Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė užsitraukė latvių žurnalistų nemalonę, nes nepanoro atsakyti į iš anksto nesuderintus jų klausimus. Kolegos iš Latvijos iškart įgėlė, kad esą "tai yra Lietuvos žiniasklaidos norma".
Nesiimsime spręsti, kodėl šalies vadovė taip pasielgė, juolab ir klausimai nebuvo kuo nors ypatingi. Antra vertus, ji privertė apie save kalbėti latvių žiniasklaidą ir jos apsilankymas nacionalinio transliuotojo studijoje liko pastebėtas. Gal to ir siekta?
Kalba apie Lietuvos žiniasklaidos normas – kita tema. Ir tai aštrus bei skaudus klausimas. Kas tu toks? Ko nori? Koks tavo reikalas? Netrukdyk dirbti. Jūs patys dėl visko kalti. Jei nerašytumėte ir nerodytumėte, niekas nežudytų, nevogtų ir gyvenimo nenuodytų. Tai tik trupiniai, ką kasdien tenka išgirsti žurnalistui, dirbančiam tiesioginį savo darbą.
Suprantama, klausimai tokiais atvejais būna, švelniai tariant, nepatogūs. Kaip jie pateikiami, priklauso nuo kolegų asmeninių savybių, patirties bei moralinių nuostatų. Dažnu atveju pokalbį stengiamės sušvelninti, nes jau ir be visa ko jis nėra malonus. Pasitaiko, pavyksta, kartais – ne.
Ypač aršūs pašnekovai – iki ausų prisidirbę, solidžią valdišką algą gaunantys veikėjai, kurie įpratę, kad jų visi bijotų, tad ir žodžių per daug nerankioja. Dar yra tokių, kurie nesiteikia net atsiliepti tarnybiniu telefonu. Tada "kalnui tenka eiti pas Mahometą". Netikėtas vizitas atšaldo pašnekovo įniršį. Dažniausiai pavyksta išgauti tai, ko reikia publikacijai. Tad protingas ir patyręs valdininkas visada su žiniasklaidininkais mieliau kalbės telefonu.
Ir čia kyla vienintelis klausimas, kaipgi tie svarbūs valdžios ponai bendrauja su interesantais, jei pačiu įžūliausiu būdu darkosi prieš žurnalistus, nebijodami, kad šie jų "pasirodymai" bus paviešinti?
Taip mes ir gyvename, vis stebindami latvius, kuriems mūsų Prezidentės atsisakymas atsakinėti į nesuderintus klausimus tapo tikru įvykiu. Pamėgintų jie padirbėti mūsų sąlygomis, tai ir šios nuostabos neliktų.