaubų vaikus. Tai karta, užaugusi po to, kai 1998 m. buvo pasirašytas Didžiojo penktadienio taikos susitarimas, užbaigęs konfliktą tarp airių katalikų ir britų protestantų bendruomenių. Šis laikotarpis vadinamas "Neramumais" ("Troubles"). Piktas likimo pokštas – Belfaste gimusi L.McKee pati tapo konflikto, laikyto išspręsto ilgam, auka.

Taiklus šūvis į galvą žurnalistę pakirto Didįjį ketvirtadienį per riaušininkų ir policijos susirėmimus Londonderyje. Incidentas antrame pagal dydį Šiaurės Airijos mieste įvyko prieš Velykų savaitgalį, kai respublikonai minėjo 1916 m. sukilimo prieš britų valdymą Šiaurės Airijoje metines.

Žudikų pėdsakais

Antradienį atsakomybę už žurnalistės nužudymą prisiėmė disidentų respublikonų grupuotė "Naujoji IRA" ("New IRA"), tačiau ji atsiprašė dėl esą atsitiktinės L.McKee žūties.

Šiaurės Airijos policija pranešė, kad dėl sąsajų su nužudymu pagal Terorizmo įstatymą buvo sulaikyta 57 metų moteris. Anksčiau buvo areštuoti du septyniolikos ir devyniolikos metų jaunuoliai, tačiau vėliau jie paleisti nepareiškus jokių kaltinimų. Britų žiniasklaida minėjo kaukėtą vyrą, kuris ir paleido lemtingą šūvį.

Sunkiai sužeista žurnalistė mirė pakeliui į ligoninę.

Tragiškas deja vu

L.McKee žūtis atgaivino prisiminimus apie tris dešimtmečius Šiaurės Airiją drebinusį smurtą, nusinešusį 3 500 žmonių gyvybių. Dauguma aukų žuvo nuo Airijos respublikonų armijos (IRA) kovotojų veiksmų.

Tarpkonfesinio konflikto esmė – skirtingas junionistų, daugiausia protestantų, ir respublikonų požiūris į Šiaurės Airijos ateitį.  Pirmieji – už sąjungą su Didžiąja Britanija, antrieji reikalauja suvienyti abi airių apgyvendintas teritorijas. Piką konfliktas pasiekė XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje, kai malšinti nesantaikos buvo pasitelktos britų ginkluotosios pajėgos.

1969 m. IRA, įkurta dar 1916 m., ėmėsi partizaninės kovos. Jos kovotojai rengė pasalas ir teroro išpuolius prieš junionistus ir valdžios institucijas tiek Šiaurės Airijoje, tiek Londone. Paprastai prieš išpuolius būdavo įspėjama, taip siekiant sumažinti aukų skaičių. Nepaisant to, konfliktas sėjo mirtį ir žlugdė ištisas Šiaurės Airijos gyventojų kartas.

Įsibėgėjus "Brexit" procesui, "Naujosios IRA" gretos pagausėjo: prie 200 ištikimybę prisiekusių narių prisišliejo dar kelios dešimtys.

Airių ginkluotų grupuočių ir britų ginkluotųjų pajėgų konfliktą iš esmės nutraukė 1998-ųjų Didžiojo penktadienio susitarimas. Galutines paliaubas IRA paskelbė 1997 m., o 2005 m. sudėjo ginklus, tvirtindama, kad sieks savo tikslų politinėmis priemonėmis.

Naujausios smurto apraiškos pakurstė nuogąstavimus, kad perspektyva, jog dėl "Brexit" pasienyje tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos vėl iškils nauji kontrolės postai, gali suaktyvinti sukarintų organizacijų veiklą.

Juolab kad L.McKee buvo nužudyta po virtinės incidentų, kai pašto siuntose buvo rasta sprogmenų ir buvo susprogdintas vienas automobilis. Atsakomybę už tai tuomet taip pat prisiėmė "Naujoji IRA".

Skotlend Jardo duomenimis, įsibėgėjus "Brexit" procesui, "Naujosios IRA" gretos pagausėjo: prie 200 ištikimybę prisiekusių narių prisišliejo dar kelios dešimtys. Teigiama, kad grupuotės arsenale yra kalašnikovo automatai ir kiti automatiniai ginklai, pistoletai ir gausios sprogmenų atsargos.

