Žuvų pagauta tiek, kad aplinkai padaryta žala viršija 28 tūkst. eurų, trečiadienį panešė Aplinkos apsaugos departamentas.

Pasak pranešimo, Utenos aplinkosaugininkai asmenis, iš po ledo traukiančius tinklus, pastebėjo per termovizorių.

„Pareigūnus, pažeidėjus stebėjusius nuo pat vakaro 5 valandas, nustebino tai, kad visą tą laiką jie nesinaudojo jokiu šviesos šaltiniu, nors buvo tamsu ir ežero ledas nesaugus – buvo girdėti, kaip properšose plaukioja bebrai. Viską pabaigę, pažeidėjai, tempdami dvejas roges su tinklais ir žuvimis, pasiekė švendryną. Sustoję dar kurį laiką tyloje klausėsi aplinkos garsų ir tik įsitikinę, kad krante saugu, jau apie vidurnaktį nulipo nuo ledo ir priėjo prie savo automobilių“, – pranešime sakė Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Almantas Vaičiūnas.

Sulaikius pažeidėjus, paaiškėjo, kad tai Švenčionių rajono gyventojai iš Kaltanėnų ir Švenčionėlių. 42 statomaisiais tinklais, kurių bendras ilgis trys kilometrai, jie sugavo 98 sterkus, 16 lydekų, tris karpius, vieną karšį, 10,95 kilogramo ešerių ir 10,64 kilogramo karosų.

Žuvų ištekliams padaryta žala įvertinta daugiau nei 28 tūkst. eurų. Taip pat visiems trims asmenims reikės sumokėti baudas, iš jų paimtas grąžtas, peikena (ledo kirtiklis), dvejos rogės, 42 tinklai ir žuvys.

Utenos pareigūnai du iš šių trijų asmenų buvo sulaikę prieš du mėnesius – tada jie Neryje iš guminės valties dviem statomaisiais tinklais sugavo devynias lašišas, žala gamtai įvertinta 8 tūkst. 730 eurų.

Kaip sakė Utenos GGAI viršininkas Almantas Vaičiūnas, šįkart neteisėtai žvejodami asmenys žuvų nesugavo.

Jiems surašyti administracinio nusižengimo protokolai, paimtos abi ežerinės gaudyklės, taip pat gresia 120–300 eurų administracinė atsakomybė.

Aplinkosaugininkai primena, kad venteriai, arba ežerinės gaudyklės, yra draudžiami ne mėgėjų žvejybos įrankiai. Jais, kaip ir statomaisiais tinklais, žuvų ištekliams padaroma didelė žala. 

AAD dėkoja Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinei už bendradarbiavimą.

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistai ir Klaipėdos apskrities VPK Prevencijos skyriaus pareigūnai vykdė priemonę dėl žvejybos nelegaliais įrankiais kontrolės.

Pasak Klaipėdos apskrities policijos, trys netoliese gyvenantys vyrai draustinyje buvo sulaikyti antradienį.

1990 metais gimęs pažeidėjas už tris nelegaliu įrankiu nudurtus šlakius turės sumokėti daugiau kaip 9,7 tūkst. eurų baudą, 1991 metais gimęs pažeidėjas buvo nudūręs vieną lašišą, tad jam teks sumokėti per 2,9 tūkst. eurų baudą.

Trečiasis iš vyrų žuvų neturėjo, jam skirta 60 eurų bauda.

Šiuo metu pagal žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką vieno šlakio bazinis įkainis – 970 eurų, tačiau kadangi pažeidimas padarytas draustinyje, pritaikytas trigubas bazinis įkainis.

Teisėsaugos teigimu, šie pažeidėjai pareigūnams įkliuvo pirmą kartą.