Tiesa, kaip teigia BBC, MI5 tarnyba mano, kad "Naujoji IRA" kelia pavojų tik Šiaurės Airijos teritorijoje, todėl likusios Jungtinės Karalystės gyventojams nereikėtų nuogąstauti dėl savo saugumo.

Žibalas į ugnį

"Naujoji IRA", kurią teroristine organziacija yra įvardijusi Didžioji Britanija ir JAV, paskelbė "visokeriopą ir nuoširdų atsiprašymą" dėl žurnalistės mirties. Ar šis pareiškimas nuoširdus, ar tėra tik politinė manipuliacija, iliustruojanti vėl surusenančias konflikto žiežirbas? Į šį klausimą netiesiogiai atsako ta pati "Naujoji IRA", atsiprašymo pareiškime nurodydama, kad L.McKee buvo nušauta netyčia, kai "stovėjo greta priešo pajėgų" – turima omenyje policija.

2012 m. įkurta "Naujoji IRA" kartu su dar keliomis sukarintomis airių disidentų grupuotėmis reikalauja, kad Šiaurės Airija būtų prijungta prie Airijos Respublikos, tačiau atmeta galimybę šio tikslo siekti taikiomis politinėmis priemonėmis.

"Naujoji IRA" taip pat apkaltino policiją išprovokavus riaušes, per kurias žuvo reporterė. "Ketvirtadienį naktį, britų karališkosioms pajėgoms įsibrovus į Kreganą ir išprovokavus riaušes, IRA dislokavo į mūšį stojusius mūsų savanorius", – laikraštis "The Irish News" citavo "Naujosios IRA" pareiškimą.

"Naujosios IRA" atgaila netiki airių respublikonų lyderiai, įskaitant besivaržančius junionistus ir respublikonus, kuriems jau daugiau nei dvejus metus nesiseka suformuoti deleguotos vyriausybės. Pastaroji galimybė vietoj tiesioginio valdymo iš Londono taip pat buvo numatyta Didžiojo penktadienio susitarime.

"Tai buvo beprasmiškas ir bergždžias poelgis, kurio tikslas – sunaikinti per pastaruosius 20 metų pasiektą pažangą, tvirtai palaikomą viso pasaulio žmonių", – pabrėžiama bendrame airių politikų pareiškime.

Šiaurės Airijos respublikonų judėjimo"Sinn Fein" vadovė Mary Lou McDonald pavadino "Naująją IRA" mažyte, nereprezentatyvia grupe, faktiškai kariaujančia su savo bendruomene.

Atsinaujinimo simbolis

2016-aisiais L.McKee buvo įtraukta į žurnalo "Forbes" sudaromą prestižinį kylančių žiniasklaidos žvaigždžių sąrašą "30 under 30". Atliepiant į nužudytosios gyvenimo partnerės Saros Canning prašymą, trečiadienį vykusioje atsisveikinimo ceremonijoje buvo daug žmonių, apsirengusių drabužiais su L.McKee mėgtų Hario Poterio ir "Marvel" superherojų atvaizdais.

Žurnalistės nužudymą pasmerkė visos politinės jėgos kaimyninėje Airijos Respublikoje. Demonstruodami nepakantumą smurtautojams, atsisveikinimo ceremonijoje dalyvavo ir Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney bei prezidentas Michaelas Higginsas, šešių pagrindinių partijų atstovai. Susitaikymą tragedijos akivaizdoje demonstravo ir šv.Mišiose kartu meldęsi katalikų ir anglikonų dvasininkai.

Jungtinės Karalystės valstybės sekretorė Šiaurės Airijos reikalams Karen Bradley nužudytą žurnalistę pavadino "jauna, energinga moterimi, simbolizavusia naująją Šiaurės Airiją".

Romantika ir praktika

"Brexit" tapo katalizatoriumi proceso, kurio perspektyvą nuosaikūs airiai laikė ganėtinai tolima. Dar prieš naujausią smurto protrūkį Ulsterio universiteto politologė Deirdre Heenan užsienio žiniasklaidai yra sakiusi, kad Šiaurės Airijos ir Airijos susijungimas Didžiojo penktadienio susitarime paminėtas kaip teorinė galimybė – jei dauguma Šiaurės Airijos gyventojų to norėtų. Tačiau Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES perspektyva ir tikimybė, kad abi airių gyvenamas teritorijas atkirs išorinė ES siena su patikros punktais, šį klausimą vėl suaktualino.

"Užaugau katalike Šiaurės Airijoje. Kaip ir aš, daug katalikų pirmiausia jaučiasi esantys airiai, tačiau gali tapatintis ir su britiškuoju identitetu. Buvo laikas, kai mus ir Respubliką pietuose (Airijos Respubliką – red.past.) skyrė šviesmečiai. Airijoje bažnyčia nebuvo atskirta nuo valstybės, korumpuoti politikai, blogos gatvės, vos pastebima ekonomikos raida. Tačiau tai iš esmės pasikeitė. Referendumas balsavo už santuokų laisvę ir laisvę tam tikromis sąlygomis atlikti abortą, vidutinės gyventojų pajamos aukštesnės nei pas mus", – dienraščiui "Der Standard" sakė Airijos prezidento Michaelo Higginso patarėja. Matydami Airijos Respubliką virtus atvira, kosmopolitine šalimi, Šiaurės Airijos gyventojai ėmė jaustis kaip užmirštas imperijos užkampis.

Susivienijimo idėją stiprina ir euroentuziazmas: 56 proc. Šiaurės Airijos gyventojų yra pareiškę norą likti ES – bloke, iš kurio Airijos Respublika nė neketina trauktis.

Airijos Respublikoje susijungimo su Šiaurės Airija galimybė romantizuojama: visuomenėje tai vadinama istorinio teisingumo atkūrimu. Todėl, anot D.Heenan, apklausose du trečdaliai sako "taip". Tačiau kai pradedama kalbėti apie praktinius dalykus –  ir, pvz., 10 mlrd. svarų dotaciją, kurią kasmet Londonas skiria regionui, entuziazmas prislopsta.

"Žmonės ima klausti savęs: kaip tai paveiks mane, mano vaikų ateitį? Ar mes tikrai norime importuoti į Airiją Šiaurės Airijos konfliktą? Tuomet dauguma purto galvą: geriau ne. Reikia atsakyti į daug klausimų: kokią valiutą turėtume, kas būtų su švietimo, sveikatos apsaugos sistemomis? Manau, kad iki susivienijimo dar ilgas kelias. Tačiau tam turime ruoštis", – sakė D.Heenan.

KD, BBC, BNS inf.

Įtariamasis prisipažino

30-metės žurnalistės kūnas buvo rastas parke netoli Dunojaus jos gimtajame Rusės mieste spalio 6-ąją. Moteris buvo išprievartauta, sumušta ir pasmaugta. Netrukus suimtas 20-metis įtariamasis – iš Rusės kilęs vyras.

Šeštadienį jis išvyko iš Bulgarijos į Vokietiją, tačiau antradienį buvo sulaikytas Stadtės mieste. Neoficialiais duomenimis, jis prisipažino nužudęs žurnalistę. Anot motinos, padarė tai būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų.

Paskutinė laida

Ar yra ryšys tarp nusikaltimo ir žurnalistės darbo, žinybos kol kas neatskleidžia. Jos užsimena, jog visi požymiai rodo, kad tai buvo spontaniškas užpuolimas iš seksualinių paskatų. Tačiau Bulgarijos piliečiai ir žurnalistų bendruomenė neabejoja, kad V.Marinova tapo sąmokslo auka, o užsakovus sieja su paskutine jos laida, skirta ES lėšų grobstymui.

Kokią istoriją prieš mirtį savoje televizijos TVN laidoje "Detektorius" pasakojo V.Marinova? Paskutiniais jos eterio svečiais buvo žurnalistinių tyrimų asai Dimitaras Stojanovas iš portalo "Bivol" ir rumunas Atila Biro iš "Rise Project Romania", atskleidę korupcines schemas, kaip grobstomos ES paramos bei Bulgarijos biudžeto lėšos.

Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimų centre dirbančių žurnalistų – ES spaudos ir medijų laisvės centro bei fondo "IJ4EU prie Europos Komisijos finansuojamo projekto autorių – atskleistos korupcinės schemos centre – kompanija "GP Group" ir vienas turtingiausių bei įtakingiausių Bulgarijos žmonių Valentinas Zlatevas.

Vagia ES lėšas

Gavę vidiniam naudojimui skirtus kelių Bulgarijos kompanijų dokumentus D.Stojanovas ir A.Biro atskleidė, kaip pasitelkus juodąją buhalteriją su Rusija susiję verslininkai grobsto ES lėšas. Daugiausia kalbama apie statybos projektus, kurių vertė – šimtai milijonų Bulgarijos levų. Didelių statybų vystytojų samdomi konsultantai, pašalindami konkurentus padeda laimėti konkursus, suklastoja dokumentus, pagal kuriuos išmokamos milžiniškos sumos.

Tokiu būdu buvo pasisavinta, "Bivol skaičiavimais", daugiau kaip 40 proc. ES kofinansuojamiems projektams skiriamų lėšų.

"Pasitelkus įvairias subrangovų įmones, dirbtinai padidinus kainas buvo faktiškai išgrobstyta labai didelė suma iš projektų, kurie buvo finansuojami Europos Komisijos ir Bulgarijos biudžeto", – pasakojo organizacijos "Human Right Youth Education" Europos tinklo valdybos narys Maksimas Burmickis. – Ši schema leido vėliau pinigus pervesti į lengvatinio apmokestinimo bendroves. Kelių tokių bendrovių beneficiarai yra Rusijos verslininkai."

Žurnalistams pavyko atsekti, kad šioje nusikalstamoje schemoje svarbų vaidmenį vaidina tarptautinis Rusijos naftos koncernas "Lukoil", turintis artimų ryšių su šios šalies valdžia.

Turtingas ir įtakingas

Žurnalistams pavyko atsekti, kad šioje nusikalstamoje schemoje svarbų vaidmenį vaidina tarptautinis Rusijos naftos koncernas "Lukoil", turintis artimų ryšių su šios šalies valdžia. Nors dokumentuose šios kompanijos vardas tiesiogiai neminimas, schemose figūruoja "Lukoil" Bulgarijos skyriaus vadovas V.Zlatevas. Jis vienas grupės "GP Group" beneficiarų ir, kaip teigia žurnalistai, vienas jos savininkų.

V.Zlatevas mokėsi Maskvoje, 1994–1998 m. buvo atsakingas už tuomet dar tik būsimo naftos ir dujų milžino koncerno "Rosneft" eksportą, o 2001 m. Rusijoje apgynė mokslų daktaro disertaciją. "Lukoil" prezidentą Vagitą Alekperovą Bulgarijos žiniasklaida vadina jo kurso draugu.

Dabar jis vienas turtingiausių Bulgarijos žmonių, draugauja su premjeru Boiko Borisovu. Apie milžinišką V.Zlatevo įtaką Bulgarijos politikai ne kartą rašė žiniasklaida.

Kelios kompanijos, minimos biudžeto lėšų plovimo schemose, užregistruotos tuo pačiu adresu Sofijoje – Černi Vrch bulvaras 59A. Ten pat yra ir vieno bulgariškojo "Lukoil" filialų bei pagrindinis "GP Group" biuras. Pastatas priklauso kompanijai, supirkusiai žemės sklypus "Lukoil" degalinėms. Ir, kaip galima spręsti iš dokumentų, šie sandoriai buvo vykdomi dirbtinai padidintomis kainomis. Įtartinai atrodo ir kitų nekilnojamojo turto objektų sandoriai, kuriuos vykdė "Lukoil".

Bulgarijos žurnalistų gautuose dokumentuose kalbama apie aukštas pareigas einantiems valdininkams duotus kyšius – juos mokėdavo "GP Group" samdytos konsultacinės firmos.

"Bivol" tyrime minimi du verslininkai, glaudžiai susiję su "Lukoil" – Rolandas Isajevas ir Paatas Gamgonešvilis – pastatę Sofijoje vieną didžiausių prekybos centrų "Paradise center". Viename vystymo projekte jie bendradarbiauja su buvusiu "Lukoil" vadovu, buvusiu Rusijos federacijos tarybos nariu Ralifu Safinu.