Dauguma pakeitimų taisyklėse yra skirti gausinti plėšriųjų ir lašišinių žuvų išteklius. Plėšriosios žuvys yra esminė grandis ekosistemoje, mat jų trūkstant prastėja ne tik žuvų išteklių būklė, bet viso vandens telkinio būklė. Plėšrūnų neišgaudomos smulkios, menkavertės žuvys išėda zooplanktoną, prasideda intensyvesnis vandens žydėjimas, sumažėja vandens skaidrumas, nyksta povandeninė augmenija. Todėl 5 cm didinamas leidžiamų paimti lydekų ilgis: nuo šiol draudžiama gaudyti mažesnes kaip 50 cm lydekas.

Žvejyboje masalui naudojant gyvą žuvelę paprastai plėšriosios žuvys masalą nuryja giliau, nei žvejojant dirbtiniais masalais. Todėl sugavus mažesnę nei leidžia taisyklės žuvį, ją sudėtingiau paleisti gyvybingą ir nesužalotą. Atsižvelgiant į tai, mažinamas žvejybos įrankių, kuriais žvejojama naudojant masalui žuvelę, skaičius. Nors, kaip ir anksčiau, žvejoti leidžiama 4 žvejybos įrankiais, tačiau iš jų negali būti daugiau kaip 2 įrankiai (Kuršių mariose – 3 įrankiai), kuriais žvejojama masalui naudojant žuvelę.

Žvejams mėgėjams reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nuo šiol ir žuvys, kurių sugavimo limitas nustatytas vienetais (lydekos, sterkai, vėgėlės, šamai), įskaitomos į bendrą leidžiamą per vieną žvejybą pasiimti žuvų kiekį kilogramais – t.y. vieno žvejo žuvų laimikis negali sverti daugiau kaip 5 kg, Kuršių mariose – 7 kg.

Taisyklių 7 priede išvardintuose vandens telkiniuose, kuriuose siekiama pagerinti jų ekologinę būklę mažinant karpinių žuvų kiekį, uždraudžiama gaudyti ne tik mažesnes nei 65 cm, bet ir didesnes nei 90 cm lydekas.

Sausra ir šiltėjantis klimatas nepalankūs šaltamėgių, lašišinių žuvų ištekliams. Taisyklėse įtvirtinamos nuostatos, kurios turėtų šiek tiek kompensuoti dėl nepalankių klimatinių sąlygų galinčius pradėti mažėti šių žuvų išteklius. Artimiausiu metu bus nustatyta nemažai apribojimų limituotai lašišų ir šlakių žvejybai.

Nuo šiol Vilnios upėje nuo žiočių iki Rokantiškių užtvankos ir Žeimenoje (nuo žiočių iki Lakajos žiočių) visus sugautus upėtakius, kiršlius, lašišas ir šlakius privaloma paleisti atgal į upę. Be to, šioje Vilnios atkarpoje draudžiama žvejoti natūralios kilmės masalais ir naudojant daugiau kaip vieną vienšakį kabliuką.

Kitas aktualus pakeitimas – įsigaliojantis draudimas visoje Lietuvos teritorijoje gaudyti plačiažnyplius vėžius. Taip pat panaikinta išimtis žvejams, leidžianti gaudyti invazinius vėžius upėtakių neršto metu. Dabar nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. upėse, kuriose neršia upėtakiai, draudžiamas ir žuvų, ir vėžių gaudymas. Išimtis panaikinta todėl, kad buvo nustatyta nemažai atvejų, kai invazinių vėžių gaudymo pretekstu buvo vykdoma neteisėta žvejyba, niokojamos upėtakių nerštavietės.

Gera naujiena žvejojantiems karšius. Nuo šiol Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose polderiuose žvejai galės gaudyti karšius ištisus metus.

Rudens žvejybos draudimų metu didesnėje upės atkarpoje turės galimybių žvejoti vilniečiai. Nuo rugsėjo 16 d. iki gruodžio 25 d. nenaudojant dirbtinių masalų ar žuvelės bus galima žvejoti Neryje ne nuo Šilo g. tilto, bet nuo Žirmūnų tilto iki Valakupių tilto.