R.Isajevas ir Gamgonešvilis susiję su projektu "Starosel" – viešbučių kompleksu su nedidele vyno darykla – kuris buvo finansuojamas iš ES fondų. "Bivol" žurnalistų teigimu, dotacijos galėjo būti iš dalies nusavintos dirbtinai padidinus pirkimų kainas. Abu verslininkai, be Rusijos pilietybės, turi ir Bulgarijos.

Viktorija Marinova

Mįslingas sulaikymas

Kad tyrimas – ne iš piršto laužtas, o dokumentai yra ypač svarbus įrodymas, byloja ir trukdymai, su kuriais susidūrė žurnalistai. Rugsėjo viduryje, praėjus dienai po to, kai buvo paviešinti žurnalistinio tyrimo rezultatai, D.Stojanovo ir A.Biro informatorius iš "GP Group" pranešė, kad kompanijoje pradėti naikinti svarbūs dokumentai.

Gavę šią žinią žurnalistai kreipėsi į policiją, o patys nuvyko prie kompanijos pastato. Išvydę į sunkvežimį kraunamus maišus su, kaip manė, dokumentais, D.Stojanovas ir A.Biro ėmė jį sekti, kol pasiekė laukymę, kurioje liepsnojusiame lauže deginti dokumentai. Tačiau pabandžiusius sustabdyti šį procesą žurnalistus suėmė vietos policija.

Sulaikomi jie bandė aiškinti, kad yra žurnalistai, tačiau iš jų buvo atimti telefonai, dokumentai, neleista susisiekti su advokatu. Sulaikymo procedūra truko porą valandų. Kai galiausiai paaiškėjo sulaikytųjų užmačios, nuvykę prie laužavietės D.Stojanovas ir A.Biro rado tik pelenus ir apdegusius popierius.

Planuose – nauji tyrimai

Be šių D.Stojanovo ir A.Biro surinktų duomenų, nužudytoji žurnalistė ketino paviešinti savo tyrimą, kurio metu atskleista korupcija atstatant Chitrino kaimą. 2016-ųjų gruodį čia įvykus chemines medžiagas vežusio traukinio katastrofai, žuvo septyni žmonės, trys dešimtys buvo sužeista. Katastrofos metu kilęs gaisras nuniokojo gyvenvietę – 20 pastatų buvo sugriauti.

Anot žiniasklaidos, nelaimės padariniams likviduoti ir pastatams atstatyti buvo skirtos didelės sumos pinigų, tačiau pusė jų dingo. Manoma, kad su šia istorija taip pat susijusi "GP Group". Nužudytoji žurnalistė su kolegomis iš televizijos ir "Bivol" ketino atskleisti tiesą.

Istorija tampa dar labiau dramatiška, žinant, kad 2008-aisiais dėl korupcijos Bulgarijai jau buvo sustabdyta ES parama.

Tas vyras buvo sulaikytas vėlyvą antradienį bulgarų pareigūnų prašymu, per spaudos konferenciją sakė Bulgarijos vidaus reikalų ministras Mladenas Marinovas.

Bulgarų generalinis prokuroras Sotiras Cacarovas patvirtino, kad Vokietijoje buvo sulaikytas 20-metis Bulgarijos pilietis Severinas Krasimirovas, tačiau daugiau detalių nepateikė.

Vokiečių pareigūnai patvirtino, kad netoli Hamburgo esančiame Štadės mieste buvo sulaikytas 20 metų vaikinas dėl įtarimų išžaginus ir nužudžius V. Marinovą.

M. Marinovas sakė, kad tyrėjai ant V. Marinovos kūno ir drabužių rado įtariamo žudiko DNR pėdsakų.

„Turime pakankamai įrodymų, siejančių šį asmenį su nusikaltimo vieta“, – trečiadienį sakė vidaus reikalų ministras. Pasak jo, Rusės miesto gyventojas S. Krasimirovas buvo patekęs į pareigūnų akiratį dėl metalo laužo vagystės.

Šalies generalinis prokuroras savo ruožtu sakė, kad minėtas vaikinas buvo ieškomas dėl dar vieno išžaginimo ir nužudymo.

„Šiuo metu nemanome, kad nužudymas yra susijęs su“ V. Marinovos darbu, sakė S. Cacarovas.

„Tačiau tęsiame visų hipotezių tyrimą, – teigė jis. – Įrodymai, kuriuos šiuo metu turime, verčia mus manyti, kad tai buvo spontaniška ataka siekiant seksualiai išnaudoti auką.“

Politiškai motyvuota?

Nedideliame privačiame Rusės televizijos kanale TVN pokalbių laidą apie aktualijas vedusios 30-metės V. Marinovos kūnas buvo aptiktas šeštadienį. Žiaurus nusikaltimas sulaukė griežto tarptautinio pasmerkimo. Būta spėlionių, kad moters nužudymas sietinas su jos darbu.

Rugsėjo 30 dieną per jos laidą buvo parodyti interviu su dviem tiriamosios žurnalistikos atstovais iš Bulgarijos ir Rumunijos, kurie tyrė įtariamą korupciją.

V. Marinova yra jau trečias per pastaruosius 12 mėnesių Europoje nužudytas žurnalistas. Vasario mėnesį Slovakijoje buvo nužudytas Janas Kuciakas, o praėjusių metų spalį Maltoje – Daphne Caruana Galizia (Dafnė Karuana Galicija).

Tačiau Bulgarijos premjeras Boiko Borisovas (Boikas Borisovas) užsipuolė tarptautines institucijas ir teisių gynimo grupes, suskubusias priskirti V. Marinovos nužudymui politinį motyvą.

„Per vos tris dienas perskaičiau siaubingų dalykų apie Bulgariją. Nė vienas jų nėra teisingas, – sakė jis spaudos konferencijoje. – Mes, kaip šalis, nenusipelnėme būti taip šmeižiami,.. kai visi stengiasi (išaiškinti šį nusikaltimą) ne 100, bet 1 000 procentų.“

Europos Komisijos viceprezidentas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas) buvo tarp pirmųjų, įtarusių politinį motyvą.

„Sukrėstas siaubingo Viktorijos Marinovos nužudymo. Dar viena drąsi žurnalistė krito kovoje už tiesą ir kovoje su korupcija“, – sekmadienį, netrukus po naujienų apie žurnalistės nužudymą pasirodymo socialiniame tinkle „Twitter“ parašė jis.

Tuo tarpu Jungtinių Tautų kultūros agentūra UNESCO nurodė, kad „atakos prieš žurnalistus griauna pagrindinę žmogaus teisę į raiškos laisvę ir jos padarinius spaudos laisvę bei galimybes laisvai gauti informaciją“.

Kalbant apie spaudos laisvę, Bulgarija yra laikoma atsiliekančia ES nare. Organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) sudarytame Pasaulio žiniasklaidos laisvės indekse Bulgarija užima 111 vietą tarp 180 šalių.

RSF nurodo, kad dėl išsikerojusios korupcijos, neaiškių žiniasklaidos savininkų ir įtariamo slapto žurnalistų, politikų bei oligarchų susimokymo objektyvi žiniasklaida Bulgarijoje nuolat susiduria su kliūtimis.

Budėjimai su žvakutėmis

Bulgarijoje įsikūrusi Europos žurnalistų asociacija nurodė, kad mažų regioninių ir vietos žiniasklaidos priemonių reporteriai patiria ypač didelį spaudimą ir net sulaukia vietos verslininkų bei politikų grasinimų, tad dažnai būna priversti cenzūruoti patys save.

Tačiau virtinė Bulgarijos ekspertų skeptiškai vertino politinį V. Marinovos nužudymo motyvą ir atkreipė dėmesį, kad ji nedirbo tiriamosios žurnalistikos srityje, o jos nužudymo būdas nedera prie tokio scenarijaus.

Bulgarijoje taip pat paplitęs smurtas prieš moteris. Bulgarijos Helsinkio komitetas nurodo, kad šiemet šalyje jau buvo nužudyta 19 moterų.

Keli šimtai žmonių – daugelis su ašaromis akyse – pirmadienį dalyvavo nužudytos žurnalistės pagerbimo ceremonijoje Rusėje, per kurią degino žvakutes ir dėjo gėles prie V. Marinovos portreto. Panaši ceremonija buvo surengta sostinėje Sofijoje.

Tris dienas posėdžiausiantis Rytų Aukštasis Teismas, esantis Kopenhagoje, dar kartą nesvarstys balandžio 25-ąją priimto sprendimo pripažinti jį kaltu. Pasak P. Madseno advokatės, jos klientas vis dar neigia nužudęs Kim Wall (Kim Vol), bet susitaikė su verdiktu ir nori žvelgti į ateitį.

Danijoje įkalinimas iki gyvos galvos paprastai reiškia, kad nuteistasis praleis apie 16 metų kalėjime, tačiau prireikus bausmė gali būti pratęsta.

P. Madsenas, teigiantis, kad K. Wall žuvo per nelaimingą atsitikimą povandeniniame laive 2017-ųjų rugpjūtį, nori, kad jam būtų skirta ribotos trukmės, o ne neterminuota bausmė. Jis prisipažino, kad išmetė iš jo interviu norėjusios paimti moters kūno dalis į Baltijos jūrą.

Juodą švarką, marškinėlius ir džinsus dėvėjęs išradėjas tyliai klausėsi prokuroro Kristiano Kirko, skaičiusio balandį paskelbtą nuosprendį.

Kopenhagos miesto teismas vienbalsiai nutarė, kad 47-erių danas praėjusių metų rugpjūčio 10-ąją įviliojo 30-metę K. Wall į savadarbį povandeninį laivą, pažadėjęs duoti jai interviu.

Skelbdami nutarimą, kad nužudymas buvo seksualiai motyvuotas ir tyčinis, teisėjai atkreipė dėmesį į P. Madseno prieštaringus pasiaiškinimus ir citavo teismo užsakytą psichiatro ataskaitą, kurioje išradėjas apibūdinamas kaip „emociškai nestabilus asmuo, beveik nejaučiantis empatijos, pykčio ar kaltės“ bei turintis „polinkį į psichopatiją“.

P. Madseno advokatė Betina Hald Engmark trečiadienį pareiškė, kad byla grindžiama „dokumentais neparemtais teiginiais“.

Pasak jos, akivaizdu, jog K. Wall lavoną supjaustęs P. Madsenas padarė kažką „pasibaisėtina“, bet jis turi būti teisiamas tik už šiuos veiksmus, nes tiksli žurnalistės mirties priežastis nebuvo nustatyta. Danijos įstatymai už neprideramą elgesį su lavonu numato iki šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Jose atskleistos itin kraupios detalės. Paaiškėjo, kad P. Madsenas, prieš nužudydamas K. Wall, ją surišo ir kankino. Žurnalistė buvo pjaustoma ir badoma aštriais daiktais, kol dar buvo gyva.

P. Madsenas prisipažino supjaustęs K. Wall palaikus, kurių dalys buvo rastos jūroje po jos interviu su šiuo išradėju.

Per pirminę policijos apklausą P. Madsenas neigė supjaustęs jos kūną ir sakė, kad ji mirė per nelaimingą atsitikimą, jai ant galvos nukritus sunkiam povandeninio laivo liukui.

Vėliau išradėjas pakeitė savo parodymus ir sakė, kad žurnalistė laive mirė apsinuodijusi smalkėmis.

K. Wall, nuvykusi į P. Madseno povandeninį laivą paimti iš išradėjo interviu, dingo rugpjūčio 10 dieną. Rugpjūčio 21 dieną Kiogės įlankoje prie Kopenhagos buvo rastas moters torsas. Jos galva, kūnas ir drabužiai sudėti į plastikinius maišus, buvo rasti toje pačioje įlankoje spalio 7 dieną.

P. Madsenas sulaikytas nuo rugpjūčio 11 dienos. Sulaikymo dieną išradėjas buvo išgelbėtas vandenyse tarp Danijos ir Švedijos iš skęstančio jo paties povandeninio laivo. Policija teigė mananti, kad P. Madsenas laivą nuskandino tyčia